Pirmą kartą vedęs merginą iš turtingos buržuazinės šeimos Mirtą Diaz-Balart, antrą kartą – mokytoją Dalią Soto del Valle, Fidelis nebuvo ištikimas nei vienai, nei kitai.
Gyvendamas su pirmąja žmona jis palaikė intymius ryšius su Havanos gražuole Natalia Naty Revuelta, o antroji žmona turėjo juo dalytis su drauge Celia Sanchez, tris dešimtmečius dirbusia F.Castro asmenine sekretore.
Prie „medžioklės trofėjų“ galima priskirti ir kitas meilužes: Juaną Verą – jo oficialią vertėją iš anglų kalbos ir žvalgybos pulkininkę, Gladys – Kubos civilinės aviacijos stiuardesę, lydėdavusią užsienio kelionėse, Pilar – dar vieną vertėją, bet iš prancūzų kalbos. Tikriausiai būta ir kitų nuotykių dar iki J.R.Sanchezui pradedant dirbti apsaugos tarnyboje.
Kubiečiai apie visa tai turi miglotą supratimą. Fidelio asmeninis gyvenimas kelis dešimtmečius buvo viena labiausiai saugomų valstybės paslapčių. Apie jas asmens sargybinis J.R.Sanchezas papasakojo knygoje „Dvigubas Fidelio Castro gyvenimas“.
Mažasis Fidelis
Oficialiai vyriausiu Fidelio vaiku laikomas Fidelito, dar vadinamas Mažuoju Fideliu.
Tėvo ir sūnaus panašumas stulbinamas: tokia pati nosis, toks pat graikiškas profilis, tokia pati šukuosena, barzda, o štai jų likimai – skirtingi.
1949 metais gimęs Fidelito – vienintelis gražuolės M.Diaz-Balart, metais anksčiau ištekėjusios už F.Castro, sūnus. F.Castro tuo metu buvo Teisės fakulteto studentas, jau pagarsėjęs kaip politinis agitatorius.
Po medaus mėnesio Niujorke Fidelis, kurį politika traukė labiau nei jauna žmona, prarado susidomėjimą gražuole Mirta ir 1955 metais jie išsiskyrė. Tačiau F.Castro pasiliko tėvystės teises – Fidelito augo su juo.
Netekusi galimybės bendrauti su sūnumi Mirta 1959 metais įsikūrė Ispanijoje ir ten gyvena iki šiol. Jai buvo leidžiama lankyti sūnų Kuboje.
Mažasis Fidelis jau seniai „apsivilko“ sunkią įpėdinio uniformą. Jis yra vienintelis iš daugybės F.Castro vaikų, figūruojantis žiniasklaidoje.
1959 metais berniukas, vilkintis pižamą, pasirodė šalia tėvo, taip pat vilkinčio pižamą! Šios įsimintinos Amerikos televizijos kanalo CBS laidos įrašą net galima rasti „YouTube“.
Šia mizanscena Kuboje laimėjusio partizanų judėjimo vadas sugebėjo palenkti į save sunerimusius jankius: per dešimt minučių jis įsigudrino paaiškinti, kad yra ne grėsmę keliantis komunistas, o normalus šeimos žmogus, kaip ir bet kuris amerikietis. Ir tai paveikė – bent jau tuo metu.
Po dešimties metų dėl išskirtinės malonės, kurią suteikė Sovietų Sąjungos lyderis Leonidas Brežnevas, Fidelito studijavo branduolinę fiziką ypač slaptame institute.
F.Castro sūnaus pseudonimas buvo Jose Raulis, ir niekas iš draugų nė nenutuokė, koks tikrasis jo vardas, išskyrus simpatišką rusaitę Nataliją Smirnovą. Ją mažasis Fidelis vedė, susilaukė trijų vaikų, gavusių Mirtos, Fidelio ir Jose Raulio vardus.
Gavęs branduolinės fizikos specialisto diplomą, 1970 metais Fidelito grįžo į Havaną. Tėvas jauną fiziką paskyrė Kubos branduolinės energijos komisijos pirmininku iškart po to, kai ji buvo įkurta 1980 metais.
Tačiau ilgainiui Fidelito pradėjo elgtis kaip ponas.
Pavyzdžiui, po Havaną važinėdavo tik lydimas asmens sargybinių, nors tokią privilegiją turėjo tik Kubos komunistų partijos politinio biuro nariai.
Galiausiai tai sukėlė susierzinimą. Juolab kad Mažasis Fidelis, naudodamasis tarnybine padėtimi, grobstė valdiškus pinigus. 1992 metais jis atleistas iš komisijos pirmininko posto už darbo trūkumus.
„Jis neparašė atsistatydinimo pareiškimo, jis buvo atleistas: Kuba – ne monarchija!“ – viešai išrėžė Fidelis. Fidelito buvo pažemintas iki paprasčiausio valdininko, CK patarėjo energetikos klausimais. Būdamas protingas, išsilavinęs jis laisvai galėtų užimti aukštą postą valdžios struktūrose. Tuo labiau kad jis artimas su dėde Rauliu, be to, labai panašus į Fidelį.
Apie Fidelito žinoma daugiausia, o apie jo kraujo brolį Jorge Angelį, gimusį, kaip ir jis, 1949 metais, atvirkščiai, – mažiausiai. Jorge Angelis yra trijų dienų Fidelio ryšio su kažkokia Maria Laborde, kilusia iš Kamagvėjaus provincijos, vaisius.
Tos moters niekas niekada nematė ir ji jau mirusi. Fidelio asmens sargybiniui pavyko nustatyti tikslią Jorge’s Angelio gimimo datą iš Kubos civilinių aktų įrašų tarnybos duomenų, kuriuos sugebėjo nelegaliai nusikopijuoti prieš palikdamas Kubą.
Jorge Angelis gimė 1949 metų kovo 23 dieną, pusmečiu anksčiau už Fidelito. Taigi šis nesantuokinis vaikas yra vyriausias iš F.Castro atžalų.
Maištingoji duktė
Šiek tiek manieringos pirmosios žmonos Mirtos ir padūkusio Fidelio nesiejo ugninga aistra. Visiškai kitokie buvo jo santykiai su Natalia Naty Revuelta, su kuria jis apgaudinėjo Mirtą.
Įgimtu žavesiu ir tobulu grožiu apdovanota žaliaakė Natalia ilgą laiką buvo pirmoji Havanos gražuolė. Už gydytojo Orlando Fernandezo ištekėjusi Naty netruko pajusti simpatiją revoliuciniam judėjimui.
Ji bendravo su Fideliu nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžios – iš pradžių kaip draugė, vėliau kaip meilužė.
Kai po nesėkmingos Monkados kareivinių atakos 1953 metų liepos 26-ąją pradedantysis revoliucionierius pateko į kalėjimą Pinoso saloje, kuriame sėdėjo nuo 1953 iki 1956 metų, Naty reguliariai važinėjo pas jį į pasimatymus. 1956 metais Naty pagimdė dukterį Aliną.
Vienintelė Fidelio duktė tapo ir vieninteliu jo vaiku, išdrįsusiu jam pasipriešinti. Kai Alinai suėjo dvylika, Fidelio įsakymu ji su motina buvo išsiųstos į Paryžių.
Mergaitė mokėsi Sen Žermeno prie Lė pensione, puikiai išmoko prancūzų kalbą, bet grįžusi į Havaną parodė charakterį: būdama keturiolikos metų pareiškė ketinanti išvykti iš Kubos.
„Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje patraukli mergina tapo modeliu. Pamenu, kartą, kai budėjau Fidelio priimamajame, atėjo Pepinas Naranjo, komandantės adjutantas, su žurnalu „Kuba“ rankoje.
Antrajame puslapyje buvo galima pasigėrėti bikinį dėvinčia gražuole Alina, kartu su kitais modeliais pozuojančia burlaivyje ir reklamuojančia romą „Havana Club“, – prisimena buvęs F.Castro asmens sargybinis.
„Kas čia dabar?“ – iš pykčio Fideliui netgi užėmė kvapą. – Tuoj pat atvežkite man Aliną!“
Po dviejų valandų Alina, nė kiek neišsigandusi, plačiais žingsniais įėjo į tėvo kabinetą.
Vėlesnį ginčą įsiminė visi. Abu taip šaukė, kad prezidento kabinete drebėjo stiklai.
„Juk visi žino, kad tu mano duktė! Pozuoti dėvint bikinį nepadoru!“ – rėkė Fidelis.
„Ak, tai dabar tu susidomėjai tuo, ką aš veikiu? – Alina dar labiau pakėlė balsą. – Man nusispjauti į tavo pamokymus. Aš noriu gyventi!“
Po kelerių metų, 1993-iaisiais, Fidelis iš specialiųjų tarnybų sužinojo, kad Alina kuria pabėgimo iš Kubos planus.
Fidelis pasikvietė apsaugos viršininką – pulkininką Jose Delgado Castro, tuo metu vadovavusį jo eskortui, ir pasakė: „Įspėju tave: Alina jokiu būdu ir dėl jokios priežasties negali palikti Kubos. Tikiuosi, viską supratai!“
Tačiau po poros mėnesių, Kalėdų išvakarėse, paaiškėjo, kad Alina sugebėjo pabėgti iš šalies su padirbtu Ispanijos pasu.
Iš pradžių ji atsidūrė Madride, kur per spaudos konferencijas smerkė F.Castro totalitarizmą, o paskui Majamyje, kur ir apsigyveno.
„Man retai teko matyti, kad komandantė duotų valią įniršiui. Paprastai jo pyktis šaltas, santūrus. Bet kai Pepinas pranešė nemalonią naujieną, jis tiesiog pasiuto“, – knygoje apie F.Castro rašo asmens sargybinis.
Svarbiausia gyvenimo moteris
Svarbiausia Fidelio moterimi tapo D.Soto del Valle, bet apie ją žinoma mažiausiai.
F.Castro ją sutiko 1961-aisiais – išsilaipinimo Kiaulių įlankoje metais – per mitingą Vilja Klaros provincijoje, į kurią atvyko pagal nacionalinės neraštingumo likvidavimo kampanijos programą.
Sakydamas kalbą Fidelis pirmoje eilėje pastebėjo gražuolę. Kaip Mirta ir Naty, Dalia buvo blondinė šviesiomis akimis: grakšti, smulkutė, tarsi balerina. Be šviesių plaukų, moters smulkumas yra svarbiausias kriterijus Fideliui renkantis mylimąsias.
Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Kai tą pačią dieną adjutantas Pepinas atvežė jam gražuolę, Fidelis sužinojo, kad ji – mokytoja. Po trijų pasimatymų Fidelis pasiūlė jai persikraustyti į Havaną ir tyliai apgyvendino ją miesto pakraštyje, Punta Bravoje.
Ryšys buvo slepiamas ir norint apsisaugoti nuo Jungtinių Valstijų, kurios, kaip žinojo Fidelis, kėsinosi į jo gyvybę, ir nuo sekretorės C.Sanchez – su ja tuo pat metu palaikė ryšius.
Fidelis ir Dalia susilaukė penkių sūnų, kurie pavadinti vardais, prasidedančiais raide A: Alexis, Alexanderis (Alexas), Alejandro, Antonio, Angelito.
Pirmųjų trijų vardai yra Alejandro variacijos – tokį pseudonimą buvo pasirinkęs Fidelis partizaninio judėjimo metais Aleksandro Makedoniečio, kuriuo žavėjosi, garbei.
„Penki A“ augo toli nuo valdžios, nuo kitų kubiečių ir netgi nuo giminaičių. Iki pat pilnametystės jie nesusitikinėjo su Fidelio brolio Raulio vaikais, nors gyveno netoli.
Dalia taip pat prisidėjo prie savo vaikų izoliacijos. Būdama valdinga, nepaisanti kitų nuomonės, ji įsitikinusi, kad tik jos vaikai yra tikrieji Fidelio įpėdiniai.
„Per 17 metų, praleistų Fidelio asmeninės apsaugos tarnyboje, aš sutikdavau „penkis A“ vos ne kasdien. Kas tarp jų bendra? Jie protingi, tačiau išskirtinių gabumų neturi. Visi mokėsi Estebano Hernandezo pradinėje mokykloje, kurią jų motina specialiai atidarė Koronelos kvartale, netoli nuo šeimos būsto.
Dalia greitai tapo šios mokymo įstaigos, kurią įkūrė pagal savo sampratą, direktore. Ji, derindama su Švietimo ministerija, asmeniškai atrenka mokytojus, taip pat mokinius – jie priimami atsižvelgiant į tėvų revoliucinių įsitikinimų tvirtumą“, – pasakojo asmens sargybinis.
Dar vienas bendras brolių bruožas: nė vienas iš „penkių A“ netarnavo armijoje ir „neatliko internacionalinės pareigos“ užsienyje, nepaisant idėjų, kurias Fidelis propaguoja arba primeta visiems jauniems kubiečiams.
Šaukiamojo amžiaus sulaukę F.Castro vaikai 1975–1992 metais nekariavo Angoloje, į kurios mėsmalę komandantė pasiuntė tūkstančius tėvynainių.
Skirtingieji „Penki A“
„Penki A“ yra skirtingo charakterio ir polinkių.
Vyriausiasis sūnus Alexis, gimęs 1962 metais, nekomunikabilus, nemoka bendrauti su merginomis ir neturi tikrų draugų.
Vos metais jaunesnis Alexas – simpatiškas vyrukas. Būdamas iš prigimties draugiškas, jis gavo El Buenechono – Geruolio – pravardę. Šį bonvivaną – žmogų, mėgstantį linksmai ir gerai pagyventi, – vadina ir El Gordito – Storuliuku, bet tai nė kiek jo nežeidžia.
Alexas pirmasis Fideliui ir Daliai padovanojo anūką. Dėl to šeimoje dar labiau padidėjo simpatijos jam. Pagal išsilavinimą būdamas inžinierius, jis dirbo operatoriumi Kubos televizijoje, o 1998 metais tapo fotografu.
2012 metais šis neoficialus savo tėvo portretistas vienoje madingoje Meksiko galerijoje surengė parodą „Fidelis Castro: privatūs portretai“, kurioje eksponavo 27 didelio formato nuotraukas.
Alejandro, trečiasis pagal amžių Fidelio ir Dalios sūnus, gimė 1969-aisiais.
Kaip ir vyresnieji broliai, jis studijavo informatiką, tačiau programavimas tapo jo aistra.
Apie 1990-uosius jis sukūrė programą, leidžiančią pritaikyti rusiškas informacines sistemas prie japoniškų. Vėliau programa buvo parduota didelei japonų firmai. Už tai jis sulaukė tėvo sveikinimo ir dovanos – automobilio „Lada“. Alejandro patinka triukšmingos pramogos, diskotekos, moterų ir artistų draugija.
Tuo El Brazeris – tokia jo pravardė nuo mokyklos laikų – panašus į Antonio, „ketvirtąjį A“. Šis gimė 1971-aisiais.
„Jį pažįstu geriausiai. Per penkioliktąjį Tonio – taip jis vadinamas – gimtadienį buvau vienintelis apsaugos darbuotojas, pakviestas į šventę.
Fidelis atsitiktinai paprašė manęs palydėti sūnų į 160-ąjį padalinį, kuriame saugomos prezidento gautos dovanos, ir padėti išsirinkti laikrodį. Antonio išsirinko kvarcinį „Seiko“. Ir patenkintas nusišypsojo, kai jį užsisegė ant rankos“, – prisimena asmens sargybinis.
Antonio tapo chirurgu ortopedu. Jis vienintelis iš „penkių A“ padarė profesinę karjerą. Būdamas apsigimęs sportininkas – talentingas beisbolininkas, patyręs nardytojas, puikus golfo žaidėjas – jis kartu vadovauja Havanos Franko Paiso ligoninės Ortopedinės chirurgijos skyriui, yra Kubos beisbolo rinktinės gydytojas, šios sporto šakos Kubos federacijos prezidentas ir tarptautinės federacijos viceprezidentas.
Gyvenimas šiam talentingam vyrukui šypsosi – jis buvo du kartus vedęs, abu sykius gražias moteris, ir yra laikomas savotišku Havanos princu.
Lieka Angelito. Jis gimė 1974-aisiais ir vienintelis neturi aukštojo išsilavinimo.
„Pamenu jį kaip motinos labai išlepintą vaiką. Pavyzdžiui, kai vykdavo poilsiauti į Varaderą – didžiausią Karibų jūros kurortą, reikalaudavo, kad jam atsiųstų tik „Mercedes-Benz“.
Praėjus nemažai laiko po to, kai išėjau iš Fidelio asmeninės apsaugos tarnybos, sužinojau, kad jis tapo svarbiu šulu „Mercedes-Benz“ atstovybėje Kuboje“, – knygoje apie F.Castro rašo asmens sargybinis.
„Penki A“ užaugo, bet visi tebegyvena didžiulėje „Punto Cero“ šeimos rezidencijoje Havanos Sibonėjaus kvartale ir neturi nieko bendra su revoliuciniu asketizmu, kurį propaguoja jų tėvas.
