Antalijoje mišria santuoka nieko nenustebinsi: čia gyvena gausybė turkų ar turkių, sukūrusių šeimą su olandais, vokiečiais, britais.
Iškrypimas – tik pas mus
„Tik Lietuvoje santuoka su turku vis dar atrodo iškrypimas. Seniai būčiau pasigyrusi, kaip laimingai gyvenu, jeigu ne baimė būti apšauktai naivuole arba paleistuve“, – sakė ekonomistė ir žurnalistė Inga.
Prieš šešerius metus Inga netikėtai ištekėjo už labai atkakliai jos rankos siekusio Antalijos gyventojo Gurkano ir iki šiol yra įsitikinusi, kad jai labai pavyko.
„Kasdien sulaukiu gausybės komplimentų, pagalbos namų ruošoje, pagarbos savo sprendimams. Esu visiškai laisva spręsti, kas man patinka ir ko aš nenoriu“, – sakė moteris.
Tai girdėdamas jos vyras pritariamai linkčiojo: „Inga teisi, dėl jos padaryčiau viską.“
Kol Gurkanas vežė mane iš viešbučio į poros butą ištaigingame Laros gyvenamųjų namų kvartale, spėjo papasakoti, kad juodu su Inga yra patyrę ir daug išbandymų.
„Aš – iš keturių vaikų šeimos, o Inga – vienturtė.
Jos tėvams buvo labai sunku susitaikyti, kad duktė išvyksta gyventi į nepažįstamą kraštą. Buvo periodų, kai žmona keliems mėnesiams išvykdavo į Lietuvą, bet visada grįždavo. Sakydavo man, kad tėvai labai ilgisi jos“, – atvirai pasakojo Gurkanas.
Pora net yra svarsčiusi galimybę visam laikui įsikurti Vilniuje, bet abu suprato, jog Gurkanui reikėtų įdėti per daug pastangų, kad gautų darbą pagal specialybę. Ingos vyras dirba su neįgaliais vaikais valstybinėje mokykloje ir reabilitacijos klinikoje.
„Turkijoje nepatiriu jokių patyčių, bet neabejoju, kad Vilniuje mano vyras su tuo susidurtų“, – įsitikinusi moteris.
Nesižavėjo užsieniečiais
Ekonomistė Inga, anksčiau dirbusi žurnaliste „Verslo žiniose“ ir rašiusi apie finansus, tikrai nesirengė tekėti už užsieniečio.
1998 metais ji atvyko į Turkiją parašyti apie naujus turistinius maršrutus iš Lietuvos.
Moteris nė nenutuokė, kad vos po kelerių metų Antalija, kurią matė pirmą kartą, taps jos nuolatiniais namais.
Inga pradėjo vis daugiau rašyti apie turizmo rinką, o tuomet ją pastebėjo vienos kelionių bendrovės įkūrėjai ir pakvietė padirbėti Turkijoje – taip permainas mėgstanti Inga tapo gide.
Tuomet apie turkus ji manė beveik taip pat, kaip ir dauguma tautiečių, apsilankiusių tiktai šios šalies kurortuose.
„Tik vėliau supratau, kad Turkija yra įvairi – ir išsilavinusi, ir konservatyvi, bet jos žmonėms būdingas sveikas protas ir naujovių troškimas. Turkai labai greitai suvokia ir perima naujus dalykus, ir aš esu tikra – ši šalis daugelyje sričių gali tapti lydere“, – kalbėjo Inga.
Lietuvė iki šiol negali atsistebėti, kaip greitai turkai stato milžiniškus stadionus, įkuria parkus ar nutiesia kelią.
Atėjus atostogoms moteris liko Turkijoje, ir su drauge, irgi dirbančia turizmo bendrovėje, apsistojo viešbutyje.
Nepatiko įžūlumas
„Ten prie mūsų lipte prilipo bendraamžiai turkai. Iš pradžių pykau – man nepatiko jų dėmesys, nes norėjau atsipūsti po darbo. Gurkanas griežė man smuiku, pasakojo apie savo šeimą.
Sužinojau, kad jo tėvai – mokytojai, kaip ir mano, bet vis tiek neketinau su juo draugauti. Vos grįžau namo, jis susirado mane per skaipą, o savo broliui parašė, kad sutiko savo gyvenimo moterį. Iš tokių šnekų atvirai šaipiausi – man nepatiko jo įžūlumas“, – neslėpė lietuvė.
Vilnietė pripažino tuo metu visą dėmesį skyrusi darbui ir neturėjusi laiko galvoti apie asmeninį gyvenimą.
Gurkanas perprato Ingos baimes, nors ji net nesiteikė su juo kalbėti apie bendrą ateitį.
„Neklausiau, bet jis paaiškino, kad nėra musulmonas, nesilaiko jokios tikybos dogmų ir nėra religingas. Sakė, kad jo šeima tolerantiška ir nedarys jokios įtakos sūnaus pasirinkimui vesti svetimtautę“, – pasakojo Inga.
Tvirtas ir atkaklus turko siekis palenkti lietuvę galiausiai suminkštino jos širdį.
Gurkanas prašė jos nepriimti staigių sprendimų ir gerai viską apsvarstyti.
„Atsargiai savo tėvų pasiklausiau, kaip jie reaguotų, jei tekėčiau už svetimtaučio. Jų reakcija buvo santūri – tėvai neapsidžiaugė. Viskas pasikeitė, kai Gurkanas atskrido į Lietuvą.
Giminės išvydo mandagų, išsilavinusį, lipšnų ir paslaugų vyrą. Mane net juokas ėmė, nes mačiau, kad giminėms svetimšalis labai patiko, nors jie neskubėjo to pripažinti garsiai“, – prisimena moteris.
Kad Inga tekėtų už Gurkano, vyrui reikėjo pasistengti. Sprendimą tekėti Inga priėmė tik po metų, kai suprato, kad turkas tikrai turi rimtų ketinimų.
Į vestuves Vilniuje atskrido Gurkano broliai, tačiau tėvai dėl pašlijusios sveikatos negalėjo vykti į tokią ilgą kelionę.
„Sukviečiau draugus ir gimines. Niekas nieko nesakė, net ir dabar nežinau, ką jie iš tikrųjų manė. Tiktai buvo nemalonu, kai sykį kažkas iš giminių ironiškai paklausė, ar nesiruošiu keisti ir religijos, jeigu jau pasirinkau svetimtautį vyrą“, – pasakojo Inga.
Moteris sakė, kad panašių ironiškų užuominų niekada nėra sulaukusi iš vyro giminių.
„Nė vienas iš jų neužsiminė nei apie skirtingas religijas, nei apie kultūrų skirtumus. Jie natūraliai reagavo į Gurkano pasirinkimą ir net nebandė diskutuoti šiuo klausimu“, – pasakojo Inga.
Vestuvės Lietuvoje turkus pradžiugino
Iš Turkijos į vestuves Lietuvoje atskridę Gurkano giminaičiai maloniai nustebo ant puotos stalo išvydę kibinų ir vynuogių lapų suktinukų su ryžiais. Šių vaišių buvo atvežta iš Trakų.
„Pasistengiau, kad ir jie rastų ką nors artimo sau tolimoje Lietuvoje“, – kalbėjo moteris.
Kai Inga persikėlė gyventi į Antaliją, jai visai nereikėjo taikytis prie kitokių papročių.
„Man kartais atrodo, kad ne aš ten įsiliejau ir prisitaikiau, o Gurkano artimieji ir giminaičiai natūraliai priėmė tai, kad aš kitokia, – turkai pripratę prie daugiatautiškumo ir įvairovės. Ypač pajūrio regionuose vietiniams savaime suprantami skirtingi žmonių įpročiai ir gyvenimo būdas“, – kalbėjo moteris.
Po vestuvių Gurkanas Antalijoje išnuomojo 180 kv. metrų butą. „Pamaniau, kad jis kuoktelėjo. Kam vienai šeimai reikia tiek ploto? Kad tvarkytum nuo ryto iki vakaro?“ – pasipiktino Inga.
Paaiškėjo, kad daugelis šeimą sukūrusių turkų nuomojasi didelius butus, bet Inga visai neketino leisti pinigų nereikalingai prabangai.
„Susiradome 80 kv. metrų butą geriausioje Antalijos dalyje Laroje ir dabar esame labai patenkinti. Butas yra kilometras nuo jūros, šalia dviračių takai ir parkai“, – džiaugėsi lietuvė.
Ingos tėvai yra aplankę dukters šeimą Antalijoje. Jiems patiko, kad miestas žalias ir švarus. Nustebino naujoviškos parduotuvės, gerai sutvarkytas viešasis transportas ir buitinių paslaugų sistema.
„Kviečiu juos paatostogauti, pasimaudyti jūroje, bet jie neatvyksta. Turkija iki šiol jiems atrodo šiek tiek svetimas kraštas“, – sakė vilnietė.
Vaikai – Lietuvos piliečiai
Vaikus Inga gimdė Lietuvoje. Jų susilaukusi kurį laiką gyveno Vilniuje.
„To labai norėjo mano tėvai. Be to, aš irgi iš pradžių kiek nepasitikėjau Turkijos medicinos paslaugomis, nors dabar suprantu, kad visai be reikalo“, – sakė moteris.
Tėvai ir pati Inga būtinai norėjo, kad vaikai būtų Lietuvos piliečiai.
„Tėvai net atsargiai užsiminė, kad būtų saugiau, jei vaikai būtų ne Turkijos piliečiai, – neva tada mano vyras neturės teisės jų atimti. Suprantu, kad taip gali atrodyti, kai prisiklausai visokių kraupių istorijų apie musulmonų kraštus. Tačiau Antalija – išsilavinusių žmonių miestas. Tikrieji jos gyventojai nėra viešbučius aptarnaujantis personalas, vasaros sezonui nusileidžiantis iš kalnų“, – pasakojo Inga.
Kuo jai labiausiai patinka Turkijos visuomenė?
„Turkų vyrai neskirsto darbų į vyriškus ir moteriškus.
Jie labai geri tėvai – vaikus prižiūri be jokių įpareigojimų ar perspėjimų. Kai Turkijoje šeima eina pramogauti, apie vaikus šokinėja vyras, o ne moteris.
Aš galiu atsipalaidavusi kalbėtis su draugėmis ir esu visai rami, nes žinau – vyras gali pasirūpinti vaikais net geriau už mane“, – pasakojo Inga.
O kokie dalykai Turkijoje erzina?
„Vietinių atsipalaidavimas ir nerūpestingumas. Iš pradžių nesuprasdavau, kaip galima dėl nieko nesukti sau galvos, kol supratau, kad lietuviams būdingas dramatizmas nepadeda tvarkyti reikalų. Turkai padaro tą patį, tik lengvai ir nerūpestingai“, – nusijuokė Inga.
Moteris pastebėjo, kad ir pati pamažu liovėsi dramatiškai vertinti įvairias kasdienes gyvenimo smulkmenas.
Inga labai džiaugiasi gavusi vadybininkės darbą vienoje lietuviško kapitalo bendrovėje, kurios vadovas lietuvis taip pat apsigyveno Antalijoje.
Moteris ieško tinkamų prekių eksportui į Europą pagal užsakovų pageidavimus.
„Pedagogų atlyginimai nėra dideli, todėl mano pajamos yra paspirtis šeimai“, – sakė Inga.
Moteris labai džiaugiasi, kad turi su kuo bendrauti, – Antalijoje ir netoli esančioje Alanijoje gyvena nemažai už turkų ištekėjusių lietuvių.
„Dauguma jų baigusios aukštąjį mokslą, moka kalbų, keliauja ir dirba.
Juokinga skaityti paistalus apie lietuves, nutekėjusias į Turkiją, kai jos vaizduojamos it pasmerktos kvaišelės“, – sakė Inga.
