Nors Jurgos fotogalerijoje – socialinio tinklo paskyroje jau prisikaupė apie 70 tokių nuotraukų kregždutės poza, moteris kratosi kolekcininkės etiketės.
„Jei mano tikslas būtų padaryti jų kuo daugiau, galėčiau taip fotografuotis vos ne kiekvienoje gatvėje. Tačiau aš to nedarau sąmoningai. Kadrų daugėja, bet aš to nenoriu vadinti kolekcija. Manau, kad kai ką nors kolekcionuoji, tampi tikru rinkimo aistruoliu, o aš noriu, jog šie mano pašmaikštavimai išliktų smagūs ir natūralūs, nesurežisuoti.
Aš tas kregždutes tiesiog kaupiu kompiuteryje, dalijuosi jomis su draugais, visai neketindama kaip nors kitaip jų specialiai demonstruoti, nors jau ne iš vieno girdžiu replikas, kad reikia tai visiems parodyti. Na, gal kada nors tai ir padarysiu, kai įgausiu daugiau drąsos“, – šypsojosi Jurga.
Pirmoji jos kregždutė buvo įamžinta visai netikėtai vieno pasivaikščiojimo su broliu metu gimtojo Ukmergės miesto miškelyje. Juodu kalbėjosi apie tame miške buvusias senas medines karstykles, žaidimų aikšteles ir suoliukus – pasvajojo, kad būtų smagu juos vėl atkurti ir sutvarkyti erdves, taip pat prisiminė ir mokykloje vykusias fizinio lavinimo pamokas.
„Prisipažinusi, kad kūno kultūros pamokų mokykloje labiausiai nemėgau, ėmiau ir vidury tako padariau gimnastikos pratimą – kregždutę. Man tuomet taip linksma pasidarė – stovėjau į šalis išskėtusi rankas lyg ką nors ketindama apglėbti.
Tada supratau, kad savo džiugesį, kai suvoki akimirkos ir momento trapumą gyvenime, noriu įamžinti būtent taip – šiuo judesiu. Nors, prisipažinsiu, ne visada tai pavyksta vienodai gerai padaryti.
Juk kaip atrodyti fotografijoje, kiekvienas žmogus sugalvoja pats. Vieni jose stovi suglaudę rankas, kiti – pasisukę vienu ar kitu kampu, treti būtinai pakreipia galvą, o dar kiti visada pozuoja nutaisę „fotogenišką“ veido išraišką. Mano nuomone, svarbiausia yra ne tai, kaip atrodysi nuotraukoje, o kaip išgyveni tą akimirką, kurią mėgini sustabdyti“, – kalbėjo pašnekovė.
Kregždutę ji yra dariusi įvairiausiose vietose ir situacijose, o jas įamžina tie, kurie tą akimirką būna šalia.
Jurgai visos jos kregždutės įsimintinos, bet išskyrė tik kelias: darytas mūsų šalies Prezidentūroje, piligriminėje kelionėje pėsčiomis po Ispaniją, į Santjago de Kompostelą, bei grupės „Antis“ vaizdo klipe „Debesys“. O mieliausia jai yra neseniai kartu su dainininku Andriumi Mamontovu per jo naujausio albumo pristatymą padaryta kregždutė, kuri patiko ir atlikėjui.
Paklausta, kaip pajunta, kad tai – ta vieta, tas momentas, kai reikia įsiamžinti kregždutės poza, Jurga susimąstė. „Net nežinau, kaip pajuntu. Tiesiog apima savita nuotaika, per daug negalvojant“, – prisipažino ji.
Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijoje dailės mokytoja ir Vilniaus Gaono žydų muziejuje edukatore dirbanti Jurga sulaukia įvairios aplinkinių reakcijos – vieni mano, kad tai naivus vaipymasis ir noras žūtbūt atkreipti į save dėmesį, kitiems tai sukelia šypseną. O Jurgos mokiniai apie šį jos pomėgį sužinojo tik šiemet.
„Viešosiose vietose daryti kregždutę man tampa iššūkiu pačiai sau. Draugai visada pasirengę tai nufotografuoti, ir dabar jau dažnai girdžiu juos sakančius: „Na, tai kada kregždę? Geriau čia ar ten norėtum? Oi, čia būtinai reikia padaryti kregždę!“ Tai tampa staigmena man pačiai.
Būtent kregždutės poza viena mano draugų pora panoro įsiamžinti per savo vestuves, o kai kregždutę dariau su A.Mamontovu, visi nuoširdžiai šypsojosi. Kas gali būti geriau, kai iš menkniekio sau ir kitiems sukuri džiugesio akimirką?“ – sakė Jurga, gyvenime dievinanti tylą, kavą, sušius ir gerą literatūrą.
