Anksčiau mėgęs sočius pusryčius Olegas nesivaržydavo prie stalo – suvalgydavo kelis virtus kiaušinius su majonezu, silkės, keptos šoninės. Dabar atsikėlęs 6 valandą ryto vyras pasisotina avižine koše, kurios suvalgo vos pusę puodelio.
Tada eina sportuoti – jėgų ir energijos jis semiasi gamtoje bėgdamas krosą, rašo „Lietuvos ryto“ šeštadienio priedas „Gyvenimo būdas“.
„Juk nesunku atsikelti viena valanda anksčiau ir pasimėgauti bundančia gamta“, – apie gyvenimo pokyčius pasakojo Vilniaus viešbučio „Ramada“, restorano „Imperial“ ir baro „California“ vadovas O.Vasinas.
Verslininko mitybos režimas dabar griežtas. Prieš vykdamas 9 valandą į darbą, jis išgeria maždaug pusę litro šviežiai spaustų sulčių, apie 11 valandą – puodelį kavos, suvalgo salotų, kartais virtą kiaušinį.
Kad ir kas nutiktų, pietūs yra šventas reikalas – 14–15 valandą jis pietauja.
Valgo sriubos, salotų arba kokį nors karštąjį patiekalą. O vakare pakanka suvalgyti obuolį, atsigerti sulčių.
Olegas įsitikino, kad sultys vakare nepadidina cukraus kiekio kraujyje.
Kol nesilaikė mitybos režimo, turėjo kur kas didesnį cukraus kiekį kraujyje.
Pradėjus sveikiau maitintis susireguliavo ir kraujospūdis, netgi pavyko sumažinti vaistų dozę.
Prieš trejus metus gydytojas verslininkui skirdavo tris tabletes per dieną dėl padidėjusio kraujospūdžio, o dabar pakanka vienos tabletės.
Per kelerius metus pakeitęs savo išvaizdą O.Vasinas prisipažino, kad jaučiasi gerokai jaunesnis, todėl jo netrikdo, kai kas nors nepasisveikina, nes neatpažįsta. Juk anksčiau jis dėvėdavo 66–68 dydžio kostiumus, o dabar tinka 50–52 dydžio drabužiai.
Lieknėjimo periodą vyras pavadino rimtu darbu. Prieš trejus metus vienas gydytojų jam tiesiai šviesiai pasakė: „Jei manęs neklausysi, greitai mirsi.“
Tuomet verslininkas ėmė skaityti daug medicininės literatūros ir ilgai negalėjo apsispręsti, kokį lieknėjimo metodą pasirinkti.
Specialistų patarimai irgi buvo prieštaringi.
Vieni jų siūlė gultis ant operacinio stalo ir suveržti skrandį žiedu arba nusiurbti riebalus.
Tačiau pasikonsultavęs su kitais specialistais O.Vasinas išgirdo, kad šie medicininiai metodai gali turėti rimtų komplikacijų.
Kur kas mažiau streso organizmui būtų, jeigu pavyktų svorio atsikratyti pamažu – didinant fizinį aktyvumą ir reguliuojant mitybą.
Prisiminęs savo vaikystės pomėgį plaukioti Olegas vėl grįžo į baseiną.
Susiradęs asmeninį trenerį vyras vis dažniau užsukdavo ir į sporto salę, kur darydavo pratimus pagal specialiai jam sudarytą programą.
„Mane traukė ir pasivaikščiojimai miške, o vėliau supratau, kad vien pasivaikščiojimų nepakanka. Prieš metus pradėjau bėgioti rytais“, – sakė O.Vasinas.
Netgi darbo kelionių metu, pavyzdžiui, apsistojęs Paryžiuje, vilnietis visada randa parką, kuriame galima pabėgioti.
Todėl sportinius batus ir aprangą jis į kelioninį krepšį visada įsideda.
Olegui nepatinka didelis fizinis krūvis, jam labiau prie širdies kūno rengyba.
Vyras tikino, kad sportuojant įmanoma pasiekti gerų rezultatų tiktai tada, kai pavyksta sureguliuoti ir mitybą.
„Aš lankiausi pas kelis dietologus, išklausiau įvairių patarimų, kokius maisto produktus verta valgyti, o kokių ne. Tačiau sunku įvykdyti visus tuos nurodymus, nes gyvenime būna daug įvairių nenumatytų aplinkybių“, – neslėpė pašnekovas.
Olegas įsitikino: dieta irgi turi trūkumų, nes tai tik mitybos apribojimas, o ne gyvenimo įprotis, todėl negali būti ilgalaikės dietos.
Jam buvo paprasčiau apriboti kai kuriuos maisto produktus, kurie nėra naudingi organizmui. Olegas tikino, kad jo lieknėjimo receptas labai paprastas – jis pradėjo vengti gyvūninės kilmės riebalų, kepsnių, miltinių patiekalų, bulvių, duonos.
„Nesuprantu žmonių, kurie prekybos centre į vežimėlį prisideda kiaulienos šoninės, kumpio, kiaulienos faršo.
Galvoju, kaip jūs, žmonės, gyvenate su ta paršiena? Gal geriau valgyti liesos mėsos?“ – kalbėjo pašnekovas.
Racionalios mitybos taisykles jis ėmė taikyti ir savo vadovaujamame restorane bei bare. Pavyzdžiui, pusryčiams patiekiama tik liesos kiaulienos, o vietoj riebios kiaulienos siūloma vištienos, kalakutienos.
– Kaip pavyko susidoroti su apetitu?
– Aš niekam nesiūlau badauti. Siūlau tik atsisakyti bandelių, miltinių patiekalų, duonos, bulvių – to, kas turi daug angliavandenių, kurie virškinant greitai virsta riebalais.
– Ar ragaujate saldumynų? Ar dar mėgstate gerti alų?
– Mano širdžiai artimiausia Viduržemio jūros regiono dieta, kurios pagrindą sudaro alyvuogių aliejus, pomidorai, česnakai, paprikos, jūrų gėrybės.
Anksčiau mėgau alų, o dabar jis man pasidarė kartus, nemalonaus skonio.
Pradėjęs reguliuoti mitybą pajutau, kaip pasikeitė mano skonio pojūčiai.
Tai, kas anksčiau buvo skanu, man prarado savo vertę.
– Kokią didžiausią klaidą daro žmonės lieknėdami?
– Blogai, kai visą dieną nieko burnoje neturėję ir kankinęsi vakare daug prisivalgo.
O juk labai svarbu neprisikimšti skrandžio.
Daug kas manęs klausia, kaip pasiekiau tokį rezultatą.
Prisipažinsiu, valgau tai, ką visi mano svečiai, pavyzdžiui, austres, – tai gryni baltymai, ančių kepenėlių, kurios turi daug omega-3 riebalų rūgščių.
Tarkim, ispaniškas kumpis skoniu primena žvėrieną.
Toks valgis – jau delikatesas, nes Ispanijos kiaulės nėra šeriamos kombinuotaisiais pašarais, jos kremta giles, pačios ieško kalnuose ėdesio, todėl jų mėsa panaši į žvėrieną.
Mėgstu užsukti į turgų – sekmadieniais gaminu ką nors skanaus visai šeimai.
– Kaip vertinate patarimus, kurie greitai keičiasi? Pavyzdžiui, vienu metu buvo madinga įspėti, kad nereikia valgyti sviesto, nes jame yra cholesterolio. Dėl tos pačios priežasties kažkada buvo patariama nevalgyti ir kiaušinių.
– Man geriausias patarėjas – vidinis balsas. Jei ko nors norisi, visada paragauju. Nereikia kentėti – organizmas pats pasako, ko jam trūksta.
Pavyzdžiui, nebus didelės nuodėmės, jei paragausiu džiūvėsėlio su sviestu. Tik nereikia valgyti daug.
Be sriubos neištverčiau nė dienos. Kadangi mėgstu juodą duoną ir kartais norisi suvalgyti riekelę, šiek tiek ją padžiovinu, kad nebūtų šviežia.
Pagrindinis mano principas – riboti angliavandenius, todėl vengiu bulvių.
Nemėgstu košių – vienu metu visai jų nevalgiau, bet dabar jau prisiverčiu ir pusryčiams įveikiu mažą puodelį avižinės košė.
O anksčiau ant pusryčių stalo būdavo visko – virtų kiaušinių su majonezu, keptos šoninės, mėsos, silkės. Man rytą norėdavosi sočiai pavalgyti, o dabar pakanka šviežiai spaustų sulčių, pavyzdžiui, apelsinų su imbieru ar greipfrutų.
Valgau dažnai. Kai pajuntu alkį, užvalgau paties išsidžiovintų vaisių, uogų, riešutų. Man skaniausios džiovintos braškės, taip pat prisidžioviname obuolių, spanguolių, šilauogių. Valgyti tokias uogas smagu ir dėl to, jog žinai, kad niekas neįdėjo cukraus, nėra konservantų ar kitokių medžiagų.
Mėgstu ir žuvį. Kuo toliau nuo krantų žuvis gyvena, tuo ji sveikesnė, todėl vandenyno žuvis skanesnė už tvenkinio karpį.
– Ar užtenka laiko rūpintis sveika mityba? Gal paprasčiau užsukti į degalinę ir nusipirkti dešrainį?
– Anksčiau taip ir darydavau. Tada svėriau beveik 160 kilogramų ir supratau, kad pagaliau reikia sustoti.
Jeigu dabar važiuodamas kur nors skubėčiau ir išalkčiau, užsukčiau į degalinę, bet pirkčiau ne dešrainį, o riešutų.
– Koks buvo paskutinis lašas, paskatinęs susidomėti sveika mityba ir lieknėti?
– Kai kartą nuvykęs į Vokietiją negalėjau įsigyti 68 dydžio drabužių, supratau, kad liksiu nuogas. Gerų didelių dydžių drabužių dar įmanoma įsigyti JAV, bet dažnai skraidyti per Atlantą yra brangu.
