Pavyzdžiui, A.Einsteinas branda gerokai atsiliko nuo bendraamžių.
Iki septynerių metų jis galėdavo ilgai ir įkyriai kartoti tuos pačius sakinius. Jam sunkiai sekėsi ir mokykloje, ir institute.
Realiatyvumo teoriją, pelniusią pasaulinę šlovę ir Nobelio premiją, A.Einsteinas parašė dirbdamas biuro klerku. Manoma, kad fizikas sirgo Aspergerio sindromu (tai autistinis vystymosi sutrikimas), jo intelektas buvęs aukštas, tačiau socialiniai įgūdžiai gana riboti.
Klasikinis Aspergerio sindromo pasireiškimo pavyzdys – I.Newtonas. Fizikas kalbėjo labai sunkiai, buvo taip įnikęs į darbą, jog dažnai pamiršdavo net pavalgyti. Jei niekas neateidavo į jo paskaitas, jis jas skaitydavo tuščiai auditorijai.
Kimas Peekas, pagal kurio gyvenimą sukurtas garsusis kino filmas „Lietaus žmogus“, vienu metu galėdavo skaityti abu atverstos knygos puslapius. Viena akimi – vieną puslapį, kita – kitą.
Be to, visa, kas perskaityta, jis sugebėdavo iškart įsiminti.
K.Peekas atmintinai mokėjo 12 tūkstančių knygų ir pasižymėjo pribloškiamais aritmetiniais gebėjimais: pavyzdžiui, sugebėdavo atmintinai susumuoti telefonų knygoje skelbiamų telefonų numerių stulpelius.
Rusų matematikui Grigorijui Perelmanui dukart pavyko nustebinti pasaulį.
Pirmą kartą – kai išsprendė vieną sudėtingiausių uždavinių, matematikoje vadinamą Poincare prielaida. Jos beveik 100 metų neįveikė geriausi pasaulio matematikai. Antrą – kai atsisakė Fieldso medalio, vadinamo matematikų Nobelio premija, ir milijono dolerių premijos.
Genijus gyvena su senute motina iš jos pensijos aptriušusiame bute.
Niekuo, išskyrus matematiką, jis nesidomi, su aplinkiniais bendrauja minimaliai.
Šešiolikametis amerikietis Jacobas Barnettas (nuotr.) studijuoja universitete, sako kalbas konferencijose ir daugelį bendrakursių pranoksta intelektu. Paauglys, kuriam pripažintas autizmas, ne tik siekia kvantinės fizikos magistro diplomo, bet ir yra vienas kandidatų gauti Nobelio premiją.
Dar nesulaukęs ketverių metų Jacobas laisvai kalbėjo keturiomis kalbomis. Jis savarankiškai vos per savaitę išmoko algebros, geometrijos ir trigonometrijos.
11 metų berniukas buvo priimtas į universitetą studijuoti kvantinės fizikos. Jis yra jauniausias astrofizikos tyrinėtojas pasaulyje, kurio keli matematiniai modeliai praplėtė A.Einsteino teorijas.
Jabobo motina JAV edukologė Kristine Barnett apie savo sūnų parašė knygą „Mano mažasis genijus“. Knygos autorė pataria, kaip atskleisti vaiko talentą. Moteris tikina, jog kiekvienas vaikas gali būti genijus, tik reikia padėti jam atsiskleisti.
Kai jos sūnui Jacobui buvo dveji, gydytojai prognozavo, kad ateityje jis greičiausiai negalės skaityti ar netgi savarankiškai užsirišti batų. Vaikui buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas, kuris, kaip teigė gydytojai, pamažu išsivystys iki sunkios formos autizmo. Tačiau tai nesužlugdė K. Barnett.
Moters užsispyrimas, teigiamas požiūris, tinkamas vaiko auklėjimas bei priežiūra leido pasiekti neįtikėtinų rezultatų: dabar jau 16-metis Jacobas, kurio intelekto koficientas prilygsta garsiausiems pasaulio mokslininkams, sėkmingai siekia kvantinės fizikos diplomo, o jo plėtojama teorija ateityje gali pelnyti Nobelio premiją.
Užsiėmimai su Jacobu leido jaunai mamai ne tik ugdyti savo vaiko gabumus, tačiau ir tobulėti kaip edukologei. Knygos autorė kviečia pažvelgti į savo vaikus kitomis akimis, įžvelgti jų talentus ir padėti jiems atrasti save. K. Barnett tiki, kad tėvai liktų maloniai nustebinti, jei, užuot bandę savo atžalas ištraukti iš jų susikurto pasaulio, pasistengtų jame atrasti kažką gražaus ir gero.
Kadangi gydytojai neteikė daug vilčių, kad berniukas gyvens normalų gyvenimą, todėl siūlė jį leisti į specialiąją mokyklą. Tačiau Kristine nusprendė jo lavinimu užsiimti pati – leisti jam būti savimi, daryti tai, kas jam patinka labiausiai, kad ir kokie keisti tie užsiėmimai atrodytų.
„Jo istorija yra simbolinė visų vaikų istorija. Nors mano vaiko gebėjimai yra unikalūs, tačiau pasakojimas apie jį atskleidžia galimybę, kurią turime visi, – realizuoti tai, ką savyje turime nepaprasto. O tuomet galbūt paaiškės, jog genijai nėra tokie reti. Jei pakurstysite vidinę vaiko ugnelę, ji visada nurodys kelią į daug didesnes aukštumas, nei jūs kada galėjote įsivaizduoti“, – neabejoja K. Barnett.
Kai kurių literatūros kritikų nuomone, „Mano mažasis genijus“ – viena įdomiausių istorijų apie kiekvieno vaiko viduje slypinčias galimybes ir būdus jas atrasti. Ši knyga neretai lyginama net su paties Antuano Sent Egziuperi „Mažuoju princu“ – alegorija apie užsisklendusį berniuką ir jo mažąją planetą.
