Būti nuteistam kalėti iki gyvos galvos dar nereiškia atsisakyti visų tų dalykų, kurie įprasti laisvėje.
Kalėjimo duoną už sunkius nusikaltimus kremtantiems kaliniams sudaromos sąlygos studijuoti aukštojoje mokykloje, sudaryti santuoką, gimdyti vaikus.
Bet Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime šiemet užfiksuotas dar neregėtas atvejis.
Laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekanti 41 metų A.Bružaitė susituokė su tame pačiame kalėjime irgi iki gyvos galvos kalinčiu keturių žmonių žudiku 44 metų Rolandu Svirbutavičiumi.
Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime šiemet įregistruotos septynios santuokos.
Susitiks kas du mėnesius
A.Bružaitės ir R.Svirbutavičiaus santuokos ceremonija truko 10 minučių: Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja perskaitė standartinį tekstą, tuomet jaunieji pareiškė norą tapti vyru ir žmona, apsikeitė žiedais, galiausiai vedybų sutartis buvo patvirtinta jaunųjų ir liudytojų parašais.
Nei gėlių, nei šampano, nei sveikinimo kalbų, nei Mendelssohno maršo. Nuotaka ir jaunikis vilkėjo paprastais kalėjimo drabužiais.
Po ceremonijos A.Bružaitė ir R.Svirbutavičius patraukė į savo mažas nejaukias kameras.
A.Bružaitė pro savo kameros grotuotą langelį mato tolumoje stūksantį Šv.Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokštą, o vaizdas pro R.Svirbutavičius kameros langą niūresnis – kalėjimo kiemas.
Nors nuteistieji iki gyvos galvos dažniausiai kali kameroje po du, sutuoktiniai A.Bružaitė ir R.Svirbutavičius negali gyventi po vienu stogu – tam prieštarauja kalėjimo taisyklės. Tačiau jie gali gauti keturių valandų intymius pasimatymus kartą per du mėnesius.
Koks vedybų tikslas?
Nors Lietuva ir garsėja skyrybų skaičiumi, du savo sūnus nužudžiusios A.Bružaitės ir keturiems žmonėms gyvybę atėmusio R.Svirbutavičiaus santuoka gali būti ilga ir patvari.
Juk net susipykti gyvenant tokiomis sąlygomis būtų sunku.
Kodėl kaliniai dažniausiai trokšta santuokos? Juk jie negali kurti bendro ūkio, kartu auginti vaikų, susitikti prie vakarienės stalo ar nueiti į kiną. Ir ar tarp tokių žmonių gali įsiplieksti meilė?
Greičiausiai šitokią santuoką A.Bružaitė ir R.Svirbutavičius, kuris už grotų neakivaizdžiai baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, sudarė tam, kad praskaidrintų ilgus vienatvės metus, gautų pasimatymų ir galėtų tikėtis amnestijos.
Virpina kalinių širdį
Iki gyvos galvos nuteista A.Bružaitė vienintelė turi ir didelę privilegiją, kurios neturi nė viena pataisos namuose už lengvesnius nusikaltimus kalinti moteris, – ji gali matytis su vyrais ir džiaugtis jų dėmesiu.
Pavyzdžiui, vieną rudenį A.Bružaitė mokė dešimt vyrų, nuteistų kalėti iki gyvos galvos, megzti.
Prieš Kalėdas jų kūriniai buvo padovanoti socialiai remtinoms šeimoms.
Alma virpina kalinių širdis, kai drauge su jais lanko psichologo konsultacijas, dalyvauja Velykų, Kalėdų šventėse ar kai kalėjimo koplyčioje, paraginta savo sielovadininko, skaito jiems religinius skaitinius.
„Nežinau, kodėl kunigas veda mus į nuodėmę. Ne maldos mums galvoje, kai šalia stovi graži, kvepianti nimfa palaidais plaukais. Visi mes sėdime susijaudinę“, – yra sakęs vienas nuteistasis.
Nuteistųjų iki gyvos galvos Lukiškių kalėjime – 87. Iš jų 86 – vyrai.
A.Bružaitė – vienintelė moteris. Kur pasaulyje būtų galima surasti kampelį, kuriame vienai moteriai tektų galimybė rinktis iš 86 vyrų?
Laiko vilionėms – į valias
Kad vyrai itin nesmerkia A.Bružaitės, yra prasitaręs ne vienas nuteistasis.
Kaliniai atlaidžiai žiūri į jos nusikaltimą ir jos net gailisi.
Viena Almos draugė yra pasakojusi apie nuteistosios flirtą su kalinčiais iki gyvos galvos.
„Bijau, kad vieną dieną kalėjime bus ir kraujo praliejimo. Kalbėdama apie jausmus vienam kaliniui Alma praneša jam, kad ir kitas kalinys yra ją įsimylėjęs.
Tie vyrai vieną dieną susipjaus. Kaliniai net rašo, kad norėtų su ja susituokti.
Alma žaidžia savo žaidimus, paįvairindama ilgus kalėjimo metus. Kita vertus, ji – dar jauna moteris, visada turėjo daug fantazijos ir troško meilės net būdama laisvėje ištekėjusi“, – prieš porą metų yra sakiusi viena Almos draugė.
Ūkininkas pasirodė per senas
Ne tik kaliniai rėžė sparną aplink A.Bružaitę.
Vienas kaime gyvenantis ūkininkas buvo beprotiškai įsimylėjęs šią nuteistąją, net vadino ją savo žmona.
A.Bružaitė su tuo vyru susirašinėjo trejus metus.
Įsimylėjėlis siuntė nuteistajai pinigų, telefonų sąskaitų papildymų, siuntinių. Tačiau Alma galiausiai pareiškė ūkininkui, kad jis jai per senas, todėl tegul per daug apie ją nesvajoja.
Gyvenimas teka ir už grotų
Jau prabėgo aštuoneri metai, kai A.Bružaitė prisipažino pasmaugusi savo mažamečius sūnus. Ir jau septyneri, kai ji – Lukiškių vienutės įnamė.
Kalėjimo kameroje draugiją moteriai palaiko du katinai, kuriuos išimties tvarka jai leido auginti kalėjimo administracija. Laisvalaikiu moteris mezga, siuva, ją lanko savanoriai studentai, kalėjimo kapelionas, kartą per mėnesį ateina psichologė.
Kalėjime praleistas laikas garsiąją kalinę moko kantrybės. O juk per tuos metus buvo visko.
Pirmosiomis dienomis A.Bružaitė bandė nusižudyti, vėliau mėgino teigti, kad nusikaltimą padarė ne ji, net pasiekė naujo bylos nagrinėjimo, taip pat vylėsi matytis su savo trimis vaikais, bet turėjo susitaikyti, kad jie nenori su ja bendrauti.
Buvęs kalinės vyras Virginijus Jonaitis išpardavė gyvulius, pardavė šeimos namą Kelmės rajono Petrališkės kaime, kur augo visi penki vaikai, ir išsikraustė į Šeduvą.
Kalėjime A.Bružaitė tapo močiute. Londone gyvenanti vyriausia duktė Vaida pagimdė mergaitę. Vargu ar kada nors nuteistoji sulauks savo vaikų sveikinimų Motinos dienos proga, nes jų gyvenime motinos seniai nebėra.
Alma iš kalėjimo vaikams siunčia laiškus, šiltų megztų kojinių, kuklių dovanėlių.
Įtarimą kėlė keisti pėdsakai
A.Bružaitės sutuoktinis R.Svirbutavičius turi daug didesnį stažą už grotų, yra kur kas labiau pripratęs gyventi tarp kalėjimo sienų.
Sunkius nusikaltimus jis įvykdė 1997 metais, o buvo nuteistas po metų.
Šio kalinio stažas už grotų – 17 metų.
Iš pažiūros R.Svirbutavičius – ramus elektrėniškis. Jis, kaip ir kiti nuteistieji iki gyvos galvos, tikisi sulaukti malonės, bet tai bus nepaprastai sunku dėl itin žiauraus nusikaltimo – R.Svirbutavičius su draugu iš keršto nužudė net keturis žmones.
Tokio kraupaus nusikaltimo Elektrėnuose niekas nepamena. R.Svirbutavičius su draugu Ričardu Karenda buvo kaltinami keturių žmonių nužudymu, neteisėtu šaunamojo ginklo laikymu, nešiojimu, panaudojimu ir turto sunaikinimu.
Tragedija įvyko 1997-ųjų kovo 16-osios naktį.
Po kiek laiko viena elektrėniškių kompanija pastebėjo, kad paslaptingai dingo du jų draugai – Gintaras Babila ir Egidijus Kertenis.
Veltui pusvalandį mygę durų skambutį, vaikinai išlaužė buto, kurį nuomojosi G.Babila su žmona Gitana Pinelyte ir pastarosios dukrele, duris.
Nors viduje pražuvėlių nebuvo, įtarimą sukėlė keisti pėdsakai. Kraujo nebuvo matyti, tačiau nuojauta sakė, kad bute būta grumtynių. Įvairių minčių kėlė ir aplinkybė, kad iš buto dingę kai kurie daiktai.
Kadangi butą apžiūrėję policininkai nutarė neskubėti daryti blogiausių išvadų, dingusiųjų draugai patys ėmėsi aktyvaus tyrimo.
Jie nustatė, kad G.Babila su G.Pinelyte bute vakarojo kartu su elektrėniškiu E.Kerteniu. Svečiuose taip pat buvo iš Kauno užsukęs Tomas Vaišnys ir dar viena sutuoktinių pora – G.Pinelytės draugė su vyru. Pastaroji pora po vidurnakčio išėjo namo.
Žmones šaudė ir badė peiliu
Savo tyrimą užsukę elektrėniškiai vaikinai išsiaiškino, jog paryčiais R.Karenda klausinėjo gydytojo, užsimindamas, kad reikia padėti šūviais sužeistiems dviem žmonėms. Sekliai mėgėjai pagavo R.Karendą ir nutempė į policiją.
Netrukus buvo suimtas ir R.Svirbutavičius. Ilgai nesispyrioję jauni vyrai papasakojo, kad tą naktį juos, esą ramiai einančius gatve, užpuolusi pažįstamų chuliganų kompanija ir atėmusi striukę bei butelį šampano.
Supykę Ričardas su Rolandu nutarę atkeršyti. Vienas pasiėmė peilį, kitas – savadarbį šautuvą ir patraukė į butą, kur žinojo rasią skriaudikus.
Bute išvydę tris vyrus ir vieno jų draugę, Ričardas su Rolandu ėmė į juos šaudyti ir badyti peiliu.
Atsikvošėję žudikai kūnus užkasė miške iš anksto paruoštoje duobėje, o drabužius sudegino.
Po to žudikai bute išplovė kraują ir išsiskirstė miegoti.
Teisme teisiamieji aiškino nebeatsimeną kai kurių aplinkybių ir dažnai kartojo: „Buvo aptemęs protas.“
Teisme R.Svirbutavičius prašė griežtesnės, bet trumpesnės bausmės, nes sūnus augs be tėvo.
Gaila, kad R.Svirbutavičius nematė, kaip per šermenis raudojo nužudytos moters mažametė dukrytė, laikydama motinos karste įkištą pirštelį ir močiutei įrodinėdama, kad negalima mamytės laidoti, nes ji gyva ir tuoj nubusianti.
Domino skyrybų įtaka vaikams
R.Svirbutavičius laiko veltui neleido – sumanė studijuoti. Jis su keliais kitais nuteistaisiais iki gyvos galvos Vilniaus pedagoginiame universitete neakivaizdžiai studijavo socialinę pedagogiką.
Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojai tris kartus per savaitę kabinete grotuotais langais skaitė paskaitas nusikaltėliams.
Beje, studento žudiko R.Svirbutavičiaus, kuris buvo vadinamas Elektrėnų chuliganu, kursinis darbas vadinosi „Skyrybų įtaka vaikams“.
Buvusi sutuoktinė – tarsi mirusi
Virginijus Jonaitis
Buvęs Almos Bružaitės vyras
„Iki šiol nebuvau girdėjęs apie Almos santuoką Lukiškėse. Tiesą sakant, man tai neįdomu. Ji man mirusi visiems laikams. Tad labai nenorėčiau, kad ji kada nors grįžtų į laisvę.
Jeigu Alma, tarkim, kalėjime pastotų, pasigimdytų vaiką ir būtų perkelta į Panevėžio moterų kalėjimą, kur yra kalinių, auginančių vaikus, o po to prašytų malonės, dėčiau visas pastangas, kad jos negautų.
Noriu pamiršti Petrališkę ir visa tai, kas ten įvyko. Ketinu net tame kaime palaidotų savo sūnelių palaikus perkelti į Šeduvą. Dabar darbo reikalais dažnai važinėju po Europą, tad tenka samdyti žmogų, kuris prižiūrėtų toli nuo namų esančius kapus.“
