Savo istoriją, kaip išgyveno tėvų skyrybas ir kas padėjo po jų atsitiesti, papasakojo šiuo metu Anglijoje studijuojanti lietuvė Agnė Semėnaitė.
Ji atvira, jei ne organizacijos „Paramos vaikams centras“ ir jame vykdoma programa „Big Brothers Big Sisters“, ji nebūtų užaugusi tokia stipri ir savarankiška asmenybė. Šios programos tikslas padėti tiems, kuriems trūksta emocinio palaikymo ir teigiamo pavyzdžio.
Savanoris (Didysis draugas) ir vaikas (Mažasis Draugas) susitinka kartą per savaitę ir kartu praleidžia nemažiau dviejų valandų. Draugystės pradžioje yra pasirašoma Draugystės Sutartis, kuri trunka vienerius metus.
– Agne, kaip jūsų gyvenime atsirado programa „Big Brothers Big Sisters“?
– Prie šios programos prisijungiau ketvirtoje klasėje. Tuo metu skyrėsi mano tėvai. Mama vedžiojo mane pas psichologę ir ji patarė išmėginti šią programą.
– Dėl kokių priežasčių ėjote pas psichologę?
– Po tėvų skyrybų buvau labai nerami ir nemėgdavau namie likti viena, tad mama nusprendė, kad galbūt reikia kur nors kreiptis.
– Skausmingai išgyvenote tėvų sprendimą gyventi atskirai?
– Man tuo metu taip lyg ir neatrodė, tiesiog šiaip prisimenu save kaip jautrų vaiką. Man pačiai tuo metu programa atrodė tiesiog kaip pramoga, žaidimas.
– Kaip vyko pirmasis susitikimas su didžiąja drauge?
– Iš pradžių tiesiog susitikdavome su didžiąja drauge, eidavome į kiną, teatrą, todėl viskas atrodė labai smagu. Mano didžioji draugė visada buvo labai miela ir draugiška, tad aš ją labai gerbiau ir jaučiausi laiminga, kad vyresnė mergina nori leisti laiką su manimi. Po to dalyvaudavome kalėdiniuose renginiuose, vykome į vasaros stovyklas.
– Kokia buvo jūsų didžioji draugė?
– Ji buvo studentė, tiksliai nepamenu, kiek jai buvo metų. Bet ji buvo labai artistiška, dar turiu jos padovanotą piešinį, dekoruotą nuotraukų albumą. Mano didžioji draugė visada buvo labai miela ir šilta, motiniška. Bet po kurio laiko ji nebegalėjo dalyvauti programoje, todėl gavau naują didžiąją draugę, vardu Raimonda.
– Ko išmokote iš savo didžiųjų draugių?
– Mane labai džiugino, kad antroji draugė Raimonda visada bandė ugdyti mano savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Kai bijodavau ką nors viena daryti, visada drąsindavo ir sakydavo, kad tai visai nesunku ir aš galiu viena tai padaryti. Tuomet mane tai truputį erzino ir gąsdino, bet dabar už tai esu labai dėkinga.
– Kokiais konkrečiais atvejais ji jus įkvėpė?
– Labiausiai įsiminė labai buitiškai pavyzdys, kai po susitikimo mieste draugė pasakė, kad nelydės iki pat stotelės, nes esu didelė ir galiu ją susirasti pati, tuo labiau, kad daug kartų iš ten važiavau ir mes buvome arti jos. Aš labai supykau, nes maniau, kad labai neteisinga to reikalauti. Bet stotelę suradau ir grįžau namo. Gal skamba truputį keistai, bet, manau, kad tokiais nedideliais dalykais ji man padėjo tapti savarankiškesnei. Ir šiaip ji visados mane drąsino visur dalyvauti ir nebijoti žmonių. Pati draugė buvo gana nutrūktgalviška, palyginus su pirmąja.
– Ar palaikote ryšius iki šiol su didžiosiomis draugėmis?
– Su pirmąja drauge nebe, bet su antrąja kartais susirašome per socialinius tinklus. Nei ji, nei aš nesame Lietuvoje, tad būtų gana sudėtinga organizuoti susitikimus.
– Gal įkvėpta savo didžiųjų draugių ir pati bandėte savanoriauti?
– Iškart po mokyklos išvažiavau studijuoti į užsienį, tad minties savanoriauti nekilo. Be to, abi mano draugės vis dar išliko mano atmintyje kaip labai ypatingi, nuostabūs žmonės, tad kirba abejonė, ar aš galėčiau joms prilygti
– Ko jus išmokė draugystė su didžiosiomis draugėmis?
– BBBS programa tikrai daug išmokė. Tai buvo papildoma paramos sistema, kuri padėjo ir džiugino mane. Ji padėjo man užaugti stipresne asmenybe nei būčiau buvusi be jos. Išmokau labiau pasitikėti savo jėgomis. Buvo gera žinoti, kad visada galiu kreiptis paramos ir patarimo į didžiąją draugę.
– Šiuo metu Edinburgo universitete studijuojate astrofiziką. Gal šiam pasirinkimui turėjo įtakos draugystė su didžiosiomis draugėmis?
– Nemanau. Abi mano didžiosios draugės buvo labiau linkusios į menus. Nors antroji didžioji draugė daug savanoriavo ir keliavo po užsienį, taip pat tęsė savo studijas ne Lietuvoje. Manau, kad tai galėjo padrąsinti mane studijas ne Vilniuje.
