Našle tapusi Kristina Zdanavičiūtė-Meškauskienė (39 m.) jaučia kaltę, kad nespėjo atsisveikinti su vyru, kuris gruodžio 6-ąją 2 valandą nakties užgeso ligoninėje.
Nelaimės išvakarėse Kristinos brolis atvyko seseriai padėti priskaldyti malkų. Meškauskų šeima įsikūrė Vilniaus Naujininkų rajone, aštuonbučiame name, kuriame gyventojai patys kūrena centrinį šildymo katilą. Tuo metu buvo sugedęs šildymo katilas, todėl moteriai dažnai tekdavo kūrenti nedidelę koklinę krosnį.
„Ar važiuoti pas tave?“ – tą vakarą Kristina telefonu paklausė vyro.
„Ne, susineškite malkas, atvažiuosi pas mane sekmadienį, nes šiandien nesinori netgi valgyti“, – toks buvo paskutinis Kultūros paveldo departamente dirbančios K.Meškauskienės pokalbis su vyru.
Tą dieną Kristina dar spėjo pasakyti sutuoktiniui, kad jos brolio žmona vėl laukiasi – ji turės sūnų. Algirdas nuoširdžiai džiaugėsi.
Našlę guodžia vienintelė mintis, kad jos sutuoktinis norėjo apsaugoti ją nuo skausmo, galbūt dėl šios priežasties atidėliojo graudų atsisveikinimą.
Daugiausiai laiko – ligoninėje
Pastarąjį pusmetį A.Meškauskas didžiąją laiko dalį praleisdavo ligoninėje. Žinia apie piktybinę kraujo ligą jį pasiekė dar 2009 metais, kai ieškodamas naktinio prakaitavimo priežasties kreipėsi į medikus.
Vyrui reikėdavo reguliariai tikrintis sveikatą, bet nebuvo skirta specifinių vaistų, nes jis sirgo lėtine kraujo vėžio forma.
Šį pavasarį vyrą į ligos patalą nuginė plaučių uždegimas.
Gydydamasis Vilniaus universiteto Santariškių klinikose jis savo draugus Kovo 11-osios proga pasveikino į savo socialinio tinklo profilį įkeldamas palatoje darytą nuotrauką, kurioje matyti lašelinė ir ant nusilpusios rankos pririšta trispalvė juostelė. Ją nupynė Agnis ir įdavė nuvežti savo tėčiui.
Vėliau vyrui buvo nustatyta antrinė ūminė mieloblastinė leukemija ir skirta chemoterapija. Santariškių klinikų medikai pripažino, kad šis gydymas nepadėjo sustabdyti ligos.
Išrašydami iš ligoninės namo medikai neslėpė nuo A.Meškausko tiesos, kad visos galimybės išsemtos. Laimė, vėliau jo organizmas sustiprėjo ir įsižiebė viltis persodinti kaulų čiulpus.
Vasaros pabaigoje vyras vėl gulėsi į Santariškių klinikas, jam buvo surastas tinkamas kaulų čiulpų donoras iš Vokietijos. Taikant 10 balų skalę, šis donoras lietuviui idealiai tiko.
Tai buvo jaunas vokietis, sutikęs paaukoti svetimšaliui savo kaulų čiulpus. Vienu metu buvo paimtos net dvi jų dozės, jos pasiekė Santariškių klinikas.
Persodinus kaulų čiulpus Algirdui įsižiebė viltis, kad pavyks sutramdyti kraujo ligą.
Pagerėjus jo savijautai, Kaulų čiulpų transplantacijos skyriaus vedėjas Igoris Trociukas vienu mostu nuplėšė nuo Algirdo palatos durų plakatą, kuriame buvo pavaizduotas šauktukas.
Tai buvo įspėjimas lankytojams, kad persodinus kaulų čiulpus ligoniui pavojinga menkiausia infekcija.
Nuplėštas plakatas Algirdui buvo geras ženklas.
***
Istorijos tęsinį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
