Tokiomis galiomis esą galėjo būti apdovanota birželio 8-ąją mirusi garsi žiniuonė Džuna Davitašvili (1949–2015), pas kurią daugiau nei prieš 30 metų lankėsi ir D.Teišerskytė.
Sibire augusi D.Teišerskytė iš patirties žino, kad taigos gyventojai turėdavo didelį jautrumą, todėl galėdavo įžvelgti, kas laukia ateityje.
Kai D.Teišerskytė buvo paauglė, viena Sibiro močiutė jai išpranašavo laimingą gyvenimą, jeigu ji niekam nedarys blogo.
„Ar ji guodė vargšę našlaitę, ar tikrai ką nors matė, nežinau. Močiutę prisimenu pagarbiai dėl to, kad ji mane paėmė iš baisios ligoninės ir parsivežė į savo namus“, – susitikimą su Sibiro žiniuone prisimena D.Teišerskytė.
Nors Seimo narė po santuokos griūties pastaruoju metu gyvena viena, laimės receptų pas būrėjus neieško: „Niekada nėjau ir neisiu, nes dar neišprotėjau.“
Poetė ir politikė net nenorėtų žinoti, kas jos laukia ateityje. Bet ji tikra dėl vieno – daugiau nebetekės, nes nebenorėtų užsikrauti ant sprando jokio vyro. D.Teišerskytė pirmąją sutiktą žiniuonę – Sibiro senutę – taip ilgai prisimena ne dėl to, kad ji būtų išpranašavusi ką nors stebuklinga, o dėl to, jog ją po ligos globojo.
„Iš žiniuonių pasaulio gerbiu tą močiutę ir dar Dž.Davitašvilį, kurią irgi teko pažinti“, – patikino Seimo narė.
Daugiau nei prieš trisdešimt metų D.Teišerskytė svečiavosi Džunos namuose Maskvoje.
Apie tai skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Gyvenimo būdas“
