Tamsiaplaukės smulkutės Gabijos veide giliai įspaustos rudos akys veria kiaurai.
Kalbėdama ji cituoja perskaitytų knygų ištraukas, filosofuoja apie gyvenimo vingrybes, nebijo savo kitoniškumo, stebina mistišku požiūriu į kasdienybę.
G.Urniežiūtė pasidžiaugė, kad jos gyvenimo tėkmė įgavo naują pagreitį.
„Su bendraminčiais bandome drąsiai svajoti. Ką sumanau, tą ir įgyvendinu. Jau galvoju, kad netrukus pusryčiams valgysiu drakono kiaušinius ir gyvatės odą“, – taip vaizdingai G.Urniežiūtė pasakė esanti pasaulio, o ne tik Lietuvos pilietė.
– Ar įmanoma pragyventi iš aktorystės? Daugelis skundžiasi, kad ši profesija negarantuoja sočios duonos.
– Aktorius visada gali dirbti darbus, kurie bus pelningi. Kai filmavausi seriale „Moterų laimė“, labai gerai gyvenau. Pastarąjį pusmetį nieko neužsidirbu, tad mane išlaiko. Kartais aplanko jausmas, kad lankau teatro būrelį.
– Kas jus išlaiko?
– Visi. Tiek mano pažadėtasis, tiek tėvai, tiek buvę mokytojai. Pavyzdžiui, buvusi klasės auklėtoja perka mano šuniui ėdalą.
– Buvusi auklėtoja pašeria jūsų šunį, o kas jums parūpina maisto?
– Mano pažadėtasis.
– Kodėl savo mylimąjį Ainį vadinate pažadėtuoju?
– Taip kalba mano intuicija. Davidas Lynchas knygoje „Pagauti didžiąją žuvį“ tikina, kad ir kūryba, ir gyvenimas remiasi intuicija. Ir tai nėra koks nors abstraktus dalykas, o emocijų ir intelekto sąjunga. Aš bandau šia formule vadovautis.
– Ar paauglystėje buvote didelė maištininkė?
– Paauglystėje aš beveik nelankiau mokyklos, todėl mokslo metų pabaigoje visus vadovėlius iškaldavau atmintinai per tris dienas ir eidavau atsiskaityti.
Kai neidavau į mokyklą, užsiimdavau labai įdomia veikla. Operos ir baleto teatre vaidindavau masinėse scenose. Man parašydavo atleidimo raštelį, kad vaidinu spektaklyje.
Bet vis tiek turėdavau atsiskaityti, nes būdavau praleidusi apie 70 procentų pamokų. Atradau bendruomenes, kurios man buvo įdomios.
Tik gimnazijoje subūrėme grupelę bendraminčių. Turėjome labai gerą klasės auklėtoją, kuri mus skatino būti asmenybėmis.
Visą pokalbį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio žurnale „Gyvenimo būdas“.
