Tačiau patys šveicarai gana uždari ir itin sunkiai įsileidžia kitų valstybių prekes, panaši padėtis ir su atvykėliais. Vieno referendumo metu imigracijai riboti buvo pritarta tik keliolikos tūkstančių balsų persvara. Tad kaip čia sekasi gyventi mūsų kraštiečiams?
Po 22 val. – naudotis naktipuodžiu?
Lietuvė Viktorija su šeima į Šveicariją emigravo prieš ketverius metus, gavusi darbo pasiūlymą. Kaip pagrindinį skirtumą tarp gimtinės ir naujųjų namų moteris išskiria gerokai aukštesnį pragyvenimo lygį.
Anot jos, tuomet ir gyvenimo kokybė kitokia: gali daugiau sau leisti: tiek kalbant apie buitį, tiek apie laisvalaikį. Šiandien moteris ten ant rankų sūpuoja naujagimį ir nesvarsto apie grįžimą į Lietuvą.
– Yra tekę girdėti, kad šveicarai turi įvairių kultūrinių įdomybių. Pavyzdžiui, kad vakarais po 22 valandos neleidžiama naudotis tualetu dėl triukšmo, todėl naudojamasi naktipuodžiais. Gal ir jūs pastebėjote ką nors neįprasto? Kokie kultūriniai skirtumai?
– Sunku prisiminti kokių nors konkrečių situacijų. Apskritai, aplinkui kultūrų maišalynė. (EP skaičiavimais, Šveicarijoje gyvena ir dirba apie 1 milijonas kitų ES šalių gyventojų.
Bendrasis šalies gyventojų skaičius – šiek tiek daugiau nei 8 milijonai. – Aut.) Pavyzdžiui, dukra buvo vienintelė į mokyklą Rugsėjo 1-ąją nunešusi mokytojai gėlių.
Pradėję gyventi Šveicarijoje, mes patys keitėme savo įpročius, taikėmės prie vietinių. Tarkime – maisto produktų pirkimas.
Kadangi didieji prekybos centrai sekmadieniais nedirba, savaitės apsipirkimą planuojame šeštadienio rytą arba penktadienio vakarą. Norime, kad būtų laisvas visas savaitgalis. Aplinkui tiek daug pramogų ir veiklos, kuria norisi užsiimti. Šeštadienį tiesiog gaila būtų skirti prekybos centrams. Įvardyčiau tai kaip gyvenimo būdo, o ne kultūros skirtumus.
Kas dėl naktipuodžių ir tylos – taip nuo 22 val. rekomenduojama palaikyti ramybę. Tačiau su problemomis dėl naudojimusi tualetu dar neteko susidurti. Viskas priklauso nuo to, kur gyveni ir kas tavo kaimynai. Mes nuo atsikraustymo faktiškai gyvename toje pačioje vietoje ir nė karto negavome jokių pastabų dėl triukšmo.
Prieš metus lietuviškoje spaudoje pasirodė pasakojimas apie tai, kaip ieškodama išsinuomoti buto lietuvė susidūrė su keistomis taisyklėmis. Vienoje buto nuomos sutartyje buvo įrašyta sąlyga, kad dušo kabinos užuolaida privalo būti stumdoma tik į dešinę pusę.
Dažnas reikalavimas, kad vyrai šlapintis privalo sėdėdami. Panašu, kad lietuviams už 40 kv. metrų buto plotą mokėti daugiau nei keturis tūkstančių litų ir taikstytis su tokiomis taisyklėmis turėtų būti nelengva.
Vyno daug, o agresijos jokios
Tenka girdėti, kad Šveicarai mėgsta išgerti, tačiau net ir nestabilios kondicijos yra itin mandagūs ir paslaugūs.
– Jei jau pradėjome kalbėti apie prekybos centrus, kuo skiriasi mitybos įpročiai?
– Aš manau, kad šveicarai suvartoja mažiau mėsos ir daugiau – daržovių, vaisių. Kiauliena visiškai nepopuliari. Valgo jautieną, veršieną, triušieną, avieną – mėsos didesnė įvairovė.
Kaip ir daržovių ir vaisių – jų gausi įvairovės prekybos centruose. Klimatas čia labai geras, todėl dauguma sezoninių vaisių ir daržovių yra užaugintos vietoje. Kita vertus, tradicinė šveicarų virtuvė gana paprasta.
Vyrauja keletas patiekalų, kuriuose dominuoja sūris (lydytas, rakletė). Nepaisant to, žmonių, turinčių antsvorį, nėra daug. Prie gana sveikos mitybos prisideda ir sportas. Ypač populiaru vaikščioti po kalnus, bėgioti.
Šveicarai lengvesnių gėrimų mėgėjai – ypač vyno. Jei vyksta kokios šventės, vyno galima pamatyti ant kiekvieno stalo. Bet neteko susidurti su asmenų, padauginusių alkoholi,o nemandagumu ar agresija.
Vaikų auginimas. Žindymas viešumoje – tabu?
– Šveicarijoje gyvenate jau ketverius metus ir čia susilaukėte antro vaikelio. Ar galėtumėte papasakoti apie gimdyvių priežiūros skirtumus?
– Tiesa, antra dukra gimė Šveicarijoje. Mano sveikatos draudimas leido gimdyti privačioje klinikoje, todėl viskas buvo kitaip.
Gerąja prasme, palyginti su gimdymu Lietuvoje. Kaip pavyzdį galiu paminėti, kad į ligoninę gimdyti užteko važiuoti su dantų šepetėliu ir kitomis asmens higienos priemonėmis.
Viskuo, ko reikėjo kūdikiui, – rūbeliais, higienai būtinais reikmenimis, vitaminais – aprūpino ligoninė. Tačiau tai – finansinis skirtumas, todėl sudėtinga adekvačiai lyginti su Lietuva. Gimdydama Šveicarijoje emociškai jaučiausi daug geriau, nes visur pirmiausia sveikinama su nauja gyvybe. Visi ypač geranoriški ir paslaugūs.
– Šiuo metu esate motinystės atostogose? Kaip čia veikia motinystės išmokų sistema?
– Taip. Motinystės išmokos skirtinguose kantonuose (administracinis vienetas. – Aut.) skiriasi. Vo kantone, kur gyvename, motinystės atostogos trunka 18 savaičių: keturias iki gimdymo ir keturiolika – po. Motinystės atostogų metu gaunama 100 proc. atlyginimo išmoka.
Gimus vaikui, gaunama vienkartinė išmoką iš komunos, kurioje gyveni. Nesvarbu, kur vaikas gimęs, kiekvieną mėnesį skiriama tam tikra suma, kuri didėja augant vaikui.
– Koks tenykščių požiūris į vaikų auklėjimą?
– Manyčiau, yra visokių požiūrių. Turbūt, kaip ir visur, yra ir ant žemės krintančių, klykiančių vaikų. Tačiau smurto vaikų atžvilgiu pastebėti neteko. Vaikams apie tai daug aiškinama.
Mūsų šešiametė dukra tiek iš mokyklos, tiek iš mūsų jau žino, kad jis netoleruojamas. Auklėjant turėtų būti pasirenkamos kitokios bausmės.
– Pastaruoju metu žindymo viešumoje klausimas užveda itin karštas diskusijas Lietuvoje. Koks požiūris į tai vyrauja Šveicarijoje?
– Su žindymu viešumoje kol kas dar neteko susidurti tiesiogiai. Tačiau esu mačiusi motiną žindančią traukinyje ir nepastebėjau, kad tai būtų aplinkinius nustebinę.
- Neseniai susilaukėte mažylio, o motinystės atostogos nėra itin ilgos. Kur po 14 savaičių palikti kūdikį? Maži vaikai dažnai serga ir Lietuvoje su sloga kai kur net negalima atvykti. Kokia situacija Šveicarijoje?
– Po motinystės atostogų galima rasti darželį, kuris priima tokio amžiaus vaikus. Švietimo įstaigos yra privačios ir valstybinės. Už darželius abiem atvejais reikia mokėti.
Taip pat gana ribotas vietų skaičius. Vaikai dažniausiai juos lanko ne visas savaitės dienas ir ne visą dieną. Mūsų vyriausioji dukra tiek darželį, tiek mokyklą galėjo lankyti sloguodama – jokių apribojimų negavo. Taigi, požiūris liberalus.
– O kaip mokyklos? Minėjote, kad jūsų vyresnioji jau lanko mokyklą, nors jai tik šešeri.
– Valstybinė mokykla nemokama. Mūsų vyresnioji pradėjo eiti į mokyklą ketverių. Tokio amžiaus vaikai čia jau leidžiami į parengiamąsias klases.
Nuo šio rudens ji pradės eiti į pirmą klasę. Keisis mokytoja ir klasės vieta. Mokykloje, kurią lanko mūsų dukra, vidury dienos yra pertrauka, kad vaikai grįžtų pavalgyti, nes mokykloje nevalgo.
Nors už papildomą mokestį suteikiama galimybė anksčiau ateiti į mokyklą, pavalgyti pietus, pasilikti po mokyklos iki darbo dienos pabaigos ir panašiai. Tačiau švietimo sistema sukurta taip, kad neskatintų abiejų tėvų dirbti.
– Jau kelerius metus Šveicarijoje dirbate. Kaip darbdaviai rūpinasi sveikatos, gyvybės draudimu, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų? O gal patys žmonės draudžiasi?
– Jei esi dirbantis asmuo, darbdavys privalo drausti nuo nelaimingų atsitikimų. Pirminis sveikatos draudimas – privalomas, tačiau galima draustis pusiau arba visiškai privačiu sveikatos draudimu, kuris apima daugiau kompensuojamųjų paslaugų. Kitas draudimas nėra privalomas.
Apskritai Šveicarijoje yra nemažai draudimo įmonių, kiekvienas gali rinktis, kurioje draustis. Pasirodo, Šveicarijos gyvybės draudimo įmonės atlieka svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje, nes kasmet uždirba po keliasdešimt milijardų Šveicarijos frankų.
Vietos gyventojai noriai draudžiasi įvertindami draudimo teikiamą naudą, pavyzdžiui – nuo nelaimingų atsitikimų. Papildomas draudimas Šveicarijoje gyvenantiems suteikia saugesnę šiandieną ir užtikrintą senatvę.
