40 metų A.Danys ilgai vadovavo vienam didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“, tačiau 2013 metais nusprendė iš šio posto pasitraukti.
39 metų L.Danienė anksčiau irgi dirbo tame pačiame banke, vėliau vadovavo Kauno technologijos universiteto komunikacijai.
Taigi šeimai, regis, nieko netrūko ir Lietuvoje. Tad daug kas stebėjosi, kai prieš metus Daniai nusprendė su vaikais kraustytis į Balio salą. Tad kodėl?
Gyvendami Vilniuje vakarais užmigdę vaikus ir susėdę prie stalo Daniai kartais pasvajodavo, kaip smagu būtų susipažinti su šalimis už vakarietiškos kultūros ribų, ten pagyventi. Vilniečius traukė egzotiška gamta, turtinga istorija garsėjantys ir svetimšaliams svetingi kraštai.
Galiausiai sutuoktiniai sutarė, kad Indonezijai priklausanti Balio sala naujiems jų gyvenimo iššūkiams – kaip tik ta vieta.
Teko perprasti tradicijas
Geografinis atstumas nuo Vilniaus iki Balio – maždaug 10 768 kilometrai. Nuvykti ten trumpam kaip turistui yra viena, o su visa šeima iškeliauti mažiausiai metams – visai kas kita. Juk tolimų kultūrų egzotika turi ir povandeninių srovių.
Lietuviams buvo nelengva iš karto perprasti vietines tradicijas. Jie netrukus įsitikino, jog posakis, kad Azijoje laikas nieko nekainuoja, tikrai yra ne iš piršto laužtas.
Pavyzdžiui, netgi paprasčiausio atsakymo į užklausą dėl būsto nuomos teko laukti keletą savaičių, nes nekilnojamojo turto agentas dalyvavo kaimo religinėse šventėse.
Tiesa, perspėjęs, kad tos ceremonijos užtruks dar savaitę, žmogus pažadėjo pagelbėti ir savo žodžio laikėsi.
Šeima apsigyveno tradicinės architektūros name su vakarietiškais patogumais Ubude. Jis laikomas salos kultūros ir meno sostine.
Apie 40 tūkstančių gyventojų turintis miestas atvykusius pavergia ir savo ekologiška, vegetariška, žalio maisto virtuve.
Mokykla – džiunglėse
Tačiau Daniai į salą vyko ne tik mėgautis virtuve ar nuostabiais vaizdais, bet ir dirbti, todėl išleidę atžalas į mokyklą sėda prie savo darbų.
L.Danienei buvo svarbu, kur mokysis jos vaikai. Šeimą sužavėjo „Green School“ mokykla, kuri pasaulyje garsi ekologiškų idėjų puoselėjimu. Joje mokoma angliškai.
Mokykla įsikūrusi bambukiniuose nameliuose džiunglių apsuptyje, bet moksleiviai gauna tarptautinius standartus atitinkantį išsilavinimą.
„Mokyklą įsteigė vizionierius Johnas Hardy, pats sukūręs sėkmingą etninės juvelyrikos verslą.
Mes tikrai nenorėjome, kad dėl mūsų apsisprendimo belstis į kitą pasaulio kraštą nukentėtų vaikai, jų mokslai.
Bet ši mokykla viršijo mūsų lūkesčius. Joje praleisti metai vaikams suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, jie tapo savarankiškesni ir kūrybiškesni“, – tvirtino L.Danienė.
Saloje rado įkvėpėją
Metai saloje šeimai praėjo greičiau, nei jie patys tikėjosi. Todėl nusprendė likti dar metams, o šią vasarą į Lietuvą sugrįžo tiktai trumpam.
Gyvenimas Balyje įrodė, kad ir kitoje šalyje įmanoma suderinti darbą ir šeimos poreikius.
„Tai sudėtinga, bet per metus man pavyko užsitikrinti pajamų srautą“, – sakė L.Danienė.
Dalį laiko ji dirba specialiosios mokymų programos, kaip siekti savo svajonių ir jas įgyvendinti, sumanytojo Rogerio Hamiltono komandoje.
R.Hamiltonui lietuvė, ko gero, labiausiai dėkinga už tai, ką dabar turi.
Nuvykusi į jo mokymo centrą lietuvė pradėjo lankyti mėnesio trukmės mokymus, o po jų apsisprendė pradėti savo mokymo programą „Svajonių dirbtuvės“.
Po mėnesio Lietuvoje jau turėjo pirmąją grupę, dar po kelių savaičių – antrąją.
Šiandien dalį pajamų ji uždirba iš konsultacijų, mokymų.
„Darbo grafiką ir krūvį reguliuoju taip, kaip upeiviai keičia vandens lygį“, – šypsodamasi palygino L.Danienė.
Aktyvi moteris su kitomis saloje gyvenančiomis lietuvėmis jau kuria naują projektą. Nesėdi rankų sudėjęs ir A.Danys. Jis turi keletą sėkmingų finansinių projektų. Bet daug laiko praleidžia ir šeimoje, aktyviai sportuoja.
Klientai – ir iš Lietuvos
„Daug kas mano, kad išvažiuoji, nes nuo ko nors bėgi, nori ieškoti kur geriau.
Bet mes Lietuvoje niekuo nesiskundėme. Tiesiog matėme galimybių ir kitur, be to, norėjome pamatyti pasaulį“, – kalbėjo L.Danienė.
Vilnietės draugai pernelyg nenustebo sužinoję, kad ji rengia mokymus.
„Pradėjai daryti tai, kas tau patinka“, – sakė ne vienas.
Kokie žmonės kreipiasi būtent į ją?
„Kreipiasi panašūs į mane – norintys pradėti ką nors nauja, turintys idėjų, bet nesiryžtantys arba nežinantys, kaip tai padaryti“, – pasakojo moteris.
L.Danienės kvietimu į tolimą salą buvo nuvykusios ir keliautojų grupės iš Lietuvos.
„Mokymų dalyviai po dviejų savaičių Balio salos džiunglėse namo grįžo įkvėpti protingai beprotybei – kryptingai ir nuosekliai siekti savo svajonės. Tokia ir yra mano misija“, – sakė „Svajonių dirbtuvių“ įkūrėja.
Ir pridūrė: „Gal jiems pavyko rasti atsakymą į esminį klausimą, ką turiu daryti šiandien, kad po kelerių metų būčiau ten, kur noriu būti?“
Susikūrė tinkamą darbo ritmą
Verslininkės manymu, kurti įmonės vertę galima nebūtinai sėdint kontoroje aštuonias valandas. Nors norint ką nors pasiekti, reikia padirbėti ir po 12 valandų per dieną.
Tuo įsitikino ir ji pati, susikūrusi tinkamą darbo ritmą: po intensyvaus projekto leidžia sau atgauti jėgas, pasimėgauti gera knyga ar kelionėmis su šeima.
„Daugelis įpratę visą savaitę laukti penktadienio, o visus metus – vasaros atostogų.
Mums dabar savaitgalis gali prasidėti trečiadienį, o atostogos – tada, kada iš tiesų jų reikia“, – šypsojosi L.Danienė.
Draugauja su vietiniais
Balio saloje Daniams reikėjo ieškoti ne tik naujų namų, bet ir megzti ryšius su vietos bendruomene, taip pat su čia gyvenančiais užsieniečiais.
Vietiniai žmonės pasirodė labai geranoriški, tad lietuviai dažniausiai į juos ir kreipdavosi pagalbos, kai prireikdavo.
Kaimynai iš karto susidomėjo, ką čia ketina veikti lietuvių pora. O sužinoję puolė klausinėti, kaip jiems pritaikyti žinias, kurias savo seminaruose skleidžia L.Danienė.
Taip lietuvė padėjo vienam taksistui atidaryti vietos patiekalų restoranėlį, apie kurį jis ilgai svajodavo vežiodamas keleivius, tačiau taip ir nedrįsdavo žengti lemiamo žingsnio.
„Įgijome keletą puikių vietinių draugų“, – pasidžiaugė moteris.
Saloje susibūrė užsieniečių, kurie užsidirba dirbdami per atstumą, internetu, bendruomenė.
Pavyzdžiui, vienas gerai angliškai kalbantis jaunas lietuvis „Skype“ programa moko anglų kalbos emigrantus Londone, paprastai irgi lietuvius.
Svetinga Balio sala traukia ir lietuvius
Indonezijai priklausančios Balio salos plotas – 5,6 tūkst. kv. kilometrų. Sostinė – Denpasaras.
Saloje gyvena maždaug 4,2 mln. žmonių. Pagrindinės kalbos – baliečių ir indoneziečių, dominuojanti religija – hinduizmas.
Geografinis atstumas nuo Vilniaus iki Balio – šiek tiek daugiau kaip 10 768 kilometrai.
