Nors pasaulyje yra ir daugiau žmonių, tvirtinančių, kad gimė XIX amžiuje, tarp jų – ir meksikietė Leandra Becerra Lumbreras, kuri, teigiama, rugpjūčio 31 dieną atšventė savo 127 gimtadienį, tačiau nėra dokumentų, patvirtinančių jų gimimo datas.
Susipažinkime su šešiomis žaviomis senolėmis, kurios į pasaulį atėjo XIX amžiuje ir vis dar juo džiaugiasi. Dienraštis „USA Today“ pasidomėjo, kokia yra jų ilgaamžiškumo priežastis ir pateikė šių damų mini biografijas.
Japonė Misao Okawa
Šiuo metu ši moteris, gimusi 1898 metų kovo 5 dieną, yra laikoma seniausia ne tik Japonijoje, bet ir pasaulyje.
M.Okawa gimė dar Anglijos karalienės Viktorijos valdymo laikais, kai pasaulį drebino Ispanijos-Amerikos karas. Dabar ji gyvena pagyvenusių žmonių bendruomenėje Osakoje.
Seniausia pasaulyje moteris našlauja jau 83 metus. Jos sutuoktinis mirė 1931 metais.
Teigiama, kad jos ilgaamžiškumą nulėmė geri genai, reguliarus miegas, mankšta – senolė darydavo pritūpimus iki sulaukdama 102 metų – ir sušiai.
„Valgykit ir miegokit ir gyvensite ilgai“, – patarė M.Okawa britų dienraščiui „Daily Telegraph“.
„Ponia Okawa triskart per dieną sočiai pavalgo ir naktimis stengiasi miegoti po 8 valandas, – pasakojo Kurenai senelių namų, kuriuose senolė gyvena pastaruosius 18 metų, direktorius Tomohito Okada. – Ji atkakliai tvirtina, kad jos mėgstamiausias patiekalas yra sušiai, ypač su skumbre ir ryžių actu, ir ji jų gauna bent kartą per mėnesį“.
M.Okawa ištekėjo 1919 metais ir susilaukė trijų vaikų, iš kurių du vis dar gyvi ir jau sulaukę per 90 metų. Japonė taip pat turi keturis anūkus ir šešis proanūkius.
Beje, apskritai ilgiausiai kada nors gyvenusio žmogaus, kurio gimimo data yra oficialiai patvirtinta, titulas vis dar priklauso prancūzei Jeanne Calment. Ji mirė 1997 metais, sulaukusi 122-iejų.
Amerikietė Gertrude Weaver
Ši 1899 metų liepos 4-ąją pietvakarių Arkanzase netoli sienos su Teksasu gimusi senolė yra antra seniausia moteris pasaulyje ir vyriausia amerikietė. Ji gimė pusininkų, kurie buvo Amerikos pilietinio karo liudininkais, šeimoje.
1915 metais G.Weaver ištekėjo ir su vyru susilaukė keturių vaikų. Šiuo metu liko gyvas tik vienas jos sūnus, perkopęs 90 metų.
G.Weaver pastaruoju metu gyvena Kamdeno senelių name, Arkanzase.
„Time“ žurnalas rašė, kad svarbiausi šios senolės savaitės darbai yra pasidaryti manikiūrą, pastudijuoti Bibliją ir triskart per savaitę apsilankyti vežimėliuose sėdintiems žmonėms skirtuose šokiuose.
G.Weaver nėra vieniša. Ją nuolat aplanko jos draugai ir anūkė Gradie Welch, kuriai jau sukako 78-eri.
„Ji yra mylinti ir atjaučianti močiutė“, – žurnalui pasakojo anūkė.
Tad kokia gi jos ilgaamžiškumo paslaptis?
„Gerumas, – teigė senolė žurnalui „Time“. – Elkitės su žmonėmis teisingai, būkite jiems geri. Darykite kitiems taip, kaip norėtumėte, kad darytų jums“.
G.Weaver taip pat prisipažino, kad jai padeda stiprus tikėjimas.
„Reikia sekti Dievu. Nesekite kuo nors kitu, – kalbėjo ji vietiniam laikraščiui „Camden News“. – Būkite nuolankūs, laikykitės įstatymų ir dėl nieko nesirūpinkite. Aš Juo sekiau daug daug metų ir nepavargau“.
Jeralean Talley iš JAV
Kol šiemet nebuvo patvirtinta G.Weaver gimimo data, 1899 metų gegužės 23 dieną gimusi Detroito priemiesčio, Mičigane gyventoja J.Talley buvo vadinama seniausia Amerikos moterimi.
Moteris, kurios mergautinė pavardė – Jeralean Kurtz, gimė 11 vaikų šeimoje Montoroze, Džordžijos valstijoje. Dalis jos jaunystės, anot žurnalo „Time“, prabėgo fermoje, renkant medvilnę ir žemės riešutus.
Ieškodama geresnio uždarbio 1935 metais ji persikraustė į Inksterį, kur ištekėjo už Alfredo Talley ir su juo 1937 metais susilaukė dukters Thelmos. Sutuoktiniai kartu išgyveno 52 metus, iki pat vyro mirties. Jis mirė 1988 metais, sulaukęs 95 metų.
J.Talley turi tris anūkus, dešimt proanūkių ir keturis proproanūkius.
Pasak dukters, su kuria ilgaamžė gyvena, J.Talley ilgaamžiškumo paslaptis – aktyvumas. Dar visai neseniai ji mielai lošdavo kazino lošimų automatais, iki 104 metų žaisdavo boulingą ir netgi iki 105 metų nupjaudavo veją prie namų.
Senolė su draugu ir jo sūnumi vis dar traukia žvejoti ir pernai gegužę, būdama jau 114 metų amžiaus, sugavo septynis šamus.
„Ji užmeta meškerę, o aš bėgu, stengdamasis ištraukti žuvį, – žurnalui „Time“ pasakojo senutės draugas Michaelas Kinlockas. – Mes taip žvejojame, kol ji pavargsta ir tada mes pasukame namo“.
„Ji linksma. Šalia jos gera būti. Ir jai patinka valgyti, – leidiniui „Lansing State Journal“ pasakojo J.Talley proproanūkė 23 metų Aerial Holloway, pridurdama, kad močiutė Talley, kaip ją vadina dauguma šeimos narių, išmokė ją vadovautis Auksine taisykle: „Elkis su kitais žmonėmis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi“, kuri yra J.Talley gyvenimo filosofija.
Amerikietė Susannah Mushatt Jones
Ji gimė Alabamoje 1899 m. liepos 6 dieną ir buvo trečia vienuolikos vaikų šeimoje.
1923 metais panelė Susie persikėlė į Niujorką, kur tebegyvena iki dabar. Šiuo metu jos namai – Vandalijos senjorų centras Brukline.
Baigusi privačią Alabamos internatinę mokyklą ji, anot „The New York Tiems“ buvo priimta į Tuskegee institutą. Tačiau merginos tėvai neturėjo pakankamai pinigų mokslams, tad ji nusprendė persikelti į Niujorką, kur prasidėjo Harlemo renesansas.
S.Mushat Jones buvo ištekėjusi, bet po penkerių metų išsiskyrė. Vaikų ji neturėjo.
Iki išeidama į pensiją 1965 ji prižiūrėjo turtingų šeimų atžalas.
„Ji yra miela, laikosi nuostabios darbo etikos ir mėgaujasi gyvenimu“, – dienraščiui „New York Daily News“ pasakojo ilgaamžės dukterėčia aštuoniasdešimtmetė Lavilla Watson.
Anot L.Watson, jos teta, kuri jau 12 metų yra apakusi, padėjo į mokslus išleisti ją, jos dvi seseris bei du pusbrolius.
„Ji norėjo, kad visi mes mokytumėmės koledže“, – prisiminė L.Watson.
Savo šeimos nariams S.Mushat Jones visada buvo dosni, tačiau turėjo vieną silpnybę – prabangų nėriniuotą apatinį trikotažą.
„Ji taupydavo pinigus, o tada traukdavo į parduotuvę „Bloomingdale's“, – žurnalui „Time“ atskleidė kita senolės dukterėčia Selbra Mushatt. – Kai jai atlikdavo elektrokardiografiją, daktarai ir seselės negalėdavo atsistebėti, kad ji dėvi tokius apatinius, o ji sakydavo: „Juk niekada negali būti per sena, kad dėvėtum tokius žavius dalykėlius“.
Nors senolė niekada negėrė alkoholio ir nerūkė, jos dietą vargu ar galima pavadinti sveika.
„Panelė Susie mėgsta barbekiu viščiuką, panelė Susie mėgsta bekoną ir jei bandysite kurį nors iš jų atimti, būsite apibarti“, – „WABC-TV“ teigė dar viena dukterėčia Taheera Mushatt.
Bernice Madigan iš JAV
Nors ir gimė XIX amžiuje, Masačusetso gyventoja B.Medigan mielai naudojasi XXI amžiaus technologijomis – ji užsiregistravusi socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“.
B.Madigan gimė 1899 metais liepos 24 dieną Vakarų Springfilde, Masačuseste. Dabar ji gyvena Češyre esančioje fermoje, Masačusetse.
1918 metais baigusi mokyklą B.Madigan persikėlė į Vašingtoną, kad, kaip rašoma žurnale „National Geographic“, padėtų likviduoti Pirmojo pasaulinio karo padarinius. Ji dirbo sekretore Valstybės iždo departamente ir Veteranų administracijoje.
Vašingtone ši moteris gyveno 90 metų iki 2007-ųjų. Čia ji susipažino ir su savo vyru Paulu, su kuriuo, kaip rašo „The Berkshire Eagle“, santuokoje ji nugyveno 50 metų, iki jo mirties 1976 metais.
„The Bostno Globe“ rašo, kad B.Madigan savo draugams ir giminėms atskleidė paprastą ilgaamžiškumo formulę: jokių vaikų, jokio streso ir kupinas šaukštas medaus kasdien.
Jos diena prasideda nuo porcijos „Eggo“ vaflių, padengtų supjaustytais bananais ir medumi, visada keturių spurgų ir puodelio kavos.
Ji nuolat žiūri įvairias televizijos laidas, o vakarus leidžia skaitydama ir spręsdama galvosūkius laikraščiuose.
„Ji vis dar aštraus proto, kas jos amžiuje yra tiesiog nuostabu“, – teigė kaimynas Joshas Pisano leidiniui „Globe“.
Italė Emma Morano
Ji gimė likus tik mėnesiui iki XIX amžiaus pabaigos – 1899 metų lapkričio 29-ąją. Šiuo metu E.Morano yra vyriausia europietė.
Neįtikėtina, bet šiaurės Italijoje ji gyvena viena ir, anot vietinės spaudos, pati pasirūpina savimi bei savo namu.
E.Morano gimė aštuonių vaikų šeimoje. Ji buvo pirmagimė, pergyvenusi visus savo brolius ir seseris, nors viena sesuo ir sulaukė 102 metų.
1926 metais ji ištekėjo, o 1937 metais pagimdė savo vienintelį vaiką, kuris mirė, sulaukęs pusės metų.
1938 metais E.Morano apsigyveno atskirai nuo savo vyro Giovanni Marinuzzi, bet oficialiai su juo niekada nebuvo išsituokusi.
Iki 1954 metų ji dirbo gimtojo miesto džiuto fabrike, vėliau – internatinės mokyklos virtuvėje. Čia ji darbavosi iki pat 75 metų, kol išėjo į pensiją.
Kai laikraštis „La Stampa“ paklausė, kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, E.Morano visų pirma paminėjo stiklą naminio brendžio, kurį išgeria kasdien.
Bet daugiausiai E.Morano kalba apie tai, kad šitiek gyventi jai padeda tinkama mityba. Ji kasdien suvalgo po nevirtą kiaušinį.
„Rytais valgau sausainius su pienu ar vandeniu, – pasakojo senolė. – Vėliau dienos eigoje suvalgau du kiaušinus – vieną žalią, kitą – virtą, kaip rekomendavo mano gydytojas, kai buvau dvidešimtmetė. Pietums valgau makaronus su faršu, o vakarais tiesiog išgeriu stiklinę pieno“.
Ilgaamžė sakė, kad dar vienas svarbus jos ilgaamžiškumo veiksnys yra miegas. E.Morano kas vakarą gulasi prieš 7 val., o keliasi prieš 6 val.
Parengė Giedrė Balčiūtė
