R.Warman per pastaruosius 19 mėnesių pasikeitė neatpažįstamai, rašo birminghammail.co.uk. Ji šiuo metu yra nuo alkoholio ar narkotikų priklausomiems žmonėms padedančios labdaringos organizacijos narė.
Moteris nusprendė pasidalinti savo istorija, kad parodytų, jog įmanoma pasikeisti.
„Kai gimė Mia, daug verkiau ir atsiprašinėjau, – pasakojo 37-erių britė. – Labai nerimavau, žinojau, jog socialiniai darbuotojai atims mano dukrą, jei pastebės neigiamą narkotikų poveikį naujagimei.
Tačiau ji buvo visiškai sveika.
Negalėjau tuo patikėti – viso nėštumo laikotarpio metu vartojau narkotikus. Nusprendžiau, kad nenoriu jos prarasti.“
R.Warman būdama nėščia vietoj heroino bandė naudoti metadoną, tačiau jo nepakako.
„Negalėdavau užmigti, todėl naktį susileisdavau heroino – maniau, kad tai padės užmigti, – sakė ji. – Klydau.
Dozę susileisdavau vos prabudusi ir dienos metu. Man reikėjo eiti pas gydytojus – o nebūčiau sugebėjusi atsikelti iš lovos, jei nebūčiau vartojusi heroino.
Akušerės buvo labai susirūpinę, dabar jas suprantu. Tuo metu man buvo labai keista, jog jos į mane žiūri kaip į siaubingiausią žmogų pasaulyje.
Dabar jau žinau, ką jos galvojo.
Paskutinį kartą susileidau heroino prieš gimdymą.“
Moteriai leista parsivežti dukrą namo tik su sąlyga, kad kartu gyvens ir mama Pamela.
Apsimetinėjo prieš save
Viskas prasidėjo, kai R.Warman būdama 18-os pradėjo lankytis klubuose ir eksperimentuoti su amfetaminu bei ecstasy narkotikais.
Ji įsimylėjo nuo heroino priklausomą vaikiną ir šį narkotiką ėmė vartoti pati. R.Warman pirmuosius 6 mėnesius rūkė heroiną, o tik vėliau ėmė jį leistis.
„Norėjau tik viską pamatyti taip, kaip jis, bet buvau kvaila, viskas ėmė eiti tik blogyn, – prisipažino moteris. – Jei nebūčiau su juo susipažinusi, tikriausiai nebūčiau taip greitai ir tokia jauna tapusi priklausoma.
Iššvaisčiau didžiąją savo jaunystės dalį.“
R.Warman ėmė lauktis būdama 21-erių. Jai liepta gerti metadoną.
Sūnus Connoras gimė sveikas, moteris kurį laiką laikėsi atokiau nuo narkotikų, tačiau netrukus ir vėl pasidavė pagundai.
Moteris tamsiausiu gyvenimo laikotarpiu per dieną heroinui išleisdavo nuo 50 iki 60 svarų sterlingų (nuo 68 iki 82 eurų), nesugebėjo nusiprausti ar susitvarkyti, neįpirko maisto, šildymo, nesugebėjo išlipti iš lovos ir nuvesti sūnų į mokyklą.
„Būtent tada pakliuvau į socialinių tarnybų akiratį, – prisipažino ji. – Visiškai neprisimenu Connoro vaikystės, dėl to labai liūdna. Žiūrėdama į Mia negaliu pasakyti, ar mano sūnus elgėsi taip pat, kaip ji.
Turėjau savo butą, tačiau dažnai būdavome pas tėvus, nes jaučiausi vieniša, niekas nenorėjo su manimi draugauti.
Apsimetinėjau prieš save – teigiau, jog man pagerėjo, ir esu gera mama, tačiau dabar galiu pripažinti, jog tai nebuvo tiesa.“
Connoras vėliau nusprendė pasilikti gyventi pas senelius, tačiau sugrįžo pas savo mamą tada, kai gimė Mia.
Sugebėjo pasikeisti neatpažįstamai
Socialines tarnybas nustebino R.Warman pasikeitimai praėjus 6 mėnesiams po mergaitės gimimo. Moters mamai leista grįžti namo, o socialiniai darbuotojai daugiau nebesikišo į šeimos gyvenimą.
R.Warman kasdien lankėsi pas medikus ir paramos grupes. Jai labai padėjo labdaringa „Swanswell“ organizacija, kuriai dabar priklauso pati moteris.
Ši organizacija padeda nuo įvairių medžiagų priklausomiems žmonėms – duoda jiems vaistų, kurie palengvina narkotikų metimą, siūlo įvairias savijautą gerinančias terapijas, duoda patarimų išsilavinimo, įsidarbinimo, būsto, sveikatos ir kitais klausimais.
R.Warman labdaringo šuolio parašiutu metu surinko beveik 600 svarų sterlingų (apie 824 eurus). Ji pinigus atidavė „Swanswell“ organizacijai.
„Labai džiaugiuosi galėdama padėti kitiems, – tikino moteris. – Galiu panašiems į ankstesnę mane žmonėms duoti patarimų, papasakoti apie tai, ką išgyvenau.
Mano gyvenimas dabar visiškai kitoks, esu laiminga, turiu daugybę draugų.
Be to, mano banko sąskaitoje yra pinigų.“
Nori susikoncentruoti į ateitį
R.Warman sužinojo, kad dauguma žmonių ima vartoti narkotikus dėl vaikystėje patirtų problemų. Tačiau moters situacija – kitokia. Ji užaugo mylinčioje, geroje šeimoje.
„Mano vaikystė buvo nuostabi, – prisiminė R.Warman. – Du kartus per metus važiuodavome atostogauti, gerai sutariau su tėvais.
Vaikystėje svajojau, kad užaugusi susirasiu darbą, susituoksiu, susilauksiu vaikų ir kartu su jais važiuosiu atostogauti.
Mano tėtis mane palaikė, kai man buvo sunku.
Mama manęs gėdijosi ir neorėjo, kad kiti žmonės ją pamatytų šalia manęs. Žinau, kad atrodžiau prastai, nes visiškai nesirūpinau savimi.
Tačiau mama labai padėjo po to, kai susilaukiau Mia.
Abu tėvai dabar manimi didžiuojasi.
Socialinės tarnybos negalėjo patikėti, kad taip pasikeičiau per metus. Juos nustebino ir mano jaukūs namai su gražiu sodu.
Prisiminti praeitį liūdna, tačiau jos pakeisti neįmanoma. Turiu susikoncentruoti į ateitį.
Connoras – protingesnis, nei kiti 15-mečiai.
Gali būti, kad taip yra todėl, jog jam augant buvau vaikas, todėl jis turėjo prisiimti motinos vaidmenį.
Jis dabar paauglys. Connoras susirado merginą, jis ruošiasi važiuoti atostogauti su mano broliu.
Jis – nuostabus vaikas. Mes sutariame labai gerai.
Labiausiai gailiuosi, kad prasidėjau su netinkamais asmenimis ir nesupratau, kokią priklausomybę sukelia heroinas.
Buvau naivi, tačiau sugebėjau pakeisti savo gyvenimą.“
Parengė Dorotėja Noreikaitė
