Pirmas sutartoje susitikimo vietoje pasirodė V.Petreikis su užantyje įsitaisiusia juoda lyg anglis kalyte.
Vyras negalėjo jos vienos palikti namuose, kuriuose ji buvo praleidusi vos parą.
Po akimirkos įžengė ir kūdikio besilaukianti S.Paciukonytė. Moteris ištiesė rankas, ir kalytė iš vyro užančio atsidūrė jos glėbyje.
Smalsi cvergšnaucerių veislės keturkojė netrukus vaikščiojo minkštasuoliu, žvilgtelėjo, kokie gardumynai atsidūrė ant stalo, po to nušoko ant grindų ir pasileido bėgioti.
Tačiau Valdas, vikriai ją sugavęs, patupdė ant savo kelių, glostė tarsi paliepdamas nurimti ir klausytis jo su Simona meilės istorijos.
Šios šeimos paveikslas, žinoma, nebeįsivaizduojamas be būsimo kūdikio ir jau turimo mielo naminio gyvūno.
Kaip jie susipažino ir kaip balerinai ir verslininkui pavyko sukurti darnius santykius?
Simona: Jis tuomet aktyviai domėjosi menu, nes buvo Teatro arenos vadovas. Nacionalinėje „Eurovizijos“ dainų atrankoje šokau per atlikėjo Donato Montvydo pasirodymą, ten pirmąkart susitiko mūsų žvilgsniai. Baleto šokėjų pasaulis labai uždaras, tačiau aš nesu standartinė balerina.
Valdas: Niekada nebuvau standartinis verslininkas, kuris būtų vertinamas kaip rimtas dėdė, vaikštantis su pinigų maišu ir besiderantis dėl visokių dalykų.
Su Simona susipažinau 2009 metų vasario 14-ąją labai banalia proga.
Televizijoje vyko vienas nacionalinės „Eurovizijos“ dainų atrankos etapų, turėjome tradiciją su draugais vaikščioti į įvairių projektų filmavimus.
Simona buvo ką tik grįžusi iš Šveicarijos, kur mokėsi šokio. Nuo jos išties spinduliavo kažkas kita. Priėjau, pakalbinau, bet ji nebuvo linkusi per daug su manimi bendrauti. Per bendrus pažįstamus sužinojau Simonos kontaktinius duomenis, nusiunčiau elektroninį laišką. Kurį laiko susirašinėjome.
– Kodėl Simona iškart nenorėjo bendrauti?
Valdas: Galbūt tuo metu neatrodžiau patikimas – visa aplinka, kur susitikome, tarsi neturėjo nieko bendra su rimtais santykiais. O Simona nebendraudavo su kuo pakliūva. (Juokiasi.)
– Reikėjo atkaklumo ją užkariauti?
Valdas: Nemanau, kad buku atkaklumu ką nors laimi. Tas atkaklumas pasireiškė kūrybingumu, kaip sudominti moterį.
Pajutome, kad turime bendrų pomėgių, tų pačių vertybių.
Ilgainiui atradome vienas kitą, ir dar dabar kasdienybėje atsiranda naujų spalvų.
– Ar Valdas jums pateikdavo romantiškų staigmenų?
Simona: Sakyčiau, staigmenos tik ir buvo, galvojau, kaip įkvėpti oro. Aišku, ne tik gėlės, bet ir jo noras mane kur nors nuvežti man apsuko galvą. Man tai pakvipo poezija, atrodė, lyg skaityčiau knygą.
Valdas: Nebuvo jokių išskirtinių vietų – visas tas išskirtines vietas sukūrėme savo vaizduotėje vienas kitam. Gėlės, šokoladas, šampanas – savaime suprantami banalūs dalykai, visa tai labai nenustebina.
Stebina santykio kūrimas, pokalbiai. Nuo draugystės pradžios kartu leidžiame gerokai daugiau laiko negu su kitais žmonėmis.
Simona: Esame dvidešimt keturias valandas kartu.
Valdas: Iš pradžių buvo labai keista, kad visada būname kartu, o dabar atrodo – šaunu.
– Ar greitai apsigyvenote kartu?
Valdas: Nelabai. Kartu leisdavome laiką, bet ji mano namuose nenakvodavo. (Juokiasi.)
Simona: Gyvenau pas tėvus. Nusprendžiau, kol nesu pažadėtoji, neisiu iš tėvų namų.
Valdas: Tik po sužadėtuvių ji sutiko kartu apsigyventi.
Simona: Nepasakiau jam tiesiai: nesikraustysiu pas tave, kol nepasipirši. Jis pats susiprato.
Valdas: Mes panašiai matome santykių etapus. Viskas turi judėti į priekį, įgyti kitas išraiškos formas. Kitaip bendravimas kada nors netenka prasmės – žmonės vienas kitam pasidaro nebesvarbūs.
– Kada ir kaip įvyko sužadėtuvės?
Simona: Po trejų metų draugystės susižadėjome. Tądien buvau pakylėta virš žemės.
– Judu nemažai laiko praleidžiate drauge. Ar dirbate iš namų?
Valdas: Biuras ir butas – senamiestyje. Šiais laikais darbus galima reguliuoti mobiliuoju telefonu, nebereikia tokių priemonių, kokių reikėjo anksčiau.
Net santykiai tarp žmonių pasikeitė. O renginių organizavimo veikla – labai dinamiška. Biuras reikalingas kaip susirinkimų vieta ir dokumentams padėti.
– Susituokėte prieš porą metų Korsikos saloje. Kas po to pasikeitė?
Valdas: Buities atžvilgiu niekas nepasikeitė. Santykis vieno su kitu pasikeitė – atsirado įsipareigojimas.
Tam tikri dalykai nebetenka prasmės: įtampa, konfliktai. Juk žinai, kad su tuo žmogumi būsi ilgai, nes esi įsipareigojęs. Bet įsipareigojimas nėra kaip prievolė, kuri varžo. Tai kaip tik išlaisvina – dovanoja žinojimą, kad būsi su tuo žmogumi galbūt iki gyvenimo pabaigos.
Simona: Viską darome kartu – nėra vyriškų ar moteriškų darbų. Kartu verdame valgį, kartu tvarkome namus.
Valdas: Buities rūpesčius šiek tiek dalijamės – natūralu, kad vieni dalykai geriau sekasi vyrams, kiti – moterims.
Tačiau niekada apie buitį per daug nemąstome ir iš to nedarome problemos.
– Baleto šokėjoms nelengva apsispręsti dėl motinystės – joms atrodo, kad padarius pertrauką bus sunku grįžti į sceną dėl pasikeitusių kūno formų, dienotvarkės auginant kūdikį. Jums buvo tokių dvejonių?
Simona: Aš kaip tik priešingai galvoju – manau, kad net labiau subręsiu kaip šokėja. Laukdamasi kūdikio įgijau daug gražios patirties – man norisi eiti į sceną.
Nors scenoje jau nebešoku, savo noru einu į repeticijų salę dėl baleto pratimų.
Tikiuosi kitų metų spalį šokti spektaklyje, jeigu tai daryti leis 2016-ųjų pavasarį gimsiantis kūdikis. Per vasarą turėsiu laiko atgauti formas.
O gal mane taip užkabins motinystė, kad norėsiu būti tiktai su mažyliu. Pasiduosiu tėkmei: koks jausmas bus tą akimirką, taip ir elgsiuosi.
– Neturite užmojų padaryti stulbinamą karjerą?
Simona: Gal ir negerai, kad neturiu tokių užmojų.
Man tapti tokia primabalerina, kokia buvo Eglė Špokaitė, jau per vėlu.
Valdas: Stulbinama karjera brangiai kainuoja – dėl jos aukojama šeima, kitos galimybės.
Simona: Viskas turi savo kainą. Jeigu būčiau kitaip pasvėrusi savo galimybes, turbūt dabar nesėdėčiau apsikabinusi augančio pilvuko.
– Nešokdinate vyro savo kaprizais, kurie būdingi nėščiosioms?
Simona: Kai gerai jaučiuosi, nesinori nieko šokdinti.
– Išgyvenate naują santykių etapą – po sužadėtuvių atšokote vestuves, po to rengsitės krikštynoms.
Valdas: Kartu kopdami gyvenimo laipteliais nebuvome numatę būtinai laikytis visuomenės nustatytų normų, bet greičiausiai, kad ir kaip žmonės norėtų maištauti, tie etapai turi prasmę. Tūkstančius metų žmonės tai darė tokia seka daug nesvarstydami.
Turbūt problemų kyla, kai žmonės bando žūtbūt rasti partnerį, siekia būtinai susituokti ir susilaukti vaikų, būtent tada ir būtent tokios lyties.
Kai kas siekia tobulo nėštumo, idealios motinystės ir puikios karjeros. Mūsų šeima nekelia tokių klausimų.
– Ar keturkoję augintinę taip pat įsigijote daug nemąstydami?
Valdas: Su šunimis esu nuo vaikystės.
Vienas mano augintinių – taip pat cvergšnaucerių veislės – gyvena su Simonos mama. Nemažai metų neturėjome gyvūno, nes daug keliavome, buvo daug projektų, darbų.
Negalėjome augintiniui skirti laiko, nes vėlai grįždavome namo. Įsisukus tokiam ratui, iš dalies gyvenome egoistiškai – rūpinomės savo dvasine būsena, namų aplinka.
Augintinis – kaip ir vaikas. Simonai sakiau – kai pradėsi lauktis, nupirksiu šuniuką, nes mes visada mylėjome šunis. Išpildžiau pažadą – kai tik sužinojau, kad tapsime tėvais, suradau cvergšnaucerių veisėjus, sulaukiau naujos vados.
Dabar – tarpinis etapas, jau turime rūpintis mažu bejėgiu gyvūnu. Vaikui gimus, jo priežiūros rūpesčiai bus kitokie.
Kai šalia bėgioja gyvūnas, kūdikio motorika greičiau vystosi, vaikai užauga lengviau bendraujantys.
Simona: Kai vaikas nuo kūdikystės auga su šuniuku, pasirodo, net būna ne toks alergiškas.
– Į dizainerio Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymą atėjote pasipuošusi dailia pačios siūta suknele. Siuvimas – senas jūsų pomėgis?
Simona: Mama išmokė siūti. Su ja siuvame paltus, lietpalčius. Tai – šeimos mažoji manufaktūra, kurią ketiname plėsti.
O pati neseniai prisižiūrėjau filmų apie prancūzų dizainerį Yves’ą Saint Laurent’ą, man patinka jo kūryba.
Likus porai dienų iki J.Statkevičiaus šou, įkvėpta filmo „Yves’as Saint Laurent’as. Beprotiška meilė“, supratau, ko man reikia, – prieš akis iškilo suknelės vizija. Nuvykau į parduotuvę, nusipirkau medžiagos ir pasisiuvau.
– Kokie yra jūsų bendri pomėgiai?
Simona: Aš nežaidžiu šachmatais tiek, kiek Valdas, neskaitau tiek daug knygų, kiek jis. Bet labai mėgstame kartu keliauti, einame į kiną, teatrą.
Valdas: Užsiimame joga. Tik Simona turi savo programą, aš – savo.
Kiekvienas savo laiku savo erdvėje darome asanas. Bet be jokios religinės potekstės.
