Vilnietė advokatė Vilija Gražulytė (54 m.) neretai susiduria su besiskiriančiais sugyventiniais, kurių vienas jaučiasi nuskriaustas ir finansiškai, ir moraliai.
„Santuoka garantuoja besąlyginę bendrąją jungtinę nuosavybę, nesvarbu, kuris partnerių kaupia turtus, o štai sugyventinių turtas nėra laikomas šeimos turtu.
Skirtingais keliais pasukę sugyventiniai dažnai priversti minti teismų slenksčius įrodinėdami savo teises į partnerystėje užgyventą turtą. Dažnai laimi ekonomiškai stipresnis arba gudresnis partneris“, – neslėpė advokatė V.Gražulytė.
Vilnietė Roma – veikli moteris. Po ankstesnių skyrybų likusi su dviem vaikais ji nenukabino nosies, sukūrė sėkmingą grožio salonų verslą.
Su išsiskyrusiu, nuolatinio darbo ir pastovių pajamų neturinčiu Česlovu moteris, kaip dabar prisipažino, ėmė gyventi ne iš didelės meilės, o tikėdamasi pabėgti nuo vienatvės.
Moteris nebuvo suinteresuota vedybomis – skyrybų atveju nenorėjo dalytis savo užgyventu turtu. Iš pradžių pora gyveno nesusituokusi Romos bute.
Iš sėkmingo verslo Roma pasistatė ir erdvų namą. Česlovas prie gerovės kūrimo neprisidėjo, nes pora iš anksto sutarė, kad vyras prie sugyventinės buities iš esmės neprisidės. Tačiau niekas daug metų netrukdė Česlovui ta gerove naudotis. Romos vaikai juokaudavo: „Mama turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį.“
Laikui bėgant sugyventinių santykiai prastėjo, Roma nusprendė su Česlovu išsiskirti. Tuomet vyras ir nutarė, kad sugyventinė jam privalo duoti pusę turto.
Kai ginčas pasiekė teismą, verslininkė džiaugėsi, kad turi visus reikalingus savo nuosavybės dokumentus, sutartis, atliktų statybų sąskaitų išrašus. O Česlovas neturėjo ko pateikti teismui.
Jis tik nurodė, kad gyveno su Roma ir esą sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę. Tačiau kad būtų nustatyta bendroji dalinė nuosavybė, neužtenka namie valyti dulkių, plauti grindų ar indų.
Sugyventinių teisminiai procesai vyksta ilgai, nervingai, jie būna finansiškai brangūs. Ir niekada nėra 100 procentų garantijos, kad bylą pavyks laimėti.
– Kokie pavojai galimi sugyventinių santykiuose? – paklausiau advokatės V.Gražulytės.
– Kai sugyventinis įgyja turto savo vardu, tai yra jo asmeninė nuosavybė.
Pavyzdžiui, vyras apsigyveno savo mylimosios bute ir jo remontui skyrė kelias dešimtis tūkstančių eurų. Tačiau jis nerinko jokių kasos čekių, sąskaitų išrašų už vykdytus remonto darbus, statybines medžiagas ar baldus. Mylėdamas jis pasitikėjo savo širdies drauge.
Po kelerių metų moteris sugyventinį išvarė iš namų. Yra nedaug vilties, kad vyrui pavyks prisiteisti kompensaciją už investuotas į remontą lėšas ar pasiekti, kad būstas būtų pripažintas bendru turtu, nes būtų sunku įrodyti, kieno lėšomis atliktas remontas.
Arba, pavyzdžiui, vyras investavo savo pinigus ir darbą siekdamas atnaujinti partnerės namą. Tačiau po kelerių metų moteris namą padovanojo dukteriai. Vyrui teko kreiptis į teismą, kad būtų užginčytas dovanojimo sandoris.
Jis pateikė savo investicijų įrodymus. Teismas nustatė, kad namas yra sugyventinių bendras turtas.
Santuokos metu turtas, įgytas vieno iš sutuoktinių vardu, natūraliai tampa bendrąja jungtine nuosavybe.
Susituokus gyvenamoji patalpa laikoma šeimos turtu. Jei vienas sutuoktinis sugalvotų šeimos nuosavybę parduoti, įkeisti ar dovanoti, tai galėtų padaryti tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
– Kuris sugyventinių dažniau nukenčia – vyras ar moteris?
– Dažniau nukenčia ekonomiškai silpnesnis ar pasyvesnis. Sugyventinis, savo vardu neįgijęs turto, ne visada turi galimybę įrodyti, kad materialinė gerovė buvo kuriama bendrai.
Nukenčia ir fiziškai silpnesnė šalis – vienas sugyventinis gali kitą išvaryti iš namų, parduoti butą, kuriame jie gyveno. Nukentėjęs asmuo ne visada gali apginti teisę gyventi sugyventinio vardu registruotoje gyvenamojoje patalpoje.
Jei sugyventiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, asmuo, su kuriuo lieka gyventi vaikai, gali teismo prašyti, kad būtų leidžiama likti partnerio asmeniniame būste, kol vaikai taps pilnamečiai.
– Kokias teises išsaugo moterys, ne santuokoje susilaukusios vaikų ir neturinčios savo turto?
– Sugyventinės moterys, kaip ir vyrai, išskirtinių teisių neturi.
Su nepilnamečiu vaiku liekantis gyventi vienas sugyventinių turi teisę kreiptis į teismą priteisti vaikui priklausantį išlaikymą iš kito – tėvo ar motinos.
– Ar nekilnojamojo turto neturintis sugyventinis, nutrūkus santykiams, gali pasilikti partnerio jam įteiktas dovanas – papuošalus, paveikslus, automobilį?
– Kai partneriai nėra susituokę, jų nesaugo Šeimos teisę reglamentuojančios teisės normos. Jie neturi garantijų susigrąžinti dovanas. Atgauti dovanas jie gali tik geravališku kitos šalies sutikimu arba kreipdamiesi į teismą.
Dovanos teikėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų gyvybę arba tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją veiksmus, kurie smerktini moralės požiūriu.
Kai dovanos gavėjas nužudo dovanos teikėją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai.
Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jei apdovanotasis su dovana, dovanotojui turinčia didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali grėsmė tai dovanai būti sunaikintai.
Nutraukiant santuoką asmuo, nekaltas dėl skyrybų, turi teisę reikalauti grąžinti jo įteiktas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą. Nebent vedybų sutartyje numatyta kitaip.
Jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, partneriai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jei nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip 10 metų ir jei turtas nėra perleistas tretiesiems asmenims.
– Jei sugyventinės vardu užrašomas butas, už kurį pinigus mokėjo sugyventinis, kam toks būstas priklausys skyrybų atveju?
– Sugyventinis gali įgyti teisių į turtą, jei įrodo, kad už jį mokėjo pinigus, su sugyventine vedė bendrą ūkį ir turėjo tikslą butą įsigyti bendrojon nuosavybėn.
Taip pat galima įrodinėti, kad butas sugyventinės vardu įregistruotas tik formaliai, ir sutartį pripažinti sudarytą abiejų sugyventinių vardu.
– Kokia palikimo dalis priklauso mirusio vyro nesantuokiniam vaikui, jei nėra testamento?
– Vaikų teisės, nesvarbu, ar jie gimė santuokoje, ar ne, yra lygios. Vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai ir turtą pagal įstatymą paveldi lygiomis dalimis.
– Pavyzdžiui, sugyventiniai kartu pragyveno 15 metų. Vyras mirė, anksčiau jis niekada neturėjo šeimos, palikuonių, nepaliko testamento. Mirusysis paliko butą. Ar sugyventinė gali pretenduoti į turtą?
– Sugyventinė turtą galėtų paveldėti tik pagal testamentą. Šiuo atveju testamento nėra, mirusysis neturi palikuonių. Vadinasi, butas atiteks valstybei.
Sugyventinė galėtų tą turtą įsigyti iš valstybės aukciono būdu. Tuo atveju, jei sugyventinei priklauso pusė buto, kitą pusę ji galėtų išsipirkti iš valstybės.
– Jei vienas sugyventinių išvyko į užsienį užsidirbti, o buvę jo bendradarbiai kreipėsi į kitą reikalaudami, kad jis atiduotų kažkokias sugyventinio skolas?
– Sugyventiniai nėra atsakingi už vienas kito skolas, nebent jie kartu tuos pinigus būtų pasiskolinę. Tad tokiu atveju galima kreiptis į policiją dėl galimo turto prievartavimo.
– Nedirbanti moteris gyvena paveldėtame bute su sugyventiniu, kuris moka už butą mokesčius. Kaip tuomet elgtis skyrybų atveju?
– Kadangi šie sugyventiniai vedė bendrą ūkį, moteris galėtų įrodinėti, kad juodu buvo sutarę, jog gyvens jos bute, o mokesčius už butą mokės sugyventinis. Kita vertus, sugyventinis turi teisę reikalauti grąžinti už sugyventinę sumokėtų mokesčių dalį.
– Moteris turi paveldėtą sodo sklypą su nameliu, jį suremontavo sugyventinis. Be to, moters vardu, bet už sugyventinio pinigus, buvo nupirktas dar vienas sklypas. Kaip jie galėtų pasidalyti turtą?
– Jeigu sugyventinis savo lėšomis pagerino sugyventinės nuosavybę, jis įgyja teisę reikalauti kompensacijos už atliktus pagerinimus.
Įrodžius, kad vesdami bendrą ūkį sugyventiniai nutarė kartu pagerinti turtą, kuriuo naudojosi, pagerinimo vertė teks abiem partneriams. Moteris šiuo atveju turėtų kompensuoti pusę pagerinimo vertės, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą.
Jeigu moters vardu už sugyventinio pinigus buvo nupirktas sklypas, sugyventinis gali įrodinėti, kad su sugyventine vedė bendrą ūkį, kad jie buvo sutarę kartu įgyti sklypą. Tokiu atveju, nepaisant sklypo registracijos, teismas gali pripažinti, kad šis turtas yra sugyventinių dalinė nuosavybė, arba ginčyti sandorį kitokiais pagrindais.
– Sugyventiniai kartu gyvendami pasistatė namą. Kaip vyks turto dalybos vienam partneriui mirus? Ar į sugyventinio dalį gali pretenduoti jo buvusi žmona, jo vaikai? O kas, jei vyras nebuvo oficialiai išsiskyręs?
– Sugyventinis neturi tokių teisių į palikimą kaip sutuoktinis.
Sugyventinis turtą gali paveldėti tik pagal testamentą. Bet ir jam esant įstatymas numato, kad mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriuos reikia išlaikyti, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam jų tektų paveldint pagal įstatymą. Nebent testamentu skirta daugiau.
Jei vyras nebuvo oficialiai išsiskyręs, jam priklausanti namo dalis automatiškai yra jo ir jo žmonos bendroji jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad pusė sugyventiniui priklausančios turto dalies savaime priklauso jo oficialiai sutuoktinei.
Jeigu nėra testamento ir mirusiojo santuoka nebuvo nutraukta, oficialus sutuoktinis išsaugo visas teises į palikimą, nebent sugyventinis kreiptųsi į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl likusio gyvo sutuoktinio kaltės.
– Kaip išsisukti iš padėties, kai miršta sugyventinis, moteris lieka su jų nepilnamečiu sūnumi, o dar yra ir nesantuokinis jo sūnus, susilauktas su kita mylimąja? Be to, jis turi sutuoktinę, su kuria daug metų negyveno, tačiau nebuvo išsituokęs. Sutuoktinė augina jų nepilnametį sūnų. Kas paveldės turtą?
– Vaikų teisės, nesvarbu, ar vaikas gimė santuokoje, ar ne, yra lygios. Santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Jeigu prieš mirtį sugyventinis parašė testamentą, jo turtą paveldi testamentinis įpėdinis. Tačiau galioja taisyklė, kad mirusio asmens vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems reikia išlaikymo, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam jų tektų paveldint pagal įstatymą, jei testamentu nėra skirta daugiau.
– Prieš keletą metų šalį sukrėtė depresija sirgusio žinomo dailininko savižudybė. Testamento jis nepaliko, bet namuose buvo rastas priešmirtinis raštelis, kuriame vyras parašė, kad savo kūrinius palieka sugyventinei. Po menininko mirties teises į kūrybinį palikimą pareiškė ir jo duktė iš pirmosios santuokos.
– Viskas priklauso nuo to, ar tą raštelį teismas pripažins testamentu ir patvirtins. Jei tai pavyktų padaryti, turtą paveldėtų sugyventinė.
Jeigu duktė iš pirmosios santuokos nepilnametė, ji išsaugo teisę į privalomąją palikimo dalį nepaisant testamento turinio. Ginčas gali kilti ir dėl dailininko valios pareiškimo, nes jis sirgo depresija ir galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės.
– Kokie galimi sugyventinių piktnaudžiavimo atvejai? Pavyzdžiui, prieš vieno sugyventinio mirtį kitas, naudodamasis jo banko kortelėmis, sugeba pasiimti visus pinigus?
– Kiekvienas sugyventinis savarankiškai disponuoja savo pinigais ir turtu, todėl gali tiesiog naudotis kito sugyventinio patiklumu, pavyzdžiui, savo uždirbtas lėšas taupyti, o pragyvenimui naudoti kito partnerio lėšas.
Sugyventinis gali siekti turtą įgyti savo vardu, nors realiai naudotų kito sugyventinio lėšas. Kai turtas įregistruojamas vieno sugyventinio vardu, kitam teises į turtą tenka ginti teismo tvarka.
– Kuo skiriasi sugyventinių statusas nuo susituokusių asmenų, kurie pasirašė ikivedybinę sutartį?
– Ekonomiškai silpnesnėms šalims, tiek vienas, tiek kitas statusas nesuteikia saugumo. Jeigu sugyventiniai statosi namą, patarčiau jiems, kad tas turtas būtų įregistruotas kaip bendroji dalinė nuosavybė.
Nereikia tikėti kito sugyventinio pažadais: „Tegu lieka turtas mano vardu, po to mes kaip nors pasidalysime.“
Viena pora yra patekusi į tokią situaciją. Vyras yra turtingas, turintis skyrybų patirtį, neva jaučiasi nuskriaustas pirmosios žmonos, nes paliko jai daug turto. Dabar jis turi jaunesnę draugę, su kuria susilaukė dukters. Pora kelerius metus gyvena nesusituokusi.
Vyras nori vedybų, kad gražiai atrodytų visuomenės akyse, bet reikalauja, kad draugė pasirašytų ikivedybinę sutartį. Įtikinėdamas prieš ją naudoja smurtą.
Jaunai moteriai paaiškinau, kad jei vyras siūlo tokią baisią ikivedybinę sutartį, kuri skelbs, kad visas turtas priklauso tik jam, jai nėra prasmės tuoktis.
