Rekordo, priklausančio Mėtai, niekas iki šiol nepagerino. Rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.
Ugnikalnis – nesulaukus dvejų
Kai įkopė į aukščiausią Filipinų viršukalnę – Apo ugnikalnį (2954 m) Mindanao saloje, Mėta dar nebuvo atšventusi antrojo gimtadienio.
Jauniausia šalies alpinistė vėjuotą viršukalnę pasiekė būdama vienų metų, devynių mėnesių ir dešimties dienų. Ji į Apo ugnikalnį užkopė kartu su savo tėvais, kurie 2011-ųjų vasarį kartu su kitais keliautojais dalyvavo ekspedicijoje Mato Šalčiaus keliais.
Mėta blankiai prisimena tą savo žygį, tačiau kasdien šį faktą jai primena namie ant sienos kabantis šalies rekordininko diplomas. Jį, kaip rekordo patvirtinimą, jaunoji keliautoja gavo prieš porą metų.
Bet Apo viršūnė – ne pati aukščiausia, kurią po žygio į Filipinus pasiekė M.Bukauskaitė. Jos įveiktų viršukalnių sąraše – aukščiausia Šiaurės Afrikos viršūnė Atlaso kalnyne. Tai – Tubkalio viršūnė, siekianti 4167 metrus. Į ją Mėta įkopė 2012 metų gegužę Maroke trečiojo savo gimtadienio proga.
Nors šioje ekspedicijoje Mėta taip pat buvo jauniausia alpinistė, rekordas nebuvo įregistruotas – pristigo smulkmeniško įrodymo. Pagal rekordų registravimo taisykles, jį turi paliudyti ne tik filmuota medžiaga, šeimos nariai, bet ir šalyje žinomi žmonės. Tačiau garsenybių šioje kelionėje nebuvo.
Šeimos pomėgis
Bet ne rekordai V.Bukauską su žmona ir jauniausia dukterimi gena į pažintines keliones ir kalnus. Pažinti kitus kraštus – sutuoktinius nemažai metų siejantis pomėgis, į kurį labiausiai buvo įtraukta trečioji jų atžala.
Vyresnieji Bukauskų vaikai – medicinos studentė Miglė (20 m.) nėra kopusi į kalnų viršūnes, o lazerių specialistas Mykolas (23 m.) su tėvu prieš trejetą metų Japonijoje užkopė į Fudžio ugnikalnio viršūnę, siekiančią 3776 metrus.
Kadangi Mėta – jauniausia šeimoje, dar nelanko mokyklos, tėvams patogu bet kada su ja keliauti. Be to, vaikui iki dvejų metų nekainavo lėktuvo bilietai, todėl tėvai dukterį į keliones vežėsi ir dėl taupumo sumetimų.
Nors dabar šeimos kelionių išlaidos padidėjo, Mėta laukia naujų įspūdžių ir dažnai tėvų teiraujasi, kada kur nors jie visi trys vyks.
„Turime fotoalbumų ir filmuotos medžiagos iš kelionių. Kai ateina draugų, žiūrime. Tuomet Mėta vis klausinėja, ar ji irgi buvo vienoje ar kitoje šalyje. Jai vaizdai iš kelionių – lyg animaciniai filmai, kuriuos visąlaik įdomu žiūrėti“, – patikino V.Bukauskas.
Norėdami priminti dukteriai, kaip įkopė į Apo ugnikalnį ir dėl to tapo jauniausia alpiniste, tėvai kartais jai parodo dokumentinį filmą apie ekspediciją į Filipinus keliautojo, žurnalisto M.Šalčiaus keliais.
Nors Apo ugnikalnis – žemesnis už Tubkalio, Mėta į aukščiausią Filipinų viršukalnę kopė sudėtingesnėmis orų sąlygomis nei Maroke.
Suaugusieji nedrįso niurzgėti
„Filipinuose buvo labai prasti orai. Visi žinojome, kad ant to kalno visada popiet lyja. Bet nešikai to nepaisė – juos užklupo liūtis, todėl keliautojų miegmaišiai ir palapinės permirko. Nakvynei ant kalno palapines teko statyti vandens pilnoje lomoje.
Tie, kurie anksčiau nebuvo kopę į kalnus, pasijuto ties ekstremalių išbandymų riba. Bet matydami žvalų, čiauškantį vaiką suaugusieji nedrįso niurzgėti, nors ir teko dvylika valandų praleisti tamsoje ir baloje, pučiant stipriam vėjui“, – pasakojo V. Bukauskas.
Jaunoji alpinistė kalnuose lengvai prisitaikė prie pasikeitusių klimato sąlygų, nejuto jokių sveikatos sutrikimų dėl išretėjusio deguonies pakilus į didesnį aukštį.
Aklimatizacija – individualu, bet daugelis žmonių deguonies išretėjimo sukeliamus nemalonius pojūčius – dažniausiai galvos skausmus – pajunta užkopę į 3500 metrų aukščio kalną. Mat 4000 metrų aukštyje deguonies ore perpus mažiau negu papėdėje, todėl natūralu, kad organizmas į tai reaguoja.
Bukauskai su jauniausia atžala ne tik kopia į kalnus, bet ir leidžiasi į dvi ar tris savaites trunkančias pažintines keliones po tolimas šalis. Mėta egzotiškose šalyse greitai pripranta prie staiga pasikeitusio klimato, kitokio maisto ir neįprastų gamtos vaizdų.
Keliaujant po Indiją keletas suaugusių bendrakeleivių skundėsi virškinimo sutrikimais, o Mėta tokių negalavimų nejuto, nors visi valgė tokį pat maistą.
Tėvai nesibaimino, kad duktė gali susirgti, mes ji jau užsigrūdo keliaudama. Keliauninkės nuotaika visada gera – bendrakeleiviai jos nėra matę zirziančios, liejančios ašaras.
Mergaitė keliauja nuo gimimo – pirmoji jos išvyka į užsienį buvo tuomet, kai jai suėjo mėnuo. Tada tėvai keltu plaukė į Norvegiją aplankyti draugų. Jau tuomet buvo aišku, kad naujagimei patinka keliauti – kol keltas plaukė, ji ramiai miegojo. Nors dėl jūros bangavimo laive buvo justi supimas, kūdikio neištiko vadinamoji jūros liga – nepykino.
Jokių nemalonių pojūčių Mėta niekada nejuto ir skrisdama lėktuvu – ir kilimas, ir nusileidimas jai visąlaik džiaugsmingas.
Be kelionių, ji turi daug kitokių pomėgių. Mėta pasižymi sportišku charakteriu, turi gabumų muzikai, šokiui. Kai nekeliauja, lanko gimnastikos treniruotes, baleto ir dainavimo pamokas.
Kuo jaunoji alpinistė taps užaugusi, tėvai nelinkę prognozuoti: „Leidžiame išbandyti viską, kas jai patinka.“
Gimusi keliauti
Jauniausios Lietuvos alpinistės M.Bukauskaitės egzotiškiausios kelionės:
2010 m. lapkritį S.Bukauskienė su pusantrų metų dukterimi lankėsi Jemene ir jam priklausančioje Sokotros saloje.
2011 m. vasarį kartu su tėvais įkopė į aukščiausią Filipinų viršukalnę – Apo ugnikalnį (2954 m) Mindanao saloje . Už šį žygį gavo jauniausios alpinistės Lietuvoje diplomą.
2013 m. sausį Mėta su tėvais įsitraukė į triatlonininko Vidmanto Urbono žygio organizavimo į Etiopiją komandą.
2013 m. balandį Bukauskų šeima viešėjo Sicilijoje. Mėta su tėvais įkopė į aktyviausią Europos ugnikalnį Strombolį (924 m).
2013 m. lapkritį M.Bukauskaitė su tėvais keliavo po Indiją ir Andamanų salas. Tai buvo ekspedicija lietuvių keliautojo, mokslininko Antano Poškos keliais.
2014 m. spalį Bukauskų kelionių maršrutas nusidriekė į Ispaniją, Gibraltarą ir Andorą. Mėta su artimaisiais įkopė į aukščiausią žemyninės Ispanijos kalną Mulaseną (3482 m).
