Bet net ir gerokai pažengus šiuolaikinėms technologijoms apie tūkstantį pieštukų sukaupęs K.Skerys kolekcijos eksponatų nepraretino. Juk su pieštuku rankose prabėgo jo vaikystė, studijų metai ir nemažai darbingų metų universitete. Net ir dabar savo rankinėje docentas rastų bent vieną pieštuką, nes kartais jis praverčia, kai reikia ką nors skubiai ranka pabraižyti ar užsirašyti.
„Kai mokiausi mokykloje Šiauliuose, nebuvo didelio pieštukų pasirinkimo, nors piešdavau nemažai ir tai daryti mėgau. Vėliau aštuntoje klasėje buvo braižybos pamokos, tada reikėjo ne tik turėti pieštukų, bet ir juos mokėti peiliuku padrožti, kad pavyktų nubrėžti reikiamo storio liniją“, – pasakojo Kęstutis.
Studijuodamas tuomečiame Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) automobilių kelių inžineriją K.Skerys daugumą kursinių projektų ir darbų tekstų rašė pieštuku. Juo taip pat buvo braižomi brėžiniai.
„Kaip inžinierius pieštuką naudoju iki šiol“, – įpročio naudotis pieštuku nenori atsisakyti Kęstutis.
Vilniečio kolekcijoje yra nemažai išskirtinių eksponatų – tarp jų ir 1968 metais draugo iš Meksiko olimpinių žaidynių parvežtas pieštukas su olimpiados logotipu. „Tuomet supratau, kad pieštukas gali būti ir dailus, ir informatyvus“, – apie tai, nuo ko prasidėjo kolekcija, pasakojo K.Skerys.
Išskirtiniu pieštuku Kęstutis vadina ir tarpukario cheminį pieštuką, ant kurio puikuojasi užrašas „Gedimino pilis – spaudos fondas“.
Tačiau pagal formą dauguma pieštukų standartiniai: su trintuku arba be jo. Yra visokių dydžių, ir ne tik medinių, bet ir plastikinių suraitytų.
Ploniausias pieštukas – 3,5 milimetro skersmens iš Japonijos, storiausias – 3,5 centimetro storio iš Rumunijos, ilgiausias medinis pieštukas siekia 42 centimetrus ilgio. Kolekcijoje yra pieštukas-termometras, pieštukas-liniuotė, pieštukai su daugybos lentele, kelio ženklais.
Kai vyras rengia parodas, pieštukus suskirsto pagal tokias temas: pieštukų gamintojai, firmos, muziejai, sportas, olimpinės žaidynės, suvenyriniai, sovietmečio, viešbučiai, aukštosios mokyklos, lietuviškos įmonės, muzika, šalys (pvz., JAV) ir šiaip išvaizdūs. Kolekcininkas ekspozicijai įprastai pateikia apie 650 pieštukų.
Rengti pieštukų parodas K.Skerys pradėjo nelabai seniai – pirmąją ekspoziciją surengė Šiaulių apskrities P.Višinskio viešojoje bibliotekoje 2013 metais, antroji buvo surengta Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje 2014-aisiais. Po parodų pieštukai sudedami į dėžes, tad docentas bet kada pasirengęs juos eksponuoti.
Apie 1000 skirtingų pieštukų, kurie sudaro Kęstučio kolekciją, pagaminti daugiau kaip 30 šalių. Pieštukai atkeliavę ir susiję su visais pasaulio žemynais. „Lietuvoje pieštukai negaminami, tik vis daugiau įmonių, mokyklų, muziejų užsisako savo reprezentacijai skirtų pieštukų“, – sakė pašnekovas.
