Kai „Nacionalinės paieškų tarnybos“ (LRT televizija) žurnalistai pasibeldė į Juditos Čejauskienės namų duris, moters širdis nujautė, kas trokšta su ja susitikti. „Turbūt manęs ieško buvęs penktosios grupės mokinys Kęstutis Grigalaitis, – virpančiu iš susijaudinimo balsu laidos rengėjams kalbėjo Judita. – Šitas vaikinas man buvo labai brangus. Man yra sakę, kad turiu du angelus sargus. Vienas – miręs mano tėtis. Kitas – Kęstutis. Kai man būna bloga, aš jiems meldžiuosi.“
„Aš ją vis dar myliu. Man baisu net prisiminti, kad tai aš kadaise nutraukiau mūsų santykius, – kreipdamasis į laidą sakė Kęstutis. – Ach, kad būtų galima atsukti laiką atgal.“
Tačiau atrodo, kad gyvenimo mėtytų ir vėtytų žmonių meilė neišlaikė išbandymo. Kai praėjus keliems mėnesiams po laidos „TV antena“ pasiteiravo Juditos apie jų santykius, atsakymas buvo trumpas: „Mes susipykome.“
Ar gali būti, kad tris kartus išsiskyrusios moters ir vieną kartą išsituokusio vyro širdyse meilei vietos nebėra?
Prisimena pirmą susitikimą
Kadaise po abiejų tėvų mirties Kęstutis su dviem broliais atsidūrė Šiaulių internate. Baigęs aštuonias klases vaikinas nutarė tęsti mokslus savo svajonių mieste Klaipėdoje ir įstojo į profesinę mokyklą.
Čia 1976 metų rudenį jis ir įsimylėjo ką tik dirbti atėjusią istorijos mokytoją. Vyras pirmąjį susitikimą prisimena taip, tarsi jis būtų įvykęs vakar.
„Meistras mane pasiuntė į mokytojų kambarį, kad pakviesčiau pietų naująją mokytoją. Išvydau nuostabaus grožio smulkutę mergaitę trumpais šviesiais plaukais. Tikrai nebūčiau pamanęs, kad tai mokytoja“, – ilgesingai kalbėjo Kęstutis.
Stengėsi patikti mokytojai
Judita buvo neseniai baigusi tuometį Vilniaus pedagoginį institutą (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) ir atsiųsta dirbti į Klaipėdą.
Nors Kęstutis istorijos pamokų nelabai mėgo, ėmė itin sąžiningai kalti datas, vardus ir pavardes – bandė patikti naujajai mokytojai. Be to, visuomet stengdavosi atsisėsti į pirmą suolą.
„Su ja bendrauti buvo labai lengva. Atrodė, kad seniai esame pažįstami ir vienas apie kitą viską žinome“, – prisiminė Kęstutis.
Laiškus persirašė į sąsiuvinį
Nežinia, kaip būtų pasibaigusi jų meilės istorija, tačiau mokyklą baigusį Kęstutį paėmė į sovietų armiją. Jis buvo išsiųstas į Šiaurę.
„Per tarnybos metus ji man parašė 20 laiškų, – prisiminė vyras. – Skaitydavau ir skaitydavau tuos švelnumo ir meilės kupinus žodžius. Aš jai taip pat rašiau, bet gal kiek mažiau.“
Kad mylimosios laiškai nuo skaitymo nesusitrintų, vaikinas visus juos persirašė į vieną sąsiuvinį ir jį saugojo kaip brangiausią relikviją.
Manė, kad žus kare
Viename laiške Judita prisipažino ištekanti, tačiau ir po to jų susirašinėjimas nenutrūko.
Pagaliau nutraukti ryšius nusprendė Kęstutis. Tačiau ne todėl, kad jo mylimoji ištekėjo už kito. Vaikinui buvo pranešta, kad jis siunčiamas į karą Afganistane.
Kęstutis buvo įsitikinęs, kad gyvas iš ten negrįš, todėl Juditai nusiuntė įžeidžių žodžių kupiną laišką – kad jai nebūtų taip skaudu atsisveikinti ir kad žuvusio smarkiai neraudotų.
„Aš ją labai įskaudinau. Baisiausia, kad neseniai buvau gavęs labai gražų ir švelnų jos laišką, – prisiminė vyras. – Po to ir broliui parašiau, kad gyvo manęs tikriausiai nebepamatys.“
Vėliau jis gavo dar vieną, paskutinį, Juditos laišką. Sutrikusi moteris mylimajam taip pat nepagailėjo piktų žodžių. Daugiau jie nebendravo.
Mylimajam linkėjo laimės
Grįžęs iš karo Kęstutis sukūrė šeimą, susilaukė dviejų dukrų. Tačiau šeiminis gyvenimas nesusiklostė.
Judita buvo ištekėjusi tris kartus ir visus išsiskyrė. Savų vaikų ji neturi, bet užaugino penkis našlaičius iš vaikų namų.
Laidoje moteris pasakojo nuo jaunystės žinojusi, kad vaikų turėti negalės.
„Aš labai mylėjau Kęstutį, bet kažkodėl save tramdžiau.
Žinojau, kad negalėsiu turėti vaikų. O norėjau, kad jis jų turėtų. Norėjau, kad sukurtų gražią šeimą. Juk merginos korėsi jam ant kaklo“, – virpančiu iš susijaudinimo balsu pasakojo Judita.
Gaila prabėgusių metų
Kai „Nepriklausoma paieškų tarnyba“ Juditą ir Kęstutį suvedė, jie prakalbėjo visą naktį.
„Negaliu sau atleisti už tai, kad parašiau Juditai tą nelemtą įžeidų laišką. Kodėl aš tai padariau? – kalbėdamas su laidos kūrėjais sielojosi K.Grigalaitis. – Jis apvertė visą mudviejų gyvenimą. Dabar noriu jos už tai atsiprašyti.
Suprantu, kad praėjo daug metų, tačiau laikas nieko nereiškia prieš mano jausmus.“
Pasuko skirtingais keliais?
Po kelių mėnesių laidos kūrėjai pasidomėjo, kaip porai sekasi.
Kęstutis nė iš tolo nepriminė to kaltės kamuojamo vyro.
„Labai džiaugiuosi. Seniai reikėjo ją surasti“, – su šypsena kalbėjo vyras.
Šiauliuose gyvenantis Kęstutis ir Mažeikiuose įsikūrusi Judita pasakojo, kad kasdien ilgai kalbasi telefonu.
„Kartais net užmiegame su jais rankose, – laidos rengėjams prisipažino Judita. – Džiaugiuosi, kad į gyvenimo pabaigą atėjo tokia laimė. Už ją esu jums labai dėkinga. Gyvenu kaip sapne ir kartais bijau atsibusti.
Musų abiejų charakteriai nėra auksiniai, todėl gal ir gerai, kad susitikome tik po šitiek metų. Jeigu būtume susituokę jaunystėje, galbūt būtume jau seniai susipykę ir išsiskyrę.“
Tačiau atrodo, kad pora vienas kitu džiaugėsi neilgai. Kai prieš keletą dienų „TV antena“ paskambino Juditai ir paprašė jųdviejų jaunystės nuotraukų, moteris apie savo mylimąjį (buvusį?) net nenorėjo kalbėti.
„Mes jau susipykome“, – liūdnai tepasakė ji.
