Biržiečiai papildo pasaulio atmosferos žemėlapį
Į Biržų pakraštyje įsikūrusią meteorologijos stotį dažnai suka policijos ekipažai, čia važiuoja draudimo kompanijų agentai, lankosi ūkininkai ir kartkartėm užsuka smalsiausi kaimynai. Pastarieji nori tiesiai iš B.Medinio lūpų išgirsti apie numatomas orų permainas, ūkininkai ima duris varstyti prieš prasidedant sėjai, o pareigūnams ir draudikams dažniau rūpi seniau buvusios orų sąlygos.
Lietuvoje yra 20 stebėjimo stočių, bet tik 7 iš jų teikia duomenis pasauliniam meteorologijos tinklui. Tam septynetui priklauso ir Biržų stotis. Užtat Aukštaitijos sostinė tuo negali pasigirti.
Dieną naktį sinoptinės telegramos iš čia skrieja į atokiausius planetos kampelius. Biržuose surinkti duomenys papildo bendrą pasaulio atmosferos reiškinių žemėlapį, kurio svarba šiandieniniam gyvenimui yra milžiniška.
Įvairiausius atmosferos reiškinius fiksuojančių prietaisų rodmenys paverčiami kodiniais skaičiais ir tokiu pavidalu siunčiami hidrometeorologijos tarnyboms. Skaičių kalba susikalba viso pasaulio meteorologai.
Pirmosios telegramos „nusėda“ sinoptikams, jie iš daugybės stočių atsiųstų telegramų tarsi dėlionę dėlioja vaizdą ir pirmieji pamato įvairių reiškinių zonas: kur prasideda ir baigiasi rūkai, kur slenka sniegas ir lietūs.
Šalia modernių prietaisų – ir rankiniai
Stoties įrenginiai užima 26 metrų ilgio ir pločio aikštelę.
Kiekvienoje sinoptinėje telegramoje perduodama apie 30 skirtingų parametrų. Tik įvertinus juos visus įmanoma prognozuoti paros ar savaitės orus.
„Šis prietaisas fiksuoja saulės spindėjimą, kiek vatų į kvadratinį metrą. Kuo skaičius didesnis, tuo šilčiau“, – sukiodamasis savo valdose aiškina B.Medinis.
Kitas prietaisas matuoja sniego storį, įvertina matomumo atstumą esant rūkams, rodo lietų, sniegą, kritulių intensyvumą. Dar vienas įtaisas matuoja saulės spindėjimo trukmę.
„Mūsų stoties funkcija yra surinkti ir tiksliai perduoti informaciją. Budime dieną ir naktį, sinoptinės telegramos siunčiamos tiksliai kas tris valandas. Jei prasideda pavojingi reiškiniai: rūkas, perkūnija, lijundra, telegramas siunčiame iš karto“, – pasakoja stoties vadovas.
Vėjo kryptį ir greitį matuojantis prietaisas, kaip ir kiti šioje aikštelėje, yra naujoviškas ir veikia automatiškai, bet šalia palikti ir seni, rankiniu būdu veikiantys, matuokliai tam atvejui, jei staiga dingtų elektra.
Apžiūrime modernų kritulmatį ir senovišką pašalomatį. Pastarasis – tai į žemę giliai įkastas geležinis vamzdelis, į kurį įleista vandeniu užpildyta žarnelė. Sužinoti, kiek pašalo, labai paprasta: ištrauki padalomis sužymėtą žarnelę ir čiupinėji, iki kurios atžymos ji sukietėjusi. Pašalo bus tiek, kiek žarnelėje ledo.
„Šiuo metu žemė įšalusi 17 centimetrų“, – informuoja meteorologas.
Jaučia nevienodą šaltį
Perkūnijos detektorius 200 kilometrų atstumu fiksuoja, kur trenkė žaibas. Tokie detektoriai dar yra Varėnoje ir Šilutėje.
„Jei kreipsitės į draudikus, kad žaibas kompiuterį „supylė“, prieš apskaičiuodami žalą jie būtinai mūsų prašys pažymos, patvirtinančios, jog konkrečiu laiku tam tikroje vietoje tikrai žaibo trenksmo būta“, – aiškino B.Medinis.
Dirvos drėgmę ir temperatūrą iki pusantro metro gylio fiksuoja agrometeorologinė stotelė. Ji taip pat fiksuoja rasą ir kiek laiko ši laikosi. Tie duomenys ypač domina Naradavos ūkio sodininkus. Nuo besikaupiančios ir užsilaikančios drėgmės labai priklauso vaismedžių būklė. Ilgai neišgaruojanti rasa sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, plisti kitoms medžius suniokojančioms ligoms.
Artinantis prie lazerinio debesomačio B.Medinis įspėja nežiūrėti į jį iš viršaus, kad lazerio spindulys nepakenktų akims.
„Debesų aukštį nustato iki 9 kilometrų, galima ir lėktuvą „nušaut“, – šypsosi meteorologas ir patikslina, kad lėktuvams silpnas lazerio spindulys nepavojingas.
Priėjus prie paprasčiausiai ant žemės gulinčių, kad vėjas nenuneštų, lentele prispaustų dirvos paviršiaus termometrų B.Medinis paaiškina, kodėl kojos šąla, o nosis ne.
Žiemą, kai spaudžia didelis šaltis, tarp oro ir dirvos temperatūros gali susidaryti net 15 laipsnių skirtumas.
„Skambina mokytoja ir teiraujasi, kiek šalčio. Juokaudami klausiame – ar kojoms, ar galvai? Kai ore minus 25, ant žemės gali būti minus 35, todėl kojos greičiau nušąla“, – aiškina specialistas.
Lietuvos orus prognozavo iš Ohajo valstijos
Biržų meteorologijos stotyje dirba 4 budėtojai. Viršininkas ir jo pavaldiniai yra dviem valandom jaunesni nei likę šalies gyventojai, mat meteorologų laikrodžiai rodo dviem valandomis mažiau.
Viso pasaulio meteorologijos tarnybos dirba Grinvičo laiku, visi tuo pat metu fiksuoja duomenis ir tuo pačiu laiku siunčia telegramas.
„13.50 val. Grinvičo laiku registruojame aparatūros rodmenis, o jau 14.00 val. suformuojame telegramą iš skaičiais paverstų reiškinių ir prasideda informacijos mainai. Būna, kad iš Suomijos gauname žinias greičiau nei iš Vilniaus“, – sako B.Medinis.
Meteorologui labai svarbu gerai išmanyti debesų rūšis, atmintinai žinoti visą debesų atlasą, kuriame sudėta per 100 skirtingų rūšių debesų.
„Pats sunkiausias dalykas orientuotis debesyse. Čia jokia technika žmogaus negali pavaduoti. Sinoptikams rūšys labai daug ką pasako, prieš reiškinių pokyčius plaukia tam tikros rūšies debesys, pagal jų evoliuciją nuspėjami orai. Seniau, kol nebuvo meteorologinių technologijų, būtent iš debesų žmonės ir spėdavo orus“, – aiškino specialistas.
Į kas 3 valandas atnaujinamą atmosferos reiškinių žemėlapį internete gali pažiūrėti kiekvienas žmogus.
Pasak B.Medinio, Estijoje yra vienas valdiškas orų tinklalapis, Latvijoje vienas valdiškas ir vienas privatus, o lietuviškų mėgėjiškų tinklalapių nors vežimu vežk, bet jie nukopijuoti, išversti iš kitų kalbų, todėl nėra pakankamai tikslūs, neadaptuoti mūsų regionui.
Užtai Biržai turi savą orų prognozių tinklalapį (www.orai.biz), kur labai tiksliai sudėti vietos stoties užfiksuoti rodmenys ir iš jų padaryta orų kaitos prognozė. Tokio profesionalaus tinklalapio neturi nė vienas kitas regionas.
Internetinį orų puslapį sukūrė, kasdien jį pildo ir prognozių apžvalgas rašo pats B.Medinis.
Puslapį esą kūręs pasižaisdamas, norėdamas pagilinti informatikos žinias, bet žaidimo vaisiaus nebėra kaip išmesti, puslapio lankomumas milžiniškas ir kasmet auga.
„Seniau buvo labai geras orai.lt tinklalapis, su jo rengėju konsultuodavomės. Kartą išėjus iš kalbos sužinojau, kad jis gyvena Ohajo valstijoje JAV. Puslapį sukūręs lietuvis ketino studijuoti meteorologiją, bet išėjo, kad ji liko tik pomėgiu. Vėliau jis pradėjo savo verslą ir lietuvišką orų puslapį pardavė, tas trumpai teišsilaikė, be meteorologijos entuziasto nunyko“, – apgailestavo B.Medinis.
Pirmtako darbo stažas įspūdingas
Domėtis meteorologija B.Medinis pradėjo būdamas dar penktokas. Stoties viršininkas turi išsaugojęs pluoštą mokyklinių sąsiuvinių, kuriuose iki vidurinės baigimo kiekvieną dieną kruopščiai rašė oro temperatūrą, vėjo kryptį, debesuotumą, kritulius. Pirmas sąsiuvinis pradėtas pildyti 1971 metais. Jis rodo šalia Nemunėlio Radviliškio esančio Nausėdžių kaimo, kuriame B.Medinis gyveno ir mokėsi, klimatą.
Yra ir meteorologijos stoties to paties laikotarpio archyviniai dokumentai. Juos palyginus matyti, kad vaiko užrašai nedaug skiriasi nuo specialisto registracijų.
Domėjimusi meteorologija B.Medinį užkrėtė mokyklos direktorė. Ji buvo geografė ir dar dirbo sinoptike. Tuoj po vidurinės pataikyti į norimas studijas nepavyko, meteorologų kursą institutas rinko kas antri metai, todėl biržietis savarankišką gyvenimo kelią pradėjo ne nuo mokslų, o nuo darbo, studijos jau vėliau.
Pirmoji darbovietė buvo Dotnuvos agrometeorologijos stotis.
B.Medinis buvo vienturtis sūnus, todėl norėjo persikelti arčiau tėvų. Kaip tik viršininko pareigų ruošėsi atsisakyti ilgametis Biržų stoties vadovas Vytautas Vaitekonis.
„Jis perėjo į paprastus stebėtojus, dar kurį laiką kartu dirbome. V.Vaitekonis atšventė 80 metų ir tada galutinai išėjo iš tarnybos. Jis buvo ilgiausiai mūsų šalyje išdirbęs meteorologas, čia pradėjo dirbti 1936 metais, dar būdamas gimnazistu. Iš pirmtako daug ko išmokau. Aš jo rekordo – 64 darbo metų, niekaip nesumušiu“, – juokėsi B.Medinis.
Biržų meteorologijos stotis įkurta 1924 metais, jos steigėjas buvo geografijos ir fizikos mokytojas Vytautas Didžiulis. Stotis nė karto nebuvo uždaryta. Per karą vokiečiai šalia biržiečių meteorologinių įrenginių pasistatė savo, ir vieni, ir kiti atmosferos reiškinių stebėtojai dirbo kartu.
Užėję rusai pirmomis dienomis viską išdaužė, bet greit susizgribo ką padarę, meteorologinės tarnybos žūtbūtinai reikėjo jų pačių karo aviacijai, tad tuojau pat sugriautą stotį atstatė.
Per 90 stoties gyvavimo metų B.Medinis yra tik trečias viršininkas. Kolegos juokauja, kad meteorologai iš darbo išeina tik dviem būdais: dėl pablogėjusios sveikatos arba kojom į priekį.
Gyveno tarsi žvėrinčiuje
„Su kuo kalbu?“ – pakėlęs ragelį klausia stoties viršininkas B.Medinis.
„Aš Liepa, ūkininkas“, – anam gale atsiliepia.
„O aš Medinis“, – atsako viršininkas ir kitapus girdi juoką. Tik po kurio laiko skambinantysis susigaudo, kad meteorologas nesišaipo, tokia jo pavardė.
Dėl retos, kaip būdvardis skambančios pavardės B.Medinis visą gyvenimą turėjo progų gardžiai pasijuokti.
Jaunystėje norėjo aplankyti bendrabutyje gyvenantį pusbrolį, prisistatė budėtojai „Medinis“, o toji ėmė grasinti paimsianti šluotražį apsimetėliui „mediniui“.
„Nausėdžiuose, kur gyvenome, buvo ištisas žvėrinčius. Klausia žmogus kelio, o vietinis jam pasakoja: „Štai čia Kiškio sodyba, pro ją eik iki Šernų namo, toliau už vingio Vanagų gryčia, kitoj kelio pusėj Karosai, o už jų dar Briedžiai, o tada eik tiesiai.“ Žmogus prašo baigti tyčiotis ir pasakyti, kur iš tikro ieškomas kelias.
Mokykloje man net pravardės nereikėjo, buvau tiesiog Medinis“, – linksmai pasakoja puikų humoro jausmą turintis meteorologas.
Čia jis prisimena dar vieną anekdotinę situaciją.
Stoties viršininko sutuoktinė Danutė Medinienė dirba Biržų pilyje įsikūrusioje Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje Vaikų aptarnavimo skyriaus vedėja. Mediniai gyvena tame pačiame name, kur yra ir stoties tarnybinės patalpos. Dvi suaugusios dukros gyvena jau atskirai. Sutiktas žmogus klausia, kur žmona. Vyras sako: „Išėjo į pilį.“
„O, tai gerai gyveni, kad žmona pilį turi“, – šmaikštauja klausėjas.
B.Medinis pritaria ir priduria: „O aš tai vargšas, darbe gulu, darbe keliuosi.“
Sąmokslas prieš premjerą
B.Medinis prisiminė visos šalies meteorologams buvusį kritinį laikotarpį, kai ministru pirmininku buvo Adolfas Šleževičius.
1993–1996 metais šalies ūkį tvarkęs politikas sumąstė, kad šalyje per daug meteorologijos stočių, jas panaikinus būtų galima pataupyti. Esą užtektų kelių stočių Vilniuje ir šalia jo, o visas kitas reikėtų uždaryti.
Suprantantiems, kas yra meteorologija, plaukai šiaušėsi, o kaip nesuprantančiam jos svarbą įrodyti?
Visos šalies tarnybos padarė mažutį sąmokslą, nusprendė toliau dirbti, bet duomenų nebeteikti.
„Ir prasidėjo. Keleiviai oro uoste sėdi ant lagaminų, nes sinoptikai negali žemėlapių braižyt.
Lėktuvus juk stabdo ne dispečeriai, o sinoptikai, būtent oro sąlygos diktuoja, kada galima kilti ir leistis. Pasauliniame tinkle matyti, kaip slenka debesys nuo Latvijos, o Lietuvoje jie prapuola, prognozių žemėlapyje juoda dėmė, be duomenų iš įvairių taškų sinoptikas bejėgis. Meteorologas duomenis renka, o sinoptikas iš jų prognozuoja.
„Panorama“ laukia orų, jų nėra. O buvo vasaros vidurys, ūkininkams orų žinios labai svarbios.
Visų stočių viršininkus tuojau pat išsikvietė aplinkos apsaugos ministras: kas darosi, kodėl informacijos neteikiate?
Tada Vyriausybė atsikvošėjo ir suprato, kad meteorologai visgi reikalingi. Streiko mums nepripaišė, nes visgi dirbome, tik duomenų neteikėme. Tada net algas truputį pakėlė, nors visais laikais meteorologo atlygis sukasi apie minimumą, apie mus juokauja, kad čia gali dirbti arba patriotai, arba idiotai“, – pasakojo B.Medinis.
Nebijojo būti „įskaitoje“
Su tuo pačiu humoru B.Medinis prisimena ir pirmuosius darbo metus Biržuose.
Ilgus metus stotis veikė arčiau miesto centro buvusiame pastate. Kai jo vietoje buvo sumanyta statyti proftechninę mokyklą, meteorologų aikštelę iškėlė nuošaliau, greta pastatė „alytnamį“, pritaikytą ir tarnybinėms patalpoms, ir viršininko šeimai.
Namelis atrodė toks pat kaip ir kaimyniniai pastatai, jokios stoties iškabos nebuvo.
Pas meteorologą į kiemą dažnai sukdavo policijos mašina. Kriminalistams nuolat reikėdavo žinių apie oro sąlygas, kokios buvo vieno ar kito nusikaltimo metu. Jie atveždavo raštiškas užklausas. B.Medinis užpildydavo dokumentus ir kitą dieną nunešdavo į komisariatą.
B.Medinio dukros ėmė sakyti, kad vaikai smalsauja, kas pas juos namie vyksta, kad nuolat lankosi policija.
„Pamokiau mergaites: sakykit, tėvelis yra įskaitoje, tai jį policija ir tikrina“, – B.Medinis pasakoja, kaip atsigynė smalsuolių.
Padeda išaiškinti klastas ir melą
Būna, kad meteorologo pažyma teisme turi lemtingą reikšmę, sužlugdo nusikaltėlio viltį išsiginti.
Biržuose per alaus šventę girtas vairuotojas įlėkė į minią ir 4 žmones sunkiai sužeidė. Teisme jis aiškino, kad automobilio nesuvaldė dėl šlapio kelio. Vyro melas išaiškėjo, kai teisėjai gavo meteorologo parašytą dokumentą, kad tuo metu oras buvo puikus, švietė saulė ir jokio lietaus nebuvo.
„Ateina žmonės prašyti pažymų draudėjams, vienas tvirtina, kad vėjas nuplėšė stogą, klausia, ar negalėčiau parašyti, kad vėjas buvo ne 15, o 20 metrų per sekundę. Sako, negi jums sunku? Aiškinu, kad man nesunku, galiu parašyt, kiek tik jis nori, bet naudos nebus. Mūsų nusiųsti duomenys jau atsidūrę Samaroje, Londone, Helsinkyje ir kitur, tų duomenų nei ištrinti, nei pakoreguoti niekas negali“, – šypsodamasis aiškina B.Medinis.
B.Medinis prisiminė atvejį, iliustruojantį, kaip svarbu užregistruoti kiekvieną reiškinį. Vasarą trinktelėjo žaibas. Tik vieną kartą ir, atrodė, nesmarkiai. Stebėtoja jį užregistravo ir išsiuntė sinoptinę telegramą.
Kitą dieną į stotį ateina žmogelis ir prašo pažymos apie žaibą. Darbuotojai stebisi, kas galėjo nutikti, trinktelėjo tik kartą, o kaimietis pasakoja, kad tas trenksmas buvo toks stiprus, jog langai su visais rėmais išlėkė, užuolaidose liko skylės, elektros skaitiklis pažiro šipuliais, sudegė televizorius, radijas, o indaujoje iš servizų liko tik duženos.
„Sako, name raudoni dūmai lakstė, manė, kad visa troba supleškės. Keisčiausia, kad nusiaubtoje indaujoje stovėję degtinės buteliai nesudužo, tik apvirto. Dar pasidžiaugė, kad laimė ir nelaimė kartu: buvo paskutinė turto draudimo diena“, – nutikimą prisiminė viršininkas.
Stogą apvyniojo aplink kamienus
„Turguje perku pomidorų daigus, girdžiu, komentuoja: Medinis perka pomidorus, šalnų nebebus“, –apie vietinių pastabumą pasakoja orų specialistas.
Įvairūs gamtos reiškiniai, iš kurių seniau žmonės spėdavo orus, šiandien beveik nebetinka. Dar prieš kelis dešimtmečius senoliai tikėjo, kad jei sausis šiltas, lauk šalto vidurvasario. Dabar ta ilgametė patirtis nebetenka prasmės, šylant klimatui mūsų šalyje ima vyrauti kitokie orai.
„Aptariant 30 metų laikotarpį yra tendencija į šiltėjimą ir kritulių gausėjimą. Žiemos rudenėja, pavasariai ankstyvi, bet vėsūs, kelinta vasara vidurvasarį tvyro karščiai ir mažai kritulių, rudenys šilti ir ilgi. Pagrindiniai krituliai iškrenta žiemą. Šį sausį kritulių iškrito už du sausius“, – aiškina B.Medinis.
Apytikslė prognozė daugiausiai užgriebia 2 savaites, savaitės prognozė būna tikslesnė.
Gamta mėgsta pusiausvyrą – jei staiga temperatūra nukrito, būtinai bus ir šilumos šuolis. Jei šilumos buvo virš normos, tuoj nugarmės šaltis.
Šiltėjantis klimatas į Lietuvą prišaukia ir anomalijų.
2012 metų rugsėjį Obelaukių kaimą nusiaubė viesulas. Sportinio aeroklubo darbuotojas spėjo nufotografuoti susidariusį piltuvą ir į žemę nutįsusią jo rankovę, kuri rovė stogus, vartė medžius ir į dangų kėlė visus nepritvirtintus daiktus.
„Tas debesis pro stotį praėjo šonu, piltuvas susiformavo už 5 kilometrų. Kažkodėl pasirinko gražiausią kaimo namą, „nurengė“ stogą, jo skardos gabalus apvyniojo aplink medžius. Vasaros vidury toks viesulas mažiau stebintų, bet rudeniui tai nebūdinga“, – išskirtinį reiškinį prisiminė B.Medinis.
Kovo 23-ioji – Pasaulinė meteorologijos diena
Kai kurie Biržų meteorologijos stoties stebėjimų duomenys ir rekordai:
– vidutinė metinė oro temperatūra 5,9° C;
– vidutinis metinis kritulių kiekis 605 mm;
– vyrauja pietų krypties vėjai;
– vidutinis metinis vėjo greitis 3,7 m/s;
– vidutinė sausio oro temperatūra -5,7° C;
– vidutinė liepos oro temperatūra 16,7° C;
– aukščiausia oro temperatūra 35,2° C, užregistruota 2006 m. liepos 9 d.;
– žemiausia oro temperatūra -35,5° C, užregistruota 1956 m. vasario 1 d.;
– smarkiausia liūtis buvo 1999 m. birželio 23 d., Joninių išvakarėse per 3 val. prilijo 100 mm;
– didžiausias vėjo gūsio greitis 28 m/s buvo 1969 m. vasario 8 d. ir kovo 9 d.;
– vidutinis metinis atmosferos slėgis stoties barometro aukštyje 1006,5 hPa;
– didžiausias atmosferos slėgis stoties barometro aukštyje 1047,3 hPa, užregistruotas 1929 m. sausį;
– mažiausias atmosferos slėgis stoties barometro aukštyje 945,8 hPa, užregistruotas 1931 m. sausį;
– vidutinis sniego dangos storis 22 cm;
– didžiausias sniego dangos storis 83 cm, užregistruotas 1931 m. kovą;
– 1980 m. vasario 22 d. didžiausias sudėtinio apšalo ir šlapio sniego apdrabos skersmuo siekė 66 mm, o masė – 152 g.
Stebėjimų praktika rodo, kad labiausiai ryškėja klimato šiltėjimo tendencija ir dažnėja su tuo susijusių pavojingų reiškinių, pavyzdžiui, sausrų ir labai smarkių liūčių ar gausių snygių, mūsų platumoms neįprastų reiškinių (viesulų, uraganų).
2006 m. liepos 25 d. pirmąkart Biržų meteorologijos stoties istorijoje Biržų rajone buvo paskelbta stichinė sausra. Tai buvo vieni nepalankiausių metų žemės ūkiui. 2005 metų sausesnis ir šiltesnis nei įprastai ruduo lėmė prastą ir nevienodą žiemkenčių dygimą bei paspartintą jų vegetavimą. Po to žiemą pasireiškė plikšala, ledplutė, gilus įšalas, staigūs atšalimai, todėl iššalo dideli plotai žiemkenčių ir net pievų.
Pavasaris buvo vėlyvas, o prasidėjusią pavasarinę sėją balandžio–gegužės mėnesiais lydėjo sausra ir sausvėjai, dėl to vasariniai pasėliai sunkiai dygo ir vystėsi, buvo reti. Vėliau užsitęsusi sausra sąlygojo labai menką javų, daržovių ir žolės (šieno) derlių. Mažesni upeliai išdžiūvo arba nuseko iki vandens gyvūnijai pavojingo lygio.
2012 m. rugsėjo 7 d. apie 17 val. už 5 km į rytus nuo meteorologijos stoties esančiame kaime siautė rudeniui nebūdingas ir neįprastas reiškinys – viesulas, kaime jis apgadino apie 33 sodybų pastatus (nuplėšė stogų dangą, vietomis išvertė skliautus, išlaužė medžius). Per kelias minutes viesulas pridarė nuostolių už kelias dešimtis tūkstančių litų.
