Argi iš tiesų pakeitęs pavardę M.Bagdonavičius pakeis ir savo lemtį?
Apie tai jis mąstė ne vienus metus. Mat šio vyro gyvenimas primena daugiaserijinį nuotykių filmą.
Praeityje piktnaudžiavęs alkoholiu, išgyvenęs nemažai psichologinių traumų, šeimos griūtį, praradęs ne vieną draugą, prieš keliolika metų M.Bagdonavičius atsitiesė ir patraukė blaivybės bei sveikos gyvensenos keliu.
Vyras ėmė domėtis Rytų filosofija, gydomosiomis mineralų galiomis, įkūrė sveikatingumo ir jaunųjų talentų ugdymo stovyklą „Saulutė“.
Energija trykštantis ir viską tiesiai į akis rėžiantis Marijus prieš trejus metus net dalyvavo projekte „Šok ir lieknėk“.
Tačiau pastaruoju metu Marijaus gyvenime ėmė pūsti nauji vėjai. Jis nusprendė nebedalyvauti pramoginėse pokalbių laidose, kur atvirai reikšdavo savo nuomonę įvairiomis temomis, nes suprato, kad ta veikla jam palaimos neteikia.
Jis pasinėrė į sveikos gyvensenos stovyklų organizavimą. Be to, gerai pramogų verslo virtuvę pažįstantis vyras organizuoja ir veda vestuves, ekskursijas religinėmis temomis, savanoriauja bažnyčiose ir cerkvėse.
Sveiko gyvenimo būdo atstovas praktikuoja maudynes žiemą eketėse, drąsiai stojasi ir gulasi ant stiklų, vinių, basomis bėgioja per žarijas.
– Kodėl būdamas toks spalvingas, aktyvus žmogus nutarėte mesti savo veiklą?
– Didesni pokyčiai vyksta ne tiek manyje, kiek visuomenėje, kuri, mano manymu, degraduoja. Turiu rasti būdų nuo to atsiriboti, kad išlikčiau. Nematau Lietuvoje sveikumo tendencijų, išskyrus jaunimą ir gal dar bažnyčią, kurioje galima rasti atgaivą.
Blaivybės judėjimas Lietuvoje neveiksnus, pirmauja vartotojiška kultūra. Nematau, kaip iš to akivaro ištrūkti.
– Dar visai neseniai pats dalyvaudavote įvairiose televizijos laidose, išsakydavote savo nuomonę?
– Nueidavau iš įpročio, bet kiekvieną kartą suvokdavau, kad ne savo rogėse sėdžiu. Kaskart mano teiginiai tapdavo vis griežtesni. Ėmiau suprasti, kad savo kalbomis vis tiek nieko nepakeisiu.
Neretai tik atėjęs į laidą sužinodavau, kokie bus kiti pašnekovai. Pavyzdžiui, kaip jaustis, kai tave susodina su prostitutėmis? Dar vienoje laidoje teko įsitaisyti tarp transvestitų. Nenoriu dalyvauti ten, kur mėgaujamasi negatyviais dalykais. Rytų kultūroje apie nemoralius dalykus nekalbama, nes laikoma prastu tonu.
– Pokyčių jūsų gyvenime buvo ne vienas. Dabar pavardę pakeitėte ir vieną vardą pridėjote. Kodėl panorote vadintis Chrizostomu Tumu?
– Esu garsios ir garbingos giminės atstovas.
Mano mamos dailininkės Lilijanos mergautinė pavardė yra Tumaitė, mano senelis buvo žymus Kauno medicinos profesorius Andrius Tumas. Prosenelis – knygnešys Jonas Tumas, o jo brolis – kunigas, lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas. Man garbė vadintis šia pavarde.
Vardo keitimo istorija sudėtingesnė. Mintis pasikeisti vardą tikrai nekilo per vieną dieną.
Ilgai ieškojau tinkamo vardo, kuris atitiktų dabartines mano vertybes. Šiuo metu Lietuvoje daugiau Chrizostomų neužregistruota.
Aš vienintelis asmuo, turintis tokį pilietinį vardą.
Šį vardą priėmiau šv.Jono Auksaburnio (Chrizostomo) (345–407) garbei. Man patinka šio šventojo skelbtos tiesos.
Šis vyskupas gimė Sirijos Antiochijoje, imperijos kariuomenės karininko šeimoje. 389 metais jis buvo išrinktas Konstantinopolio arkivyskupu. Chrizostomas dėl nepaprasto iškalbingumo buvo gavęs Auksaburnio vardą.
Pamoksluose jis kritikavo turtinguosius už vargšų skriaudimą. Dėl nesantaikos su valstybės vadovais Chrizostomas ne kartą buvo ištremtas. Jis mirė pakeliui į Pitijaus tvirtovę Kaukazo kalnuose, kur turėjo būti įkalintas, nes kėlė grėsmę imperatoriui. Popiežius Pijus X 1909 metais Chrizostomą paskelbė pamokslininkų globėju.
Priėmęs naują vardą aš iš naujo pasikrikštijau.
Esu krikščionis. Man artimos katalikų, protestantų tiesos.
Dalyvauju religijų diskusijose su žydais, musulmonais. Manau, kad visų religijų žmonės gali gražiai sutarti, jeigu bendravimo pagrindas yra švarus gyvenimas.
– Išbandėte daug visokių sričių – buvote aktorius, režisierius, operatorius, žurnalistas, keliautojas.
– Aktorius ir režisierius aš likau, dirbu vaikų stovyklose, kuriose ieškoma naujų talentų. Anksčiau tose stovyklose dirbdavau kaip dėstytojas, o dabar daugiau užsiimu organizacine veikla. Visi kolektyvo nariai laikosi sveikos gyvensenos principų – nerūko, nevartoja alkoholio.
Pastaruoju metu dirbu tik su jaunimu, filmuojuosi jaunų režisierių filmuose. Man jie patinka, nes nėra sugadinti gyvenimo.
– Jūs vedate ir vestuves?
– Tik porų, kurios tuokiasi bažnyčioje. Ypač džiaugiuosi, jei vestuvės būna be alkoholio arba jis vartojamas saikingai. Vis dažniau į mane pradėjo kreiptis sveikos gyvensenos, dvasingi ir išsilavinę žmonės.
– Domitės joga, šamanizmu, medituojate. Ar tai nesipjauna su klasikinės bažnyčios mokymais?
– Iš kiekvienos kelionės grįžtu būdamas vis didesnis krikščionis. O meditacija, gydymas akmenimis, ajurveda netrukdo būti doram krikščioniui. Dabar geriau mane vadinti sveiko gyvenimo būdo propaguotoju. Juk ir filosofo, rašytojo Vydūno pavardė buvo kita. Jis buvo Vilhelmas Storostas. Ateina laikas, kai nusprendi pasirinkti vardą, kuris geriausiai atitinka tavo gyvenimo būdą, mąstyseną.
– Kaip norėtumėte, kad į jus kreiptųsi aplinkiniai?
– Nesvarbu. Žmonės, kurie mane pažįsta, dažniausiai vadina Mariuku. Bet dabar jau atsiranda ir tokių, kurie pasako: „Čia mūsų Chrizostomas.“ Mano gyvenimo moteris mane vadina taip, kaip pažinties pradžioje – Mariumi.
Aš iš esmės nepasikeičiau – tiesiog tas žmogus, kuris anksčiau manyje gyveno, mirė. Ko tikrai nedarau – nevedu masinių renginių, alaus švenčių. Būnu tarp bendraminčių.
– Socialiniame tinklalapyje yra fotografijų, kur jūs įsiamžinęs cerkvėje laikantis rankoje religines regalijas. Ką ten veikiate?
– Esu pažįstamas su įvairių konfesijų atstovais. Vedu religines ekskursijas į maldos namus, kapines. Man tikra atgaiva širdžiai nuvežti paauglių grupes į Šiluvą. Per didžiąsias religines šventes aš nešu šventus paveikslus, valau altorius, organizuoju pažintines keliones po šventąsias vietas.
Tokia mano pasiaukojimo misija. Galima sakyti, kad širdyje kolekcionuoju visas šventas vietas visame pasaulyje.
