Žiūrint į tarptautinio pripažinimo sulaukusį kauniečių pusbrolių Kęstučio Jorudo ir Vilmanto Vilkevičiaus filmą „Kaunas dalinasi... Kultūra“ sunku įtarti, jog jame miesto veidu tapusiai 29 metų R.Ciunei prieš kurį laiką medikai prognozavo liūdną baigtį.
Filme plačiai besišypsanti daili kaunietė iškentė daugybę sudėtingų operacijų ir nugalėjo vėžį, jai net buvo amputuota dalis kojos, kuri sutrumpėjo 8 centimetrais.
Tačiau šie išgyvenimai nesutrukdė moteriai stipriai kabintis į gyvenimą ir tapti geidžiamu užsienio bei Lietuvos fotografų, žinomų dizainerių ir filmų režisierių objektu.
Kūrėjai įvertino išskirtinumą
Kauno miestą pristatančio filmo kūrėjai R.Ciunę pasirinko dėl draugiško jos būdo ir išskirtinės išvaizdos – juosmenį siekiančių natūraliai rusvų plaukų, strazdanomis papuošto veido, plačios kerinčios šypsenos, dailios figūros.
Režisieriai neprašovė – neseniai Latvijoje vykusiame tarptautiniame Rygos turizmo filmų festivalyje „Tourfilm – Riga blank 2015“ Kauną pristatantis jų darbas buvo apdovanotas specialiu prizu ir pelnė komisijos bei žiūrovų simpatijas.
Vertintojams pro akis nepraslydo patraukliausios antrojo pagal dydį Lietuvos miesto vietos ir savitas jų pristatymas su R.Ciune.
Įamžino gražias miesto vietas
Kauno kino studijos pasiūlymo sukurti turistams patrauklų filmą apie miestą K.Jorudas ir V.Vilkevičius sulaukė likus kiek daugiau nei savaitei iki jo pateikimo festivalio komisijai.
„Pristatyti Kauną, kuriame gyvename ir kurį mylime visa širdimi, buvo nesunku. Puikiai žinome vietas, kurios traukia kauniečių ir turistų akį.
Iš karto pagalvojome apie mūsų bičiulę Rasą, kuri tapo ryškiausia filmo asmenybe ir parodė, kad viduramžių, tarpukario ir šių laikų dvasią jungiančiame Kaune gyvena nepaprasto grožio merginos“, – kalbėjo K.Jorudas.
Filmas buvo sukurtas per trumpą laiką. Jame nusifilmavusi R.Ciunė, režisierių teigimu, puikiai atliko jai patikėtą vaidmenį ir suteikė jų darbui išskirtinio žavesio.
Nustebino nespalvotas darbas
Daugelis internete filmą žiūrėjusių kauniečių stebėjosi, kodėl jis yra nespalvotas. Kiti – priešingai, gyrė autorius už išskirtinę idėją. Režisieriai neslėpė, jog toks sumanymas pirmiausia kilo dėl to, kad kai buvo kuriamas filmas, medžiai Kaune dar nebuvo pasipuošę žaluma ir žiedais, gėlės dar nežydėjo, o žiūrint į miesto pastatus ir panoramą matėsi daug pilkos spalvos.
Ankstyvą pavasarį kurtas spalvotas filmas apie Kauną žiūrovams ir komisijai galėjo pasirodyti nykokas.
„Žinojome, kad festivalyje varžysis filmai, kurti gerokai šiltesnio klimato kraštuose, juose žalumos ir spalvų netrūksta ne tik ankstyvą pavasarį, bet ir žiemą“, – kalbėjo K.Jorudas.
Sulaukusi režisierių pasiūlymo įsiamžinti filme apie gimtąjį miestą, R.Ciunė neabejojo nė akimirkos.
Labiausiai mėgsta senamiestį
Filmuodamasi ji jautėsi gana laisvai ir net pati padiktavo dalį filmo siužeto – įėjusi į Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką moteris uždegė žvakę. To kūrėjai nebuvo iš anksto numatę, tačiau šis kadras buvo įamžintas ir panaudotas.
„Kaunas – gražus ir savitą veidą turintis miestas. Jo išskirtinumo ir grožio neįmanoma nevertinti. Tai ypač gerai supratau kelerius metus gyvenusi ir dirbusi užsienyje“, – pasakojo moteris.
R.Ciunei gražiausia Kauno vieta – senamiestis, kur buvo nufilmuota nemaža dalis aprašomo filmo.
Moteris neturi vienos vietos, kurią galėtų išskirti. Jai svarbu – visuma.
Viduramžius menančių pastatų architektūra, akmenimis grįstos gatvės, Nemuno ir Neries santaka, parkai, nedidelės kavinukės, moters teigimu, palyginti nedideliam Kauno senamiesčiui suteikia tokio jaukumo, apie kurį daugelio pasaulio miestų gyventojai gali tik pasvajoti.
Mieli net aptriušę pastatai
R.Ciunei nėra labai svarbu, kad senamiestyje nemažai apleistų vietų, o dalis aptriušusių pastatų prašosi bent kosmetinio remonto.
Tokių vaizdų, anot jos, netrūksta ir daugelyje už Kauną didesnių pasaulio miestų.
„Myliu Kauną, todėl po ketverių metų klajonių po pasaulį grįžau į jį. Planuoju čia gyventi, kurti ateitį, gimdyti vaikus“, – kalbėjo filmo herojė.
R.Ciunė džiaugėsi, kad į Kauną iš emigracijos sugrįžta vis daugiau jos bičiulių, su kuriais smagu susibėgti pasikalbėti ne tik senamiestyje, bet ir Laisvės alėjoje.
Kauno istorija besidominti R.Ciunė žino, jog per šimtmečius miestui ir jo gyventojams teko išgyventi ne vieną sunkmetį, netrūko tragiškų įvykių. Nepaisant to, Kaunas sugebėjo išlaikyti savo dvasią, augti, plėstis.
Moters gyvenimas taip pat nebuvo vien rožėmis klotas. Jai teko išgyventi daugybę likimo siųstų išbandymų.
Dešimtmetei nustatė vėžį
Mergaitė ėjo į ketvirtą klasę, kai ją pradėjo kamuoti kojos skausmai. Vieną rytą išvystas vaizdas Rasą pribloškė – koja buvo smarkiai ištinusi ir atrodė lyg kvadratinė. Lietuvos, o vėliau ir Švedijos medikai kaunietei nustatė baisią ligą – osteosarkomą – kaulų vėžį. Tėvai dešimtmetei dukrai sakė, jog jos kojos kaulas sugedo, todėl jį reikia pataisyti.
„Buvau maža ir tuo tikėjau, nors jau po pirmojo chemoterapijos kurso nuslinko plaukai, o viena po kitos sekė daugybė operacijų. Jų metu buvo pašalintas auglys, atlikta dalinė kojos amputacija“, – prisiminė moteris.
Vienu metu mergaitės tėvams buvo pateikta šiurpi diagnozė: jų dukrai liko gyventi ne daugiau kaip pusmetis. Žinią apie prognozuojamą mirtį R.Ciunės tėvams nuo jos pavyko nuslėpti. Tačiau ji žinojo tai, kad gali tekti amputuoti visą koją.
Po operacijos koja sutrumpėjo
Kaunietė vadina stebuklu ne tik tai, kad jai pavyko išsaugoti koją, bet ir tai, kad po daugybės ligoninėje praleistų mėnesių ji sustiprėjo ir net ėmė lankyti mokyklą. Į pamokas kurį laiką ją tėvas vežiojo invalido vežimėlyje. Vėliau mergaitė vaikščiojo su ramentais.
„Kai man suėjo šešiolika metų, medikai pasiūlė koją operuoti. Buvo atlikta kojos rekonstrukcija: iš klubo išimta dalis kaulo ir implantuota į blauzdą.
Įstatytas ir titaninis implantas. Judėti galėjau pasiramsčiuodama ramentais, tačiau džiaugiausi, kad gyvenu, galiu susitikti su draugais, mokytis“, – pasakojo pašnekovė.
Vieno pasivaikščiojimo metu mergaitė paslydo ant ledo. Tąkart dirbtinis implantas lūžo. Pasekmė – aštuoniais centimetrais sutrumpėjusi kaunietės koja.
Moteris tvirtino, jog labiausiai ją gąsdino tai, kad dėl trumpesnės kojos ji gali vaikščioti krypuodama į šalis. R.Ciunė dėjo pastangas, kad išlaikytų tiesią laikyseną. Speciali avalynė leidžia rusvaplaukei eiti taip, kad aplinkiniams sunku patikėti, jog ji turi didelę bėdą. Moteris nevengia avėti aukštakulnių batų.
Kanadoje tapo modeliu
Baigusi vidurinę mokyklą, kaunietė išvažiavo gyventi į Islandiją, kur susipažino su dabartiniu savo vyru Gediminu. Dar po kelerių metų su juo išvyko į Kanadą.
„Mano antroji pusė važiavo mokytis į prestižinę kulinarijos mokyklą, o aš važiavau kaip vyrą lydinti žmona.
Prieš važiuojant draugai manęs klausė, ką ten veiksiu. Vienam iš jų šmaikštaudama pasakiau, kad įsidirbinsiu mėsainių kioske, mane pastebės kokia nors pasaulio įžymybė, pakvies į Holivudą ir tapsiu garsenybe. Tąkart smagiai pasijuokėme, o netrukus ši svajonė išsipildė su kaupu“, – tvirtino R.Ciunė. Gatvėje ilgaplaukę moterį sustabdė šalia jos namų įsikūrusios vienos didžiausių Kanados modelių agentūrų savininkas ir pakvietė dirbti fotomodeliu.
R.Ciunė iš karto jam puolė pasakoti savo istoriją, sakyti, jog jos viena koja trumpesnė, be to, randuota. Tačiau tai nebuvo kliūtis.
Lietuvė buvo kviečiama fotografuotis Kanados madų žurnalams, reklamoms, drabužių dizainerių kolekcijoms. Pernai moteris dirbo Malaizijoje, kur pusmetį dalyvavo garsaus madų žurnalo fotosesijose.
Grįžusi į Lietuvą R.Ciunė sulaukė vietos drabužių dizainerių dėmesio. Ji demonstravo naujausias kolekcijas.
„Tai, kad esu modelių pasaulyje, vadinu grąža už skausmą, kurį kenčiau daugybę metų. Ėmiau labiau pasitikėti savimi, supratau ir noriu parodyti kitiems, jog žmogaus galimybės yra beribės.
Reikia tik nesustoti, norėti gyventi, kurti, eiti į priekį“, – kalbėjo kaunietė.
Miestas vilioja užsienio kūrėjus
Filmai apie Kauną kuriami ne vieną dešimtmetį. Kasmet sukuriama bent po keletą įvairios trukmės lietuvių režisierių filmų apie miesto istoriją, svarbius įvykius, statinius, žmones.
Bene daugiausia aistrų sukėlė 2013 metais Kauno kino studijos sukurtas filmas „Kaunas dalijasi jausmais“. Jis buvo giriamas už nuostabiai nufilmuotus miesto vaizdus ir pliekiamas dėl neva banalios meilės istorijos.
Kaunas traukia ne tik lietuvių, bet ir užsienio režisierių dėmesį. Ypač dažnai Kaune lankosi didžiųjų kelionių televizijų ir interneto portalų kūrybinės komandos, kurias domina Kauno vaizdai, žmonės, pramogos, sportas, maistas.
Kino prodiuseriai Kaune sugeba „rasti“ Didžiąją Britaniją, Ameriką, Vokietiją, Švediją primenančias vietas. Užpernai ispanų kinematografai Kaune kūrė kino juostą „Kronika iš už sienos“. Pernai švedų kūrėjų komanda suko juostą „Gangsteriai ir džentelmenai“.
Kūrėjų darbą apdovanojo specialiu prizu
Latvijoje vykusiame tarptautiniame Rygos turizmo filmų festivalyje „Tourfilm – Riga blank 2015“ Kauną pristatantis darbas buvo apdovanotas specialiu prizu.
Aštuntąjį kartą organizuotame renginyje buvo rodomi filmai ir reklaminiai klipai, pristatantys šalį ar miestą.
Daugiau kaip 250 kūrėjų darbų iš 33 šalių buvo vertinami profesionalios tarptautinės komisijos šiose kategorijose: kultūrinio turizmo, ekoturizmo, nuotykių turizmo, komercinio turizmo ir Latvijos turizmo. Iš daugybės darbų buvo atrinkti geriausi, kurie ir pelnė apdovanojimus.
