Kupiškio rajone, Subačiuje, gyvenanti 81 metų Apolionija Makasejeva visą gyvenimą sunkiai dirbo, anksti liko našlė, bet niekad niekuo nesiskundė, nekeikė likimo. Atvirkščiai, aplinkinius stebino optimizmu, dosnumu, tolerancija, gera nuotaika ir gebėjimu džiaugtis tuo, ką turi.
Linksmoji močiutė savo charakterį parodė ir prezidentūroje. Kai renginio koordinatorius keturiasdešimčiai iš įvairių vietovių suvažiavusių motinų paaiškino, kad einant atsiimti ordino nevalia prezidentei nešti gėlių, A.Makasejeva supratingai palinksėjo galva. Tačiau padarė kaip buvo sumaniusi – šalies vadovei įteikė atsivežtas rožes.
Už dorais žmonėmis užaugintus 7 vaikus A.Makasejevai šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“.
Į prezidentūrą atsiimti apdovanojimo subatietę lydėjo dukros ir marti.
Daugiavaikės motinos žvaigždę už 11 užaugintų vaikų buvo gavusi ir A.Makasejevos motina Ona Zakarauskienė.
Sveikina visom progom
Grįžtančios su apdovanojimu močiutės namie laukė gausus artimųjų būrys ir sūnų, marčių bei žentų suruoštas vaišių stalas.
A.Makasejeva gyvena su jauniausio sūnaus Vyginto šeima kadaise jos pačios ir vaikų rankomis statytame name. Kiti vaikai irgi toli nepabėgo, beveik visi gyvena netoliese. Tik chemikės specialybę turinti dukra Lina įsikūrė Kaune, o sūnus Vidmantas, bendrovės „Klaipėdos nafta“ Subačiaus kuro bazės priešgaisrinės saugos specialistas, išsikraustė į Panevėžį.
Nedidelius ūkius turinčios vyresnėlės Lida ir Marytė su šeimomis įsikūrusios šalia Subačiaus esančiuose kaimuose, sūnaus Rimanto šeima gyvena vos už kelių namų. Rimantas ir Vygintas taipogi dirba Subačiaus kuro bazėje.
Pas motiną gausi šeimyna suguža kelis kartus per metus.
„Mamos gimtadienis, vardadienis, Motinos diena, Kalėdos ir Velykos, – net kalbos nėra, kad mamos tomis progomis nepasveikintume“, – sakė Lida Jankauskienė.
Motinos daliai buvo skirtas ir sunkus išbandymas: prieš du dešimtmečius A.Makasejeva palaidojo 25 metų sūnų Gintarą. Iki šiol sūnaus mirtis motinai labai skaudi tema, apie tai ji nenorėjo kalbėti.
Jei kalbina, tegu ir „ženijasi“
Klausimas, ar sunku buvę auginti pulką vaikų, A.Makasejevai atrodo juokingas.
„Nė vieno nebuvo sunku auginti, visi buvo geri, vyresnės dukros padėjo mažėlius prižiūrėti. Kai paaugo, visus vesdavausi į fermą, nuo mažumės mokėsi dirbti. Dabartinius vaikus reikia auklėt, popint, o tada pagrindinis auklėjimas buvo darbas, nelakstė dyki, tai ir šunybių nekrėtė“, – sako moteris.
Pati Apolionija augo su 3 broliais ir 8 seserimis. Visos Zakarauskaitės buvo balsingos, mokėjo gausybę liaudies ir pokario populiariųjų dainų. Viena iš seserų visą gyvenimą užrašinėjo savo krašto dainas, turėjo jų prikaupusi kelis sąsiuvinius, o užėjus norui ir pati pagal seną melodiją naują tekstą sueiliuodavo. Dabar visą tą lobį saugo Apolionija.
„Mūsų Valė buvo astronomė, viską apie žvaigždes žinojo, visus paukščius pažino“, – vyresnę seserį geru žodžiu minėjo A.Makasejeva.
Apolionija ištekėjo jauna, būdama 19 metų.
„Tetė buvo tokios mados, jei pamato, kad berniokas kalbina, iš karto liepia ženytis, kad vaikais nelaiku neapsikrautume. Pati gal dar būčiau netekėjus, bet tėtė liepė“, – pusiau juokais pasakoja subatietė.
Našlė liko su būriu vaikų
Su būsimuoju vyru, 8 metais vyresniu Jurgiu Makasejevu Apolionija susipažino darbe.
„Kai susitvėrė kolūkiai, visus ten varu varė, bėgau nuo šio priverstinio lažo – vasarą dirbau durpyne, o žiemą cukraus fabrike. Paskui vis tiek taip susiklostė, kad privalėjome dirbti kolūkyje“, – pasakojo ji.
Jurgio, Lietuvos ruso, tėviškė buvo prie Raguvos, Vėžiškių kaime. Gražuolis aukštaūgis, tamsiaplaukis ir rudaakis Jurgis Apolionijai patiko.
„Sūnūs iš tėvo paveldėjo ūgį ir raitytus plaukus“, – šypsosi A.Makasejeva.
Apolionija ir Jurgis nesitarė, kad augins gausią šeimą. „Sakiau, kiek Dievas duos, tiek ir gimdysiu“, – atviravo moteris.
Jurgį pakirto infarktas, vyrui tebuvo 47 metai. A.Makasejeva liko su pulku vaikų viena, mažiausiajam Vygintui tebuvo dveji metai.
Kad galėtų keliauti – be poilsio
Kaimynai ir giminaičiai žino apie stulbinantį A.Makasejevos dosnumą, norą pagelbėti kitiems.
Seserys ne kartą slapčiomis burbėjo dėl Apolionijos nesavanaudiškumo, mokė, jog šioji geriau savęs žiūrėtų, nei visu svietu rūpintųsi.
A.Makasejeva visą gyvenimą buvo smalsi, troško žinių ir labai mėgo keliauti. Ji kone skersai išilgai išmaišė visą buvusią Sovietų Sąjungą, mat į ekskursijas veždavo nemokamai.
„Būdavo, išeiginių neimu, labai noriu važiuot, tai taip prasiilginu atostogas, kad tik daugiau pakeliaučiau. Sesuo Valė irgi visur, kur tik įmanoma, keliaudavo“, – prisiminė A.Makasejeva.
Nė vienas nenorėjo bausti
Ar yra vaikus diržu auklėjusi?
A.Makasejeva linksi, kad tekę, bet dukros čia pat užginčija: mamos diržas buvęs tik liežuvis, neklaužadas išvanodavo žodžiu, bet žadėtos vytinės taip ir nepaimdavo.
„Kaip nebarsi? Sakydavau, jei papulsit policijon, neisiu lankyt“, – didžiausią savo grasinimą prisimena A.Makasejeva.
O su marčia ar sutaria? Gyventi kartu su vaikais gal ne visad saldu?
Čia A.Makasejeva vėl stebisi. Kaip gali būti blogai su savais vaikais? Su marčia Vita nė karto piktu žodžiu nepersimetė, nes toji auksinio charakterio. Jaunimas pasirūpina buitimi, dabar jau dėl nieko galvos sukti nebereikia.
