Operos solistė, lydima sutuoktinio, gatvėje taip pat jaučiasi saugiai, tarsi eitų su apsaugininku.
Platūs kriminalisto pečiai – gera užuovėja žmonai ir šeimos uoste, kuriame dažniausiai būna ramu.
„Jonas – labai vyriškas ir tikrai geras sutuoktinis“, – pagyrimų negailėjo J.Stupnianek-Kalėdienė.
Kaip susipažino profesines paslaptis saugantis vyras ir romantiškos sielos moteris? Gal kriminalistui teko tirti nusikaltimą, kuriame buvo įsipainiojusi dainininkė?
Jonas: Kriminalistu dirbu vienuoliktus metus, pirma buvau smuikininkas.
Griežiau Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, kuriam dirigavo Juozas Domarkas, ir Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, diriguojamame Gintaro Rinkevičiaus.
Julija: Todėl ir susipažinome scenoje, o ne areštinėje. (Juokiasi.) Būtų nekas, jeigu būtume susitikę kriminalinėmis aplinkybėmis. 2000-aisiais susipažinome rengdami programą su simfoniniu studentų orkestru gastrolėms į Vokietiją.
Aš buvau pakviesta kaip solistė, Jonas griežė smuiku.
Jonas: Julija man krito į akį per repeticijas. Sužavėjo viskas – jos balsas, išvaizda. Juk moters nė neužkalbintum, jeigu netrauktų jos bruožų visuma.
Julija: Iškart nesupratau, kas darosi: ir kibina, ir komplimentus žeria.
Žiūriu, kad čia jau rimtai – juk ir jis man labai patiko.
– Kuo vyras pavergė jūsų širdį?
Julija: Rimtumu.
– Ar atsimenate, kiek metų esate susituokę?
Jonas: Šįmet vasarą bus dešimt metų.
Julija: Kasmet liepos 15-ąją, vestuvių dieną, kaip nors paminime. Švenčiame su šeima, draugais. Kartą mudu tą dieną nepasimatėme, nes buvau išvykusi į gastroles.
– Prieš vedybas išėjote iš orkestro ir įsidarbinote policijoje. Su kuo susijęs toks posūkis?
– Neverta prisiminti praeities, tai ilga istorija. Glaustai pasakyčiau, kad tokį posūkį lėmė viena – mėgstu teisybę ir teisingumą, už jį dabar ir kovoju.
– Ar vyras pasakoja apie tyrėjo darbą Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos I skyriuje?
Julija: Labai nedaug. Kai spaudoje perskaitau apie sukrečiantį įvykį, paprašau jo apie tai papasakoti plačiau. Bet jis nepasakoja, taip pat neatskleidžia, kokius nusikaltėlius sulaikė, kokie įvykdyti nusikaltimai.
Nebent įkyriai ką nors noriu sužinoti, ir tai ne visada pavyksta patenkinti smalsumą.
Jonas: Nereikia namiškiams užkrauti nereikalingos informacijos, užtenka man ją žinoti ir dirbti savo darbą.
– Ar buvo lengva susitaikyti su vyro sprendimu pasukti į kriminalinę policiją?
Julija: Man buvo truputį keista, nes jis – jautrios sielos muzikantas.
Bet pastebėjau viena – kad talentingas žmogus gali būti talentingas visur.
Jam ir kriminalinėje policijoje gerai sekasi.
Jonas nenutolo ir nuo muzikos: prieš porą metų dalyvavo televizijos projekte „Chorų karai“, dabar – „Žvaigždžių duetuose“. Manau, disciplina ir talentas leidžia žmogui daug ką nuveikti.
Jeigu Jonas nutartų rimtai lavinti vokalą, pasiektų tikrai nemažai.
– Ar padedate vyrui ruoštis duetų pasirodymams?
Julija: Stengiuosi per daug nesikišti, bet jeigu man atrodo, kad galima kūrinį atlikti geriau, pasakau pastabą.
Namie padainuojame, kad balso galimybės geriau atsivertų.
Be to, jam pasisekė, kad prodiuseriai į porą scenoje jį suvedė su balsingąja dainininke Vaida Genyte.
Jonas: Prieš kelerius metus Vaida man paskambino ir pakvietė dalyvauti projekte, nes patikino, kad mumis susidomėjo prodiuseriai.
Esu labai patenkintas Vaida ir kaip žmogumi, ir kaip scenos partnere.
Julija: Vaidą ir aš pažįstu nuo seno – iš „Dainų dainelės“ konkurso, kuriame ji atliko „Sparnuotąsias sūpynes“.
Man irgi teko dalyvauti „Dainų dainelėje“ – su Naujosios Vilnios muzikos mokyklos ansambliu laimėjome antrąją vietą.
– Ar jums pasisekė sukurti tokią šeimą, kokios visada norėjote?
Julija: Jonas ir kaip tėvas, ir kaip vyras labai geras. Džiaugiuosi ištekėjusi už tokio vyro.
– Ar sėkmingą santuoką lėmė tai, kad jūsų vyras – ramaus būdo?
Julija: Jis visai neramus. Jonas pagal Zodiaką – Avinas, Ugnies ženklo atstovas. O aš – Vėžys, Vandens ženklas.
Kai jis pradeda liepsnoti, užlieju vandens ir konfliktas numalšintas. (Juokiasi.)
Vyras greitai užsiplieskia, greitai ir nusiramina. Kadangi aš tai žinau, moku valdyti konfliktines situacijas.
– Dėl ko jis užsidega?
Julija: Gali būti, kad dėl teisybės. (Juokiasi.)
Jonas: Juk kiekvienas žmogus stengiasi įrodyti savo tiesą. Gyvenime būna įvairių situacijų – juk nė vienas nesame teisus. Galiu ir aš suklysti.
– Kaip dalijatės buities rūpesčius?
Jonas: Galiu ir valgį paruošti, ir šiukšles išnešti, kambarius sutvarkyti. Buityje nekyla jokių problemų – žmona po spektaklio randa sutvarkytus namus, jos laukia vakarienė.
Julija: Mes vienas kitą papildome – kai būnu namie, ir aš paruošiu valgį, ką nors sutvarkau.
– Ar pavardė jūsų neįpareigodavo per žiemos šventes pabūti Kalėdų Seneliu?
Jonas: Kai sūnus buvo mažesnis, aš ne kartą rengiausi Kalėdų Senelio kostiumu, dabar to vengiu, kad jam nekiltų įtarimų. Man sekdavosi atlikti tą vaidmenį.
Tam reikšmės turėjo gera iškalba ir išvaizda, nes visada auginau barzdą.
Pabendrauti su vaikais man visada patikdavo.
Julija: Jis labai greitai randa bendrą kalbą su vaikais, galėtų net ir vaikų darželyje dirbti. (Juokiasi.)
– O jūsų mergautinė pavardė rodo, kad kilmės šaknys – ne Lietuvoje.
Julija: Su lietuviu gyvenu, o mano šaknys – Austrijoje. Mano senelis Raimondas Stupnianekas gimęs Vienoje, tačiau pokario metais turėjo persikelti į Vilnių. Čia gimė mano mama.
Ši pavardė panaši į čekišką, nes Austrija ribojasi su Čekija. Anksčiau austrai netgi vykdavo į čekiškus restoranus vakarieniauti.
Todėl gali būti, kad pavardės kilmė ir austriška, ir čekiška.
– Ar turite giminių Austrijoje?
Julija: Daug bendravome su Vienoje gyvenusia senelio pussesere – ji siuntė laiškus, siuntinius. Ryšys nutrūko, ji neatsiliepia į telefono skambučius ir neatsako į laiškus.
Svarstau, kad galbūt ji pateko į senelių namus, o tame bute gyvena kiti žmonės.
– Kuo jums artima protėvių gimtinė?
Julija: Man labai artima austrų muzika – jau nemažai metų dainuoju Franci partiją Johanno Strausso operetėje „Vienos kraujas“. Atliekant šį vaidmenį man kraujas užverda. Kažin ar jis užvirtų, jeigu neturėčiau nieko bendra su Austrija.
