Tokiomis galiomis esą galėjo būti apdovanota birželio 8-ąją mirusi garsi žiniuonė Džuna Davitašvili (1949–2015), pas kurią daugiau nei prieš 30 metų lankėsi ir D.Teišerskytė.
Sibire augusi D.Teišerskytė iš patirties žino, kad taigos gyventojai turėdavo didelį jautrumą, todėl galėdavo įžvelgti, kas laukia ateityje.
Kai D.Teišerskytė buvo paauglė, viena Sibiro močiutė jai išpranašavo laimingą gyvenimą, jeigu ji niekam nedarys blogo.
„Ar ji guodė vargšę našlaitę, ar tikrai ką nors matė, nežinau. Močiutę prisimenu pagarbiai dėl to, kad ji mane paėmė iš baisios ligoninės ir parsivežė į savo namus“, – susitikimą su Sibiro žiniuone prisimena D.Teišerskytė.
Nors Seimo narė po santuokos griūties pastaruoju metu gyvena viena, laimės receptų pas būrėjus neieško: „Niekada nėjau ir neisiu, nes dar neišprotėjau.“
Poetė ir politikė net nenorėtų žinoti, kas jos laukia ateityje. Bet ji tikra dėl vieno – daugiau nebetekės, nes nebenorėtų užsikrauti ant sprando jokio vyro. D.Teišerskytė pirmąją sutiktą žiniuonę – Sibiro senutę – taip ilgai prisimena ne dėl to, kad ji būtų išpranašavusi ką nors stebuklinga, o dėl to, jog ją po ligos globojo.
„Iš žiniuonių pasaulio gerbiu tą močiutę ir dar Dž.Davitašvilį, kurią irgi teko pažinti“, – patikino Seimo narė.
Daugiau nei prieš trisdešimt metų D.Teišerskytė svečiavosi Džunos namuose Maskvoje. Lietuvę su garsiąja gydytoja ir ekstrasense supažindino jos bičiulis istorikas, anuomet dažnokai lankydavęsis mūsų šalyje.
Tada D.Teišerskytė dirbo Kauno lektoriume, kuriame paskaitas skaitydavo Džunos mokinys. Kadangi kaunietė Maskvoje turėjo daug draugų iš tuomečio Kinematografijos instituto, Rusijos sostinėje dažnai lankydavosi.
Vienos kelionės metu ji paskambino Džunos mokiniui, ir tas ją nusivedė pas garsiąją žiniuonę.
„Džuna gyveno Maskvos širdyje, tame pat name kaip ir estrados primadona Ala Pugačiova“, – prisimena D.Teišerskytė.
Nors Džunai buvo klijuojama Kremliaus raganos etiketė, lietuvė jos taip nevadintų: „Ji – viena iš tų žmonių, kurie iš tiesų turi tam tikrų galių. Džuna buvo žavinga asmenybė: labai apsiskaičiusi, turinti savo gyvenimo nuostatas, griežta. Jos asmenybė traukė daugelį, bet ji ne su bet kuo bendraudavo.“
Nors Džuna buvo poetė ir dailininkė, lietuvės jos kūryba nesužavėjo. „Poezija – sudėtinga, filosofinė. Bet ir kaip tapytoja ji man nepatiko, nors apie tai sprendžiu tik iš savo potyrių žiūrėdama į paveikslus. Bet kaip žmogus – įsimintina, man didžiulė garbė buvo ją pažinti“, – tikino politikė.
Lietuvei didžiulį įspūdį padarė net Džunos išvaizda – skvarbios tamsios akys, ilgi juodi plaukai, liesas kūnas. Ji kalbėjo rusiškai su gruzinišku akcentu.
„Tuo metu juk nelabai ką žinojome apie kosmoso sandarą, skraidančiuosius objektus, ateivius, o jos galva buvo pilna tų žinių, ir labai tikslių. Ji turėjo puikią atmintį – perskaičiusi keletą puslapių galėdavo kone atmintinai pakartoti turinį“, – vakarą Dž.Davitašvili namuose prisimena D.Teišerskytė.
Džuna išgarsėjo kaip Sovietų Sąjungos vadovo Leonido Brežnevo gydytoja. Džuna, garsėjusi gydomąja rankų galia, padarė stulbinamą karjerą. Rusijoje ji buvo laikoma kone stabu. Bet juo tapo ne dėl to, kad puikiai pažinojo Kremliaus vadovą.
„Nemanau, kad ji ieškojo pažinčių tarp garsių politikų, aktorių ar menininkų, kurie tapo jos pacientais. Tai jie jos ieškojo ištikti bėdų. Tuo metu ji buvo garsi, o jos veikla draustina“, – pasakojo D.Teišerskytė, išsaugojusi atviruką su Džunos atvaizdu ir užrašu: „Zdravstvuite.“
Rusišką žodį politikė linkusi versti ne kaip pasisveikinimą, o kaip sveikatos linkėjimą: „Būkite sveika.“
Spalvinga būrėjos biografija
Džuna Davitašvili (pagal asmens dokumentus Jevgenija Davitašvili) gimė 1949 metų birželio 22-ąją Krasnodaro krašte. Jos motina – Kubanės kazokė, tėvas kilęs iš Irano. Prosenelė buvo žiniuonė.
Džuna medicinos mokėsi Rostove, pagal paskyrimą dirbo Tbilisyje. Gruzijos sostinėje ji ištekėjo už tuomečio šalies vadovo Eduardo Ševardnadzės referento. Garsioji žiniuonė susilaukė vienturčio sūnaus Vachtango, kurio neteko 2001-aisiais. Kalbama, kad vienturtį pasiglemžė onkologinė liga. Po netekties Džuna labai gedėjo, regis, tuo metu būtų pasibaigęs ir jos pačios gyvenimas. Netekusi sūnaus, žiniuonė užsisklendė nuo giminaičių.
Pastaruoju metu garsioji Rusijos žiniuonė turėjo rimtų sveikatos problemų, bet pati nebegalėjo jų išspręsti. Ji buvo operuota dėl kraujotakos sutrikimų. Dvi paras praleidusi ištikta komos Džuna užgeso eidama 66-uosius metus.
