Uždaryta prabuvo 25 metus
Istorija prasidėjo 1876 metais, kai 25 metų Blanche Monnier, kilusi iš itin turtingos šeimos, pamilo advokatą. Ji su juo nuolat lytiškai santykiavo, taip pat ieškojo ir kitų partnerių. Neapsikentusi paleistuvystės, Blanche mama vieną dieną nutarė ją užrakinti palėpėje.
Niekam nieko nesakiusi ji per prievartą nutempė dukrą į slaptą palėpę ir ten ją užrakino. Kalinė ten pragyveno 25 metus. Motina retkarčiais ateidavo pas dukrą, atnešdavo jai maisto, tačiau nė neketino jos išleisti.
Motina toliau gyveno įprastą gyvenimą. Ji buvo labai gerbiama Paryžiuje dėl dosnių aukų miesto fondui. Moteris taip pat nuolat aukodavo skurstančioms šeimoms, padėdavo tiems, kuriuos kamavo nepriteklius.
Niekas negalėjo net įtarti, kad ji slepia tokį šiurpų nusikaltimą. Tačiau praėjus 25 metams, kai kalinei buvo jau daugiau nei 50 metų, greta kalėjimu virtusios palėpės gyvenę žmonės ėmė skųstis baisiu tvaiku.
Tik 1901 metų gegužės 23 dieną Paryžiaus generalinė prokuratūra gavo anoniminį laišką, kuriame buvo rašoma, kad kaimynystėje ilgus metus leidžia uždarytas žmogus, pas kurį karts nuo karto ateina vyresnio amžiaus moteris.
Buvo nepriekaištingos reputacijos
Policija sureagavo į šį skundą ir ėmė ieškoti mįslingosios palėpės. Į vietą, kurioje buvo laikoma uždaryta moteris, juos nuvedė baisus tvaikas. Vėliau policijos pareigūnai, radę įkalintą Blanche, tvirtino negalėję pakęsti baisios smarvės. „Ten buvo daugybė vabalų, įvairiausių gyvių. Viskas dvokė išmatomis ir supuvusiu maistu. Kuo greičiau skubėjome su kaline iš ten nešdintis, nes nuo baisaus kvapo net pykino. Tiesa, įkalintoji to kvapo nė nejautė, nes buvo prie jo pripratusi – labiausiai ji sureagavo į šviesą, kuri pasiekė jos akis pravėrus duris“, – pasakojo merginą išlaisvinę pareigūnai.
Prokuratūra tvirtino, kad Monnier šeima pasižymėjo nepriekaištinga reputacija. Nepaisant to, tą pačią akimirką, kai buvo išlaisvinta mergina, jos motina buvo sulaikyta ir uždaryta kalėjime. „Šią moterį labai gerbė visa Paryžiaus valdžia, tačiau sužinojus, kad ji yra tikra despotė, galėjusi laikyti dukrą uždarytą 25 metus, mes ją iš karto suėmėme. Praėjus vos 15 dienų po prisipažinimo apie šį įvykį, moteris kalėjime mirė“, – sakė policijos atstovai.
Jiems moteris prieš mirtį prisipažino, kad jai buvo nė motais, kad advokatas, su kuriuo norėjo draugauti jos dukra, mirė dar 1885 metais. Pasak pareigūnų, moteriai buvo svarbiausia apsaugoti dukrą nuo kitų vyrų ir nuolatinių lytinių santykių su jais.
