27 metų Rebekah DiMartino praėjusių metų balandžio 15-ąją buvo viena Bostono maratoną stebėjusių žiūrovų. Kartu su ja buvo tuometis draugas Pete’as DiMartino ir jųdviejų šešiametis sūnus Noah. Netikėtai nugriaudėjęs sprogimas šeimą nubloškė šalin, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis NBC ir „The Daily Mail“ informacija.
Po šoko ligoninėje atsipeikėjusi moteris sužinojo, kad jos koja smarkiai sužalota skeveldrų. Jos sužadėtinis ir sūnus atsipirko smulkiais nubrozdinimais. Moteris manė, kad jai dar pasisekė – 3 žmonės per sprogimus žuvo, 270 buvo sužeista.
R.DiMartino buvo viena iš 15-os sunkiai nukentėjusių. Kai kuriems buvo nutrauktos kojos, rankos, bet moteris tikėjo, kad ji greitai vėl galės vaikščioti.
Per tą laiką buvo atlikta 17 operacijų – į koją ir pėdą buvo sukami varžtai, dedamos metalinės plokštelės. Vaikščioti moteris negalėjo, nebent su specialiu protezu, pritvirtintu prie kelio.
Visą tą laiką vyko intensyvūs terapijos kursai, bet pasirodė, kad šios priemonės nuėjo perniek – į pėdos kaulą įsimetė infekcija. R.DiMartino kentė siaubingus skausmus, o prikaustyta prie lovos ar neįgaliojo vežimėlio turėjo nuolat gerti nuskausminamuosius vaistus.
Ir nors gyvenimą praskaidrino sužadėtuvės ir vestuvės su draugu, kuris visaip stengėsi palaikyti mylimąją, daugiau R.DiMartino kentėti nebenorėjo.
Todėl moteris nusprendė atsisveikinti su savo koja. Ir ne bet kaip, o tradiciškai amerikietiškai – su dideliu optimizmu, ryžtu.
Netgi buvo suruošta paskutinė vakarienė, o ant kojos simboliškai pasirašė moters draugai ir artimieji.
Galiausiai medikai sužalotą koją pašalino. Ir nors daugeliui tai prilygtų tragedijai, R.DiMartino sukėlė tik džiugesį ir palengvėjimą.
„Man buvo suteikta antra galimybė gyvenime. Ir jei man tenka atsisakyti kojos, tebūnie.
Ar aš bijojau? Taip. Ar man liūdna, kad visos pastangos per pastaruosius 18 mėnesių išgelbėti mano koją žlugo? Labai. Bet stipriau už baimę ir liūdesį jaučiu palengvėjimą. Dabar galėsiu žengti į priekį, galėsiu atsigauti, galėsiu vėl būti Rebekah“, – teigė kojos netekusi amerikietė.
Optimizmu užsikrėtė ir jos dabar 7-metis sūnus, kuris, sužinojęs, kad mama neteks kojos, iš pradžių kiek sutriko, bet paaiškinus, kas bus toliau, tik nudžiugo. „Kaip nuostabu! Turėsiu mamą pusiau robotę“, – šyptelėjo vaikas, kurio motinai bus pritaisytas modernus protezas.
R.DiMartino tikisi, kad pasveikusi ir apsipratusi su naujuoju protezu ji galės ne tik normaliai vaikščioti, bet ir bėgti triatloną.
„Niekada nebuvau bėgikė ar mėgstanti aktyvią veiklą lauke. Bet dabar noriu kopti į kalnus, pati bėgti triatloną“, – teigė Bostono maratono metu sužalota moteris. Ji, kaip ir daugelis kitų per sprogimą nukentėjusių žmonių, sulaukė milžiniškos palaikymo bangos – per kasmečius Bostono maratonus R.DiMartino skiriamos specialios vietos garbės tribūnose, aidi plojimai, ji taip pat nemokamai įleidžiama į įvairius renginius.
