Tada labdaros ir paramos fondas „Pražydusi viltis“ kreipėsi į visus geros valios žmones su prašymu prisidėti prie skolų apmokėjimo ir gerbūvio sukūrimo Laimai ir vos dvejų metukų dukrytei Eglutei.
Išgąsdino būsto būklė ir skolos
Laima ir jos mama Tatjana atsidūrė aklavietėje – skolos už butą, komunalines paslaugas, maistą ir pieną visiškai užsmaugė. Buto langai supuvę – vėjas švilpia kiaurai. Nėra už ką nusipirkti nei vaistų, nei vitaminų mažylei, nei pilnaverčio maisto.
Aplankiusi Laimos šeimą fondo savanorė teigė, kad tas butas, kuriame įsikūrusi Laima su dukryte ir sergančia mama, – avarinės būklės.
Iki vasario 15-osios Laima privalėjo sumokėti 134 eurus už komunalines paslaugas ir pristatyti pažymą seniūnijai. Jei to būtų nepadariusi, tris mėnesius negautų pašalpos. Taip pat Laima buvo skolinga 225 eurus moteriai, kuri į namus atveža pieną, o maistu prekiaujančiam kioskeliui – 208 eurus.
Tačiau mažiau nei per mėnesį įvyko stebuklas. Laima ir mažoji Eglutė nuo šiol pradės gyvenimą iš naujo.
Kaip teigė paramos ir labdaros fondo „Pražydusi viltis“ atstovė, stebuklą sukurti padėjo daugybė lietuvių iš viso pasaulio – nuo Australijos iki mažiausios Lietuvos miestelio. Daugybė žmonių neliko abejingi mažosios Eglutės, mamos Laimos ir močiutės Tatjanos istorijai.
Didžiasalis primena Černobylį
Moterys gyvena Ignalinos rajone, Didžiasalyje. 1975 – 1992 metais čia veikė plytų gamykla, didžiulis statybinių medžiagų kombinatas ir kaimas sparčiai augo. Tačiau uždarius gamybos įmones, dauguma gyventojų liko be darbo ir pajamų.
„Kaip Černobylyje , – tarė vienas iš fondo savanorių, – tik tiek, kad žmonės čia gyvena“. Ir gyvenimo džiaugsmo čia tikrai mažai. Pasak maisto pardavėjos Irutės, didžioji dalis kaimo šeimų per mėnesį maistui gali skirti ne daugiau kaip 50 eurų. Argi tai panašu į pilnavertį gyvenimą Europos viduryje?
Neįprasta buvo matyti tuščius, be automobilių daugiabučių kiemus. Alkis ir skurdas čia žengia koja kojon. Kada gyvenimas pagerės? Jokios vilties nesimato. Pažadai atgaivinti gamybą Didžiasalyje taip ir liko pažadais. Lietuvos skurdo Černobylis.
Tačiau vasario 15-oji Eglutei, Laimai ir Tatjanai visų geradarių dėka tapo naujo gyvenimo pradžia.
Apmokėtos milžiniškos skolos
Už geradarių suaukotus pinigus fondas padengė įsiskolinimą už butą, kuris siekė 1652,27 eurų. Buvo grąžinta 225 eurų skola už pieną. Atiduotos 208 eurų skolos maistu prekiaujantiems kioskams.
Į butą užsakyti nauji langai, kurių kaina – 950 eurų, o paramos fondo savanoriai maisto prekių nupirko už 120 eurų.
Šeimą nudžiugino atvežta ir pajungta nauja dujinė viryklė, klozetas, vandens maišytuvas voniai, pajungta skalbyklė. Artimiausiu metu buto sienos bus ištapetuotos, nes savanoriai pasirūpino ir naujais tapetais bei klijais. Serganti močiutė gavo vaistų, Eglutė – vitaminų.
Virtuvėje taip pat bus gerokai jaukiau, nes Laima galės maistą ruošti naujoje keptuvėje ir puoduose, o arbatą Eglutei mama virs naujame arbatinyje.
Šeimos miegas taip pat bus gerokai saldesnis, nes fondo savanoriai pasirūpino naujomis pagalvėmis ir antklodėmis.
Dviejų metukų mergytės mama Laima bei paramos ir labdaros fondo „Pražydusi viltis“ savanoriai dėkoja visiems, kurie neliko abejingi šios šeimos istorijai ir ištiesė pagalbos ranką.
