Kaune ir kituose Lietuvos miestuose gyvenantys Kaunai didžiuojasi savo pavarde ir tyrinėja ne tik savo giminių, bet ir miesto istoriją. Nors dėl savo pavardės Kaunai patiria įvairių nesusipratimų, daugumai ji patinka.
Norėdami garsinti laikinąją sostinę Kaunai nusprendė burtis į broliją ir savo rezidencija norėtų pasirinkti Kauno pilį.
Vienas šios idėjos iniciatorių yra žurnalistas P.A.Kaunas. Už nuopelnus įtvirtinant Kauno miesto savivaldą, įgyvendinant pilietines iniciatyvas ir kuriant miesto įvaizdį sausio pradžioje kaunietis buvo apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu.
Neabejojo, kur nori gyventi
Vyras, kaip ir kiti ne tik laikinojoje sostinėje gyvenantys Kaunai, mano, kad, nepaisant vis gerėjančio gyvenimo mieste, yra ir problemų, kurias reikėtų spręsti.
P.A.Kaunas yra kilęs iš Suvalkijos, Seredžiaus miestelio. Tačiau turėdamas tokią pavardę nuo mažumės svajojo
gyventi būtent Kaune.
„Visi veržėsi į Vilnių, o man nė minties nebuvo, kad galėčiau gyventi kur nors kitur nei Kaune“, – pasakojo vyras.
Sovietmečiu baigęs žurnalistikos mokslus galėjo rinktis kur dirbti.
Pasirinko Jonavą, nes šis miestas buvo arčiau Kauno. Tačiau laikraščio redaktorius norėjo, kad jo pavaldinys taptų komunistų partijos nariu.
Todėl P.A.Kaunas sumanė planą, kaip nuo to išsisukti. Išvyko studijuoti į dabartinį Sankt Peterburgą. Po šių mokslų jo svajonė pagaliau išsipildė.
Vyras grįžo į Kauną ir netrukus pradėjo dirbti Lietuvos radijo ir televizijos Kauno skyriuje. Kaunietis visą gyvenimą paskyrė žurnalistikai.
P.A.Kaunas didžiuojasi, kad išaugino dukterį ir du sūnus Egidijų bei Kęstutį. Jie taip pat jau turi po sūnų. Jauniausiam Kaunui Ajui dabar vieni metai.
Sūnui rinko Vilniaus vardą
Dėl savo pavardės P.A.Kaunas yra patekęs į ne vieną kuriozinę situaciją ir pats nevengia papokštauti.
Dar sovietmečiu, kai teko milicininkams pasakyti savo pavardę, šie stebėjosi: „Na, jūsų, lietuvių, ir pavardės. Tai Birytė Rastenytė, tai Jurbarkas. O dabar štai – Kaunas“, – rusiškai komentavo pareigūnai.
Jonavoje, dirbant laikraščio redakcijoje, atsiliepęs telefonu ir pasakęs savo pavardę P.A.Kaunas neretai išgirsdavo sutrikusio skambintojo balsą. Šis sakydavo, kad skambina į Jonavą.
Vyras turi vienos bendrovės akcijų.
„Neseniai gavau iš jos laišką. Ant jo buvo užrašyta „Povilui Antanui, Kaunas“. Tai pralinksmino ir laišką atminimui pasilikau“, – pasakojo vyras.
Pats, kai sulaukė vyriausiojo sūnaus, norėjo jam duoti Vilniaus vardą. Tačiau vėliau kaunietį aplinkiniai perkalbėjo.
Ketina įkurti broliją
P.A.Kaunas pasakojo, kad visi Lietuvoje gyvenantys bendrapavardžiai stengiasi bendrauti, nes visiems įdomu, ar yra susiję giminystės ryšiais, daugelis sudarinėja savo genealoginius medžius.
Kaunietis jau buvo susitikęs su Kaunais, gyvenančiais Vilniuje, Vilkaviškyje, Kaune. Paaiškėjo, kad visi domisi ne tik savo reikalais, bet ir Kauno istorija bei aktualijomis.
„Todėl nusprendėme, kad reikia įkurti Kaunų broliją, įsteigti valdybą, išrinkti vadovą, patvirtinti įstatus.
Organizacijos nariai norėtų susitikinėti, siūlyti idėjas, ką mieste reikėtų keisti, kaip gerinti jo įvaizdį“, – sakė žurnalistas.
Žurnalistui patinka legenda apie Kauno kilmę, pasakojanti, jog miestą įkūrė kunigaikščio Palemono sūnus Kunas, arba Kaunas, ir pastatė pirmąją medinę pilį.
„Jei yra kitaip, tegul mokslininkai įrodo. O kol tokių įrodymų nėra, vadinasi, Kauno pilis priklauso Kuno palikuonims – Kaunams. Todėl brolijos rezidenciją ir norime įkurti pilyje“, – pasakojo A.P.Kaunas.
Didžiuojasi gyvendamas Kaune
Pačiam P.A.Kaunui labiausiai širdį skaudėjo, kai mieste siautė organizuoti nusikaltėliai, kai apie Kauną buvo sakoma, kad tai degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos, kai miestas buvo peikiamas už duobėtas gatves.
„Tačiau net ir tada, kai Kaunas vertinamas paniekinamai, visada su pasididžiavimu prisistatau, kad esu Kaunas iš Kauno. Visada didžiavausi, kad kauniečiai yra verslūs ir sumanūs žmonės. Ypač patinka paskutinės permainos mieste. Matau, kad atsirado daugiau tvarkos ir švaros, taisomos ne tik gatvės, bet ir įvažos į kiemus. Tai tarsi smulkmenos, tačiau jos sudaro mūsų kasdienybę“, – kalbėjo P.A.Kaunas.
Tačiau kauniečiui nelabai patinka, kad neseniai uždaryti keli miesto V.Kudirkos viešosios bibliotekos filialai.
„Viename jų Žaliakalnyje lankydavausi pats, ten esu surengęs ne vieną susitikimą su skaitytojais. Žmonės noriai čia lankydavosi. Gaila, kad bibliotekos filialo nebeliko“, – sakė vyras.
Metų pradžioje burmistro P.Vileišio medalį už nuopelnus įtvirtinant Kauno miesto savivaldą, įgyvendinant pilietines iniciatyvas ir kuriant miesto įvaizdį gavęs P.A.Kaunas įsitikinęs, jog, kad ir kaip būtų svarbu pelnas, miesto valdžia kultūrą ir jos įstaigas turi remti.
Taip pat P.A.Kaunas mano, kad per mažai galvojama apie ekologiją.
„Mieste neretai tvyro smogas. Todėl būtinai turime galvoti, kaip jį mažinti, kad kauniečiai gyventų sveikiau. Esu įsitikinęs, kad žmonės tai turėtų suvokti. Ne tik tinkamai šildytis namus. Būtina, kad kuo daugiau žmonių naudotųsi viešuoju transportu.
Kaip žmones skatinti tai daryti, Kaunai taip pat diskutuoja“, – sakė P.A.Povilas.
Vilnietis domisi ir miestu, ir jo istorija
Domas Kaunas
Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, Vilniaus universiteto Komunikacijų fakulteto profesorius
„Kauno pavardės bei savo giminės istorija domiuosi ne vienus metus. Pamažu renku medžiagą ir ketinu išleisti knygą. Besidomint šiuo klausimu pavyko nustatyti, kad Lietuvoje nuo seno buvo dvi salos, kur gyveno nemažai žmonių su šia pavarde.
Pirmoji – tai Žemaitija. Kaunai gyveno Kretingoje, Plungėje, Telšiuose, Plateliuose. Plungės bažnyčioje yra išsaugoti dokumentai, kad dar 1725 metais čia nuolatinį suolą turėjo išsipirkęs Kaunas ir jo šeima. Tuo metu buvo madinga turėti savo šeimos suolą bažnyčiose.
Tvirtinti tiksliai negaliu, kodėl būtent čia atsirado Kaunai ir kokia yra pavardės kilmė. Tačiau važinėjant po Vokietiją galima pamatyti firmų pavadinimu „Kaun“. Galbūt šis žodis iš tų kraštų atkeliavo į Lietuvą ir įgijo lietuvišką galūnę. Tai nebūtinai gali būti daiktavardis, bet ir būdvardis ar veiksmažodis.
Kita Kaunų linija yra kilusi iš Suvalkijos. Manoma, kad jie yra žemaičių giminaičiai, įsikūrę Sūduvoje vėliau.
Prieš keletą metų teko domėtis, kiek vyrų, turinčių pavardę Kaunas, gyvena Lietuvoje. Pavyko suskaičiuoti, kad apie 500. Vien aš turiu dar du brolius bei tris sūnus Kaunus.
Dėl pavardės man pačiam kartais nutinka kuriozų. Kai į katedrą, kur dirbu, kas nors skambina telefonu, atsiliepiu; „Kaunas.“ Žmonės sutrinka, pasako, kad skambino į Vilnių, ir padeda ragelį.
Įdomu, kad kai viešiu užsienyje – Jungtinėse Valstijose, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, žmonės išgirdę pavardę iš karto pasako, jog žino tokį pat Lietuvos miestą.
Nors esu kilęs iš Žemaitijos, gyvenu Vilniuje, tačiau Kauno miestu taip pat domiuosi, nes tai neatsiejama mano gyvenimo dalis. Jaunystėje mokiausi tuometiniame Kauno politechnikos institute. Kaune ir dabar turiu daug pažįstamų.
Kaunas gali didžiuotis puikiais universitetais bei garsiais ir gabiais mokslininkais. Deja, miestui trūksta didmiesčio požymių. Pašaliais atsirado daug naujų gyvenamųjų rajonų, plėtojasi verslas. Tačiau paties miesto apdaras senas. Stinga modernių vitrinų, šviesų, gyvybės.
Todėl idėjai, kad Kaune burtųsi Kaunai, pritariu. Manau, kad tokia brolija miestui būtų naudinga.“
Straipsnių herojai – kauniečiai
P.A.Kaunas gimė 1940 metais Seredžiuje. Dirbo Jonavos laikraštyje, Lietuvos televizijos ir radijo Kauno skyriuje radijo žurnalistu. Vadovavo leidyklai „Ryto varpas“. Iki šiol bendradarbiauja su įvairiais leidiniais.
Kaunietis prie miesto įvaizdžio gerinimo prisideda rašydamas straipsnius. Jam svarbiausia – žmonės, kurie daro nuostabius, neįtikėtinus darbus. Dažniausiai jo straipsnių herojai yra kauniečiai.
Prieš dvejus metus žurnalistas geriausius straipsnius sudėjo į knygą ir pavadino ją „Kad ateitis šviesėtų“. Dabar ant darbo stalo guli jau rengiamas šios knygos tęsinys. Leidinys turėtų pasirodyti kitų metų sausio 15 dieną, kai žurnalistas švęs 77-ąjį gimtadienį.
Iš viso kaunietis yra išleidęs 10 knygų. Vienoje jų – „Sunki kelionė Anapilin“ pasakojama jo giminės ir gimtinės istorija. Knyga išleista 2007 metais.
Pastaruoju metu kaunietis parašė ir nemažai knygų vaikams.
