Ilgi mėnesiai ligoninės palatoje, chemoterapija. Vėliau – gyvenimas tarp keturių sienų, mat gydymo nualintam organizmui bet koks virusas galėjo būti pavojingas.
Visa tai paauglystėje teko išgyventi R.Narkūnaitei. Kraujo vėžys ją buvo užklupęs vos 14-os, rašo "Lietuvos ryto" savaitinis žurnalas "TV antena".
„Man duotą išbandymą atlaikiau su kitų žmonių pagalba. Pasveikusi norėjau papasakoti apie savo ligą ir likimo draugams pasiųsti vilties žinutę.
Tikiuosi, ji pasiekė daugelį“, – sakė R.Narkūnaitė, daugiau nei prieš 10 metų įveikusi klastingą ligą.
Prieš keletą metų aktorystės pradėjusi mokytis buvusi „Olialia“ mergaitė yra susižadėjusi ir tiesiog mėgaujasi darbu TV ekrane.
Šiuo metu per TV3 rodomame seriale „Pasmerkti III“ R.Narkūnaitė taip įtaigiai įkūnija į nusikaltėlių pasaulį įsitraukusią Sniegę, kad nustebino net artimiausius bičiulius – tikrame gyvenime mergina su šešėliniu pasauliu nėra susidūrusi.
– Kraujo vėžys jus užklupo paauglystėje. Ką jautėte tą akimirką, kai sužinojote apie ligą? – paklausiau R.Narkūnaitės.
– Kai pasakė, kad sergu vėžiu, buvau dar vaikas. Tada manęs ši žinia nesukrėtė. Siaubo nepajutau, jį patyrė mano artimieji.
Be to, tais laikais apie vėžį buvo mažai informacijos, nebuvo tiek daug kalbama kaip dabar.
Viskas jau praėjo, labai stengiuosi atsiriboti, nes ligą sėkmingai įveikiau.
– Vis dėlto ką teko išgyventi?
– 9 mėnesius praleidau ligoninėje – ten laikas slinko labai lėtai. Teko ištverti daug skausmo, chemoterapijos seansus.
– Ar tada supratote, kad tai mirtina liga?
– Man buvo atvirai pasakyta, kad išgyvena labai mažai, ir paminėti tik pavieniai atvejai.
– Kas kovojant su liga jums buvo skaudžiausia?
– Skaudžiausia, kad netekau kelerių gyvenimo metų, per kuriuos buvau izoliuota nuo žmonių.
Grįžusi iš ligoninės kurį laiką turėjau mokytis namuose. Negalėjau niekur eiti, reikėjo vengti bendravimo – po gydymo buvau nusilpusi, todėl bet koks virusas galėjo būti pavojingas.
O juk buvau tokio amžiaus, kai norėjosi visur dalyvauti, kurti, nevaržomai gyventi. O aš negalėjau. Dar ir dabar apie tai kalbėdama susigraudinu.
– Kas padėjo nepalūžti?
– Šeima, kuri nė akimirkos nesitraukė nuo manęs.
– Kaip jus pakeitė liga?
– Liga man įskiepijo tikėjimą Dievu. Supratau – kad ir ką veiktume, jis visuomet su mumis. Manau, tapau geresnė ir pakantesnė. Niekam nejaučiu pykčio, priešiškumo.
Išmokau nieko nelaukti, o gyventi ir džiaugtis šia diena. Dabar į gyvenimą žiūriu paprasčiau.
– Nepraėjus nė metams po to, kai išėjote iš ligoninės, sumanėte dalyvauti konkurse „Mis lenkaitė“, o netrukus tapote viena iš projekto „Olialia“ merginų. Norėjote grįžti į gyvenimą su trenksmu?
– Aš ir prieš ligą buvau veikli ir gabi mokslams. Grojau fortepijonu, daug koncertuodavau.
Gyvenimas susiklostė taip, kad buvau priversta kuriam laikui viso to atsisakyti. O kai pasveikau, viskas grįžo į savo vietas. Vidinė ugnelė niekur nebuvo dingusi.
Džiaugiuosi, kad dalyvavau grožio konkurse. Po visų negandų man tai buvo puiki pramoga. Be to, laimėjau „Mis elegancijos“ titulą.
– Vėliau dingote iš viešumos. Ką veikėte?
– Jau turėjau Lietuvos edukologijos universiteto ekonomikos ir verslo pagrindų bakalauro diplomą, norėjau baigti ir magistro studijas Vilniaus universitete.
Ėmiau mokytis aktorystės meno. Dabar jau trokštu parodyti rezultatus. Į aktorystę žiūriu ne kaip į pomėgį, o kaip į rimtą karjeros posūkį.
– Seriale įtaigiai įkūnijate šviesiaplaukę nusikaltėlio Hanso (Mindaugas Papinigis) merginą Sniegę.
– Mano draugai net nustebo, kai sužinojo, kad vaidinsiu neigiamą personažą. Gyvenime esu visai kitokia.
Man aktorystė tuo ir patinka, kad privalai įsijausti į vaidmenį. Seriale Sniegei tenka į užsienį vežti narkotikus, ji įsitraukia į banditų veiklą.
– Kaip dar apibūdintumėte savo heroję?
– Ji naivi, paklusni, įsimylėjusi ir dėl mylimojo pasiryžusi padaryti bet ką.
Be to, Sniegė turi didelių svajonių ir tiki, kad Hansas gali jas išpildyti.
Mergina gyvena nuomojamame bute ir norėtų, kad mylimasis nupirktų jai butą, motorolerį.
– Ar esate į ją nors kiek panaši?
– Turiu keletą jai būdingų savybių. Esu paklusti, tačiau tuo pat metu drąsi, trokštanti nuotykių. Kai siekiu užsibrėžto tikslo, tampu užsispyrusi.
Ar ji turi savybių, kurias norėčiau įgyti? Nemanau. Tiesiog gavau vaidmenį, į kurį turiu įsijausti. Nesistengiu pernelyg tapatintis su personažu.
– Kaip jūsų gyvenime atsirado aktorystė?
– Vaidyba yra mano didžioji aistra. Keletą metų lankiau privačias pamokas. Vaidindama praturtinu savo vidinį pasaulį. Paragavusi šios profesijos supratau, kaip myliu žmones ir kaip noriu jiems teikti džiaugsmą.
Noriu pelnyti žiūrovų simpatijas ir nenuvilti režisieriaus bei visos komandos.
Tai ne pirmas mano vaidmuo. Esu vaidinusi seriale „Moterų laimė“ (TV3).
Nuo vaikystės buvau linkusi į meną. Lankiau muzikos mokyklą, vaidinau. Nuo tada buvau tikra, kad anksčiau ar vėliau karjeros sieksiu meno srityje.
– Septynerius metus turite širdies draugą, prieš penkerius susižadėjote. Pati turite du brolius. Svajojate apie didelę šeimą?
– Manau, apie vidutinę. (Juokiasi.) Norėčiau 2 arba 3 vaikų.
– Seriale jūsų herojė yra rūpestinga, ruošia Hansui valgyti. O jūs pati mėgstate sukiotis virtuvėje?
– Nesu namų šeimininkė, bet ruošti valgį moku. Pavyksta išvirti skanias sriubas, tačiau mano draugas gamina daugiau.
– Esate labai liekna. Kokių dietų laikotės?
– Valgau viską. Negaliu gyventi be mėsos. Už lieknumą turiu dėkoti genams.
– Sportuojate?
– Jau trejus metus žaidžiu golfą. Man patinka pabūti gamtoje. Medžiai, sutvarkyta aplinka, čiulba paukščiai. Mėgaujuosi kiekviena žaidimo akimirka. Tai mano sporto šaka.
Esu išmėginusi ir tenisą, ir kitas sporto šakas, tačiau nė viena pernelyg nepatraukė.
