Dalia ir Edvinas pažįstami ilgiau nei penkerius metus.
Talentingi jaunuoliai nuolat susitikdavo Lietuvos moksleivių krepšinio lygos Žvaigždžių dienos šventėse. „Žvaigždžių dienos, apdovanojimai – kiek ateidavau, tiek jį matydavau“, – prisimena D.Belickaitė.
Dalia labai patiko Edvino mamai. Jau nuo mažumės.
„Dabar, kai pasižiūriu nuotraukas, mamos darytas prieš kokius penkerius metus sporto šventėse, tai tik Dalia jose“, – juokėsi Edvinas.
Iš pradžių jie buvo tik pažįstami, kurie netyčia susitikę pasisveikina ir pasiteirauja, kaip sekasi. Atidžiau vienas į kitą ėmė žiūrėti per 2013-aisiais Slovėnijoje vykusį Europos krepšinio čempionatą.
„Aš tuomet gydžiausi traumą ir daug laisvo laiko turėjau, todėl su draugais vis lėkdavome pas Edviną krepšinio rungtynių žiūrėti. Taip ėmėme vis daugiau bendrauti. Štai kuo viskas baigėsi“, – žiūrėdama į mylimąjį šypsojosi Dalia.
Jaunuolius suartino ir tai, kad Edvinas buvo patyręs panašią traumą.
2013-aisiais tuomet Vilniaus „Sakaluose“ žaidusiam E.Šeškui trūko dešinės kojos kelio raiščiai. Tų pačių metų vasarą Europos jaunimo (iki 18 metų) čempionato B grupės pusfinalyje Daliai irgi trūko dešinės kojos kelio raiščiai.
„Aš tai jau seniai buvau Dalią nusižiūrėjęs, tik bijojau, gal ji nenorės bendrauti“, – prisipažino Edvinas.
Krepšininkei sunkią traumą teko iškęsti dukart. Lygiai po metų jai plyšo kitos kojos kelio raiščiai. Su Vilniaus „Jaunųjų talentų“ komanda sutartį turinti krepšininkė visai neseniai po ilgos pertraukos sužaidė pirmąsias kontrolines rungtynes.
Po sudėtingų traumų sportininkams sunkiau atsigauti ne fiziškai, bet psichologiškai – dažnai baiminasi kontakto su varžovu, kad trauma neatsinaujintų.
„Po pirmosios traumos nejaučiau jokios baimės, verždavausi užmerktomis akimis kamuolio link ir nekreipdavau dėmesio į koją. Po antrosios traumos šiek tiek bijojau, bet kai neseniai pirmą kartą išėjau į aikštę, viską pamiršau“, – aiškino Dalia.
Edvinas irgi pripažino, kad grįžti po traumos nebuvo lengva.
„Man buvo sunku pirmais metais. Ir dabar tėtis, žiūrėdamas rungtynes, sako, kad dar bijau kontakto, nors man atrodo, kad nieko nebijau.“
Tėvas – didžiausias Edvino kritikas, patarėjas ir pagalbininkas. Pusę šio sezono šie vyrai dirbo vienoje komandoje. Virginijus Šeškus (48 m.) iki vasario ėjo vyriausiojo „Lietuvos ryto“ trenerio pareigas.
Ilgalaikę sutartį su Lietuvos vicečempionais turintis Edvinas nuo praėjusio sezono žaidė „Lietuvos ryte“, o sausį buvo paskolintas Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniaujančiai Vilniaus „Perlo-MRU“ ekipai.
„Žaisti tėčio komandoje ir sudėtinga, ir lengva. Jis ir pats yra sakęs – jei mane įleidžia į aikštę, o man nesiseka, tai žmonės pradeda kalbėti, kad sūnų bando prastumti.
Tačiau jei pasiseka, visi būna laimingi ir džiaugiasi, kokį gerą sūnų turi.
Atsiranda nereikalingas spaudimas. Kita vertus, aš turėjau daugiau pasitikėjimo. Tėtis viską sakydavo atvirai. Gal ko nors prie kitų trenerių ir nepasakydavo, bet grįžęs namo pasakydavo mamai, tuomet mama man perduodavo, ką blogai dariau“, – pasakojo Edvinas.
Mama būdavo tarsi tarpininkė?
„Taip taip. Neleidžia tėtis žaisti – mama iškart aprėkia jį, tuomet kitą dieną gaunu žaisti. Reikia su mama gerai sutarti. Pašnekėti, gėlių atnešti, kad spaudimą tėvui padarytų“, – juokavo E.Šeškus.
20-metis gynėjas juokavo, kad krepšinį pasirinko neturėdamas kito pavyzdžio: tėvas – treneris, brolis Domantas šiuo metu rungtyniauja „Prienų“ ekipoje.
„Jei būčiau pasakęs, kad lankysiu futbolo treniruotes, būčiau likęs šeimoje nesuprastas. Nuo vaikystės viskas sukosi aplink krepšinį. Net senose nuotraukose matyti, kad nuo mažumės būdavau krepšinio salėje. Tėtis tuo metu žaidė, o aš – šalia su kamuoliu“, – prisimena Edvinas.
Ir šiuo metu vyresnysis Šeškus padeda sūnui tobulinti metimą.
Dalios šeimai krepšinis taip pat visada buvo artimas. Jos krikšto mama, taip pat Dalia Belickaitė, žaidė Lietuvos moterų krepšinio rinktinėje.
Tėvas – žaidė futbolą ir krepšinį, mama – buvusi tinklininkė. Sesuo Sigita šoka „Lietuvos ryto“ palaikymo grupėje.
„Sportinius šokius ir aš lankiau penkerius metus. Tačiau kai pradėjau lankyti ir krepšinio treniruotes, vis ieškodavau priežasčių, kaip praleisti šokių pamoką. Net termometrą po karštu vandeniu kišdavau, o mamai sakydavau, kad sergu“, – prisiminusi juokėsi Dalia.
Dalia glaudėsi prie šalia sėdinčio Edvino, o šis švelniai spaudė jos ranką. Pora dažniausiai ginčijasi tik dėl krepšinio.
„Pažiūrėjau dokumentinį filmą apie Arvydą Sabonį ir dar kartą įsitikinau, koks talentingas žaidėjas jis buvo“, – susižavėjimo neslėpė Dalia.
Edvinui labiau patiko Šarūnas Marčiulionis. „Jis yra vienas mano idealų“, – prisipažino.
„Abu jie puikūs“, – pridūrė Dalia. „Man Marčiulionis geresnis“, – nenusileido Edvinas.
Krepšininkų pora kartu laikosi sportinio režimo, sveikai gyvena, o turėdami laisvą dieną kartu ir sportuoja.
„Mes suprantame, kad reikia poilsio, nes treniruotės, rungtynės vargina. Jei antroji pusė nebūtų susijusi su krepšiniu, gal ir nesuprastų, kam tokio poilsio reikia“, – sakė Edvinas.
Dalia dažnai stebi Edvino rungtynes, o jis buvo arenoje, kai mylimoji grįžo į aikštę. Jie ne tik giria vienas kitą, bet ir išsako pastabų.
„Viską sakome atvirai, kad pasitaisytume, jei kas negerai. Vis tiek abu norime vienas kitam gero ir abu geranoriškai priimame kritiką“, – tikino Dalia.
„Kartais ir nepriimame“, – nusišypsojo Edvinas.
„Na, kartais būna, kad pasiginčijame, bet paskui pagalvoję vis tiek suprantame, kad tikriausiai teisybę sakė. Patarimų tikrai daug vienas kitam duodame“, – sakė Dalia.
Edvinas ir Dalia palaiko vienas kitą kiekviename žingsnyje. Dalia šiuo metu ruošiasi abitūros egzaminų sesijai ir galvoja apie studijas.
Matematiką mėgstanti krepšininkė norėtų studijuoti finansų ir ekonomikos arba sporto vadybos specialybę. Tarp mokyklos ir arenos lakstanti Dalia džiaugiasi galėdama visada atsiremti į širdies draugą.
„Aš jau patirties turiu, pernai keturis egzaminus išlaikiau“, – nusijuokė Edvinas, Lietuvos edukologijos universitete studijuojantis kūno kultūrą.
Jaunuoliai vienas kitą dažnai stebina. Dalios išradingumu stebėjosi ne tik Edvinas, bet ir krepšinio gerbėjai, kai žiniasklaidoje pasirodė nuotrauka, kurioje – rožiniais popierėliais su širdelėmis buvo nuklijuotas krepšininko automobilis.
„Edvinas taip pat mane stebina. Kartą, kai buvau labai pavargusi, jis atvažiavo manęs pasiimti iš treniruotės, o namie buvo pilna saldainių, garavo valgis ir jau buvo paruoštas žiūrėti mano mėgstamas serialas“, – draugą gyrė Dalia.
Šiuo metu pora stengiasi kuo daugiau laiko praleisti kartu. Kasdien kartu pietauja, kartu leidžia laiką po treniruočių ir laisvas dienas. Tačiau vis pagalvoja apie galimą legionierių karjerą.
Kas būtų, jei Edvinas ir Dalia sulauktų pasiūlymų iš klubų skirtingose šalyse?
„Vadovaujamės taisykle problemą spręsti tuomet, kai ji iškyla. Nors visada sakiau, kad reikia abiem gerai žaisti, kad galėtume rinktis tą pačią šalį“, – svajojo Dalia.
„Jei Dalia pasirašys gerą sutartį, važiuosiu kartu ir ruošiu valgį, tvarkysiu namus, – juokavo Edvinas. – Vaikystėje, kaip ir visi vaikai, svajodavau apie NBA. Nors tuomet nesupratau, kad norint ten žaisti reikia didžiulio talento. Dabar norėčiau grįžti į „Lietuvos rytą“ ir įsitvirtinti komandoje“, – neslėpė E.Šeškus.
