Daugiau nei prieš dešimtmetį susižavėjusi papuošalų gamyba, pašnekovė nusprendė savo aistrą paversti verslu. „Mane užbūrė tie akmenėliai, o kadangi turėjau polinkį, pradėjau papuošalus gaminti sau. Kur nueidavau, visi pastebėdavo, girdavo, sakydavo, kad gaminčiau ne tik sau, bet ir kitiems, juk tai puikios dovanos“, – dalijasi įspūdžiais alytiškė.
„Savo darbus vadinu kūriniais – savo „kūdikiais“. Rankų darbo gaminiai – tai puikus žmogaus energetikos prisilietimas, į juos įdedama labai daug meilės, nuoširdumo. Kurdama tiek drabužį, tiek kokį nors aksesuarą, visada mąstau apie gerus dalykus, kurių palinkėčiau žmogui, dėvėsiančiam mano kurtą gaminį“, – teigia moteris.
Rasa pasakoja, kad jos klientės nori išskirtinumo, nenori būti vienodos. Kartais užsuka tiesiog vitrinoje pamačiusios drabužį ir beveik visada sugrįžta dar kartą. „Man svarbiausia, kad mano darbai būtų kokybiški, todėl kurdama neskaičiuoju lako, negalvoju apie pinigus. Noriu ir siekiu, kad būtų labai gražu, galvoju apie tą žmogų, kuris tą gaminį įsigis. Mes negalime kelti kainų. Čia juk Alytus, ne Vilnius“.
Rasa savo darbo nevadina verslu. „Čia mano amatas, kuris dabar tik „valgo“ pinigėlius, o didelio pelno neduoda. Bet esu labai užsispyrusi ir žinau, kad jis išaugs į verslą. Labai daug dirbu, įdedu daug pastangų, neturiu laisvadienių. Jau visi priprato, kad kur bevažiuočiau, kur bebūčiau, aš visą laiką kažką darau“, – patirtimi dalijasi moteris.
Rasa pasakoja, kad polinkį kurti paveldėjo iš senelių. „Mano abi močiutės buvo labai kūrybingos, inteligentiškos, niekada neišeidavo iš namų nepasipuošusios. Polinkį kurti tikriausiai paveldėjau iš jų. Dar vaikystėje, kai kiti vaikai žaisdavo, aš mieliau megzdavau“, – prisiminimais dalijasi Rasa.
„Esu labai užsispyrusi ir nors pradžia buvo labai sunki, neketinu nuleisti rankų. Kai nusprendžiau pasinerti į šią veiklą, planavau įsteigti įmonę, sukurti ne vieną darbo vietą. Nepavyko rasti partnerių, investuotojų, todėl pardavusi automobilį ryžausi verslą pradėti viena. Galėtume plėsti gamybą, nes yra didelė gaminių paklausa, bet tam reikia papildomų investicijų“, – apie verslo sunkumus pasakoja Rasa.
Moteris džiaugiasi, kad gali dirbti mėgstamą darbą, apie kurį savojo visą gyvenimą. Ir nors pati sau nusimegzti drabužio ar pasigaminti papuošalo nespėja, džiaugiasi matydama savo klientes pasipuošusias ir laimingas.
