Bet įdomiausia tai, kad visų šių fotografų nuotraukos skirtingu laiku yra pelniusios pasaulinio fotožurnalistų konkurso „World Press Photo“, rengiamo nuo 1955 metų, medalius.
I.Giedraitienė prisiminė, kad nuotraukos „Vestuvių vakaras“ sėkmei turėjo įtakos plunksniniai debesys ir vėjas, kedenęs nuotakos suknelę ir šydą. Nuotraukoje įamžinta kita nuotaka atrodė praktiškesnė, nes nuo vėjo slėpė gėles, rašo „Lietuvos ryto“ šeštadienio žurnalas „Gyvenimo būdas“.
1974 metais Palangoje ant tilto sustabdytoje akimirkoje – dviejų brolių iš Kretingos jungtuvės. Nors vyrai nebuvo dvyniai, savo nuotakoms auksinį žiedą užmovė tą pačią dieną.
Tuo metu Kaune, Žemės ūkio projektavimo institute, dirbusią inžinierę I.Giedraitienę į šią šventę pakvietė jos bendradarbė Valė – brolių sesuo.
„Važiavau su sąlyga, kad su jaunavedžiais būtinai nuvažiuosime iki Palangos tilto palydėti saulės. Vos spėjome, teko tiltu bėgte bėgti. Tik du kartus nuspaudžiau fotoaparatą, ir saulė nugrimzdo jūroje“, – prisimena kaunietė.
Kad gavo medalį, skiriamą profesionaliems spaudos fotografams iš viso pasaulio, lietuvė išgirdo per Maskvos televizijos žinias „Vremia“. Tą vakarą antra pagal svarbumą žinia buvo ta, kad į kosmosą paleista dar viena raketa.
I.Giedraitienei tada buvo 40 metų, „World Press Photo“ apdovanojimas nepakeitė jos gyvenimo – ji ir toliau dirbo statybos inžiniere. Kai bendradarbiai jos pasigesdavo, ieškodavo fotolaboratorijoje.
Be medalio, I.Giedraitienei buvo įteiktas vardinis prizas – Aukso akis. Jis tapo ilgapirščių, kurie apvogė kaunietės butą, grobiu. Moteris vis dar tikisi, kad prizas, prie kurio buvo prikabinta metalinė lentelė su išgraviruotu I.Giedraitienės vardu ir pavarde, atsiras.
I.Giedraitienė pradėjo fotografuoti 1955 metais studijuodama Kauno politechnikos institute. Pirmas jos reportažas „Tautų spartakiada“ buvo iš Maskvos, kur 1956 metais ji pati dalyvavo kaip gimnastė.
