Įsčiose – neplakanti vaiko širdelė
Iš Šiaurės Airijos kilusi moteris prieš daugiau nei trejus metus pasijuto nėščia. Juodu kartu su vyru buvo labai laimingi išgirdę šią žinią, todėl nieko nelaukdami ėmė kurti kūdikio kambarį. „Mes dar negimus berniukui davėme jam vardą. Žinojome, kad jis bus Jamie – mūsų numylėtinis. Dar daugiau laimės kėlė tai, kad man pavyko pastoti per 30-ies. Daugelis gydytojų sakė, kad šansų pačiai pagimdyti vis mažėja“, – prisiminimais dalijosi Sabrina.
Ji prisiminė ir tai, kad iki 20 nėštumo savaitės viskas klostėsi sklandžiai, vaisius sėkmingai vystėsi ir augo. „Viskas prasidėjo 32-ąją nėštumo savaitę, kai mane prižiūrinti gydytoja pastebėjo, jog vaiko širdelė nebeplaka. Negalėjau patikėti tuo, ką girdžiu. Man buvo šokas. Dar sunkiau tapo tada, kai iš ligoninės grįžau į namus, kurie priminė apie laukiamą kūdikį – paruošta lovelė, berniukui skirti žaislai, pliušiniai meškinai“, – sakė Sabrina, kuri kelis mėnesius praleido užsidariusi vaiko kambaryje.
Moteris pirko žaislus mirusiam vaikui
Sabrinos gedulas pasireiškė ne tik nuolatiniu verkimu, bet ir žaislų pirkimu. Moteris vis eidavo į žaislų parduotuves ir pirkdavo juos kūdikiui, kuris buvo jau miręs. „Tai suteikė man vilties, kad aš turiu kūdikį ir kad jis tikrai yra gyvas. Nors širdies gilumoje aš jau suvokiau – Jamie mirė ir aš jo niekada nepamatysiu“, – apgailestavo ji.
Kai pagaliau Sabrina pajuto galinti išeiti iš namų, ji nuolat eidavo prie sūnaus kapo. „Ten kaskart nešdavau ne gėles ar žvakes, tačiau žaislus. Jaučiau, kad sūnui jų trūksta ir kad jis norėtų su jais pažaisti. Tiesa, į tokį mano elgesį daugelis žiūrėjo itin skeptiškai, pažįstamos mamos laikė mane idiote ir vis sakydavo, kad tai, ką aš darau – yra beprasmiška“, – atviravo kūdikio netekusi mama ir pridūrė, kad tai vienintelis būdas priminti kūdikiui, kad jis visada liks širdyje.
Tuštumą užpildė lėlės
Praėjus šiek tiek laiko po netekties Sabrina suprato norinti atiduoti visus sukauptus Jamie žaislus globos namams, tačiau vis dėl to nepadarė. „Kadangi be paliovos svajojau kaip laikysiu kūdikį ant rankų, guldysiu į į lovelę, migdysiu ir jam dainuosiu, nusprendžiau užsisakyti tikroviškai atrodančią rankų darbo lėlę, vadinamąją „Reborn baby“, kuri man kasdien primintų mano negimusį Jamie“, – atviravo moteris.
Ji prisiminė, kad apie tokių lėlių gamintojus buvo girdėjusi viename socialiniame tinkle, todėl nedelsdama juos susirado ir užsisakė tikroviškai atrodančią ir įsivaizduojamą sūnų Jamie primenančią lėlę. „Sumokėjau 110 svarų (151 EUR) ir gavau nuostabią lėlę, kuri užpildė tuštumą mano širdyje. Pavadinau ją Lily. Ji buvo labai graži. Nuolat ją perrenginėdavau, guldydavau į lovytę miegoti, žaidžiau su ja“, – sakė Sabrina ir išdavė vėliau įsigijusi dar vieną sūnų primenančią lėlę, kurią pavadino Jay.
Aplinkinių reakcija šokiravo
Šios dvi lėlės, pasak Sabrinos, buvo pats geriausias būdas atsigauti po netekties ir užpildyti esančią tuštumą. „Labai pykdavau ant draugų, kurie siūlydavo palaikyti ant rankų jų vaikus. Rėkdavau, širsdavau ir aiškindavau, kad nenoriu jokių kitų vaikų, tik savo sūnaus. Tiesa, lėles mielai laikydavau ant rankų, su jomis žaisdavau kaip su tikrų tikriausiais savo vaikais“, – prisiminė moteris.
Sabrina nuolat nejaukiai jausdavosi ir dėl aplinkinių reakcijos. Daugelis ją laikė tiesiog kvaile, o kai ji pasidalindavo savo lėlių nuotraukomis socialiniame tinkle, sulaukdavo net reikalavimų geriau nusižudyti, nei šitaip „tyčiotis“ iš lėlių ir iš sukeliamų jausmų, emocijų ir netekties skausmo. „Tokie žmonės mane tik dar labiau užgrūdino. Jie galvoja, kad man jų nuomonė svarbi ir aš kreipiu į tai dėmesį, tačiau tai netiesa. Jei manęs nepražudė mano mylimo sūnaus netektis, tai kodėl aš turėčiau kreipti dėmesį į visiškai svetimus žmones“, – pasakojimą baigė moteris.
