19-metis Stephenas Suttonas nemėgo verkšlenti. Nei gailėtis savęs. Juo labiau neketino kaltinti žiauraus likimo ar burnoti ant apsileidusių britų medikų, pražiopsojusių jo vėžį.
Mėgstamiausias brito jaunuolio gestas: į viršų pakelti abu nykščiai. O tipiška veido išraiška: valiūkiška šypsena. Jo šūkis: „Geriausias būdas pagelbėti sau – tai padėti kitiems.“
Per paskutines keturias savaites 19-metis vėžininkas tapo mūsų dienų herojumi visoje Jungtinėje Karalystėje. Ir netgi toli už jos ribų, rašo „Rytai-Vakarai“
Nesvarbu, kad prie jo kūno buvo prijungtos lašelinės. Jo dvasia sklandė aukštai.
Kai šio trečiadienio popietę pagrindiniai britų televizijos kanalai sužinojo, kad Birmingamo Karalienės Elžbietos valstybinės ligoninės palatoje užgeso šio vaikino gyvybė, buvo nutraukta tiesioginė svarbių Parlamento debatų transliacija iš Vestminsterio rūmų.
Kas kad tuomet kalbėjo ministras pirmininkas Davidas Cameronas, o jo klausėsi visa politinė šalies grietinėlė, rašo „Rytai-Vakarai“.
Televizijos kanalų redaktoriai bemaž vieningai nusprendė, kad naujienos apie Stepheno mirtį yra svarbesnės.
Tokius išskirtinius atvejus šios valstybės šiuolaikinėje istorijoje galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais.
Žinia apie Stepheno likimą bent kelioms minutėms į šoną nustūmė ir pačių politikų rietenas. Užuojautą velionio artimiesiems viešai pareiškė tiek šalies premjeras D.Cameronas, tiek ir opozicijos lyderis Edas Millibandas. Tokios pagarbos Stephenas nusipelnė savo darbais.
Aukojo dideles sumas
Tikra paramos ir solidarumo lavina – beveik pusė milijono žinučių per vos dvi valandas po jaunuolio mirties buvo skirta Stepheno motinai Jane.
Tačiau per socialinius tinklus „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“, „YouTube“ ir kitus šimtai tūkstančių britų ne vien tik žodžiais reiškė savo užuojautą ir paramą.
Didžioji dalis solidarumo žinutes palydėjo realiomis piniginėmis aukomis.
Dar per 40 tūkstančių žmonių pasirašė atskirą peticiją su siūlymu premjerui D.Cameronui, kad jis asmeniškai rekomenduotų karalienei Elizabeth II, suteiktų vaikinui sero Stepheno titulą.
Juk būtent dėl Stepheno filantropinės kampanijos – surinkti kuo daugiau lėšų medicininei labdaros organizacijai „Teenage Cancer Trust“ jį ir pamilo paprasti britai.
Pirmieji vaikino užmojai buvo kuklūs – 2013-ųjų sausį jis svarstė, ar pavyks surinkti 10 tūkst. svarų sterlingų (42,2 tūkst. litų).
Prieš savo mirtį jis jau kalbėjo apie gerokai didesnę sumą – 5 milijonus svarų (21,11 mln. litų). Minutę, kai užgeso Stepheno gyvybė, į jo fondą jau buvo pervesta 3,275 milijono svarų (13,8 mln. litų).
Bet mažai kas abejoja, kad dar iki šio sekmadienio paauglio užsibrėžta riba bus pasiekta.
Ironiškas požiūris į mirtį
Apie S.Suttoną, linksmų plaučių gabų vaikį vėžininką, plačioji Jungtinės Karalystės visuomenė pirmąkart išgirdo prieš 16 mėnesių.
Jaunuolis tapo populiarus dėl dviejų veiksnių: dėl natūralaus gebėjimo naudotis socialiniais tinklais (įprastą bet kuriam paaugliui) ir itin subtilios saviironijos, kurią jautė tiek jo bendraamžiai, tiek ir vyresnių kartų atstovai.
Sunkiai sergantis Stephenas sukūrė savo paskyrą „Facebook“ ir pavadino ją tiesiai šviesiai – „Stephen’s story“ („Stepheno istorija“).
„Sveiki visi! Man 18-a. Pastaruosius trejus metus galuojuosi su piktybiniais navikais savo storojoje žarnoje, kirkšnyse, dubenyje ir netgi ant kelio.
Operacijos, chemoterapija, radioterapija – daugybę laiko praleidau ligoninėje. Medikai svarstė įvairius variantus – nuo kojos amputacijos iki sprendimo, kad jau per vėlu ką nors daryti, nes liga nebepagydoma. Realybė yra tokia: mano ateitis labai miglota ir gana trumpa.
Aš labai norėjau rimtai mokytis, kad tapęs gydytoju galėčiau pakeisti pasaulį. Bet, atsižvelgdamas į realybę, su man likusiu laiku elgsiuosi praktiškai.
Pasinaudosiu trumpalaikėmis galimybėmis turtindamas savo gyvenimą.
Tačiau dar svarbiau tai, kad aš stengsiuosi padėti kitiems vėžiu sergantiems jauniems žmonėms, rinkdamas lėšas jiems gydyti“, – savo manifeste prieš 16 mėnesių rašė Stephenas.
Ten pat jis pridėjo gana išsamų 46 punktų priešmirtinį sąrašą, valiūkiškai pavadintą „Bucket list“ (anglai vartoja posakį „to kick the bucket“, kurio artimiausias lietuviškas atitikmuo būtų „užversti kanopas“).
Pirmoji eilutė Stepheno sąraše – užmojis surinkti labdarai bent 10 tūkstančių svarų.
Dabar jau žinoma, kad savo planą jis viršijo bent trimis šimtais kartų.
Įgyvendino daugelį norų
Dauguma likusių jo norų labai paaugliški. Pasidaryti tatuiruotę, sugroti būgnais prieš gerbėjų minią, apsikabinti dramblį, dalyvauti muzikinio vaizdo klipo scenoje, roko koncerte „plaukti“ ant minios rankų, pamatyti geras futbolo rungtynes Vemblio stadione, atlikti šuolį parašiutu.
Visus savo nuotykius, lygiai kaip ir nesibaigiančius apsilankymus ligoninėse, vaikinas itin lengvu, kandžiu, ironišku stiliumi išsamiai aprašinėjo savo tinklaraštyje arba filmavo trumpus vaizdo klipus, kuriuos dėjo į „YouTube“.
Nors kalba vis sukdavosi apie vėžį, skaitytojai ar žiūrovai sunkiai išsilaikydavo nesuprunkštę iš šmaikščių jaunuolio replikų.
Guvaus proto Stephenas beveik visus savo „priešmirtinio sąrašo“ norus labai sumaniai susiejo su labdaringais tikslais: už kiekvieną įvykdytą projektą jo sekėjai sutikdavo paaukoti tam tikrą pinigų sumą organizacijai „Teenage Cancer Trust“ .
Kartais į savo pinkles jam pavykdavo privilioti ir stambių rėmėjų: į savo planą apsilankyti Vemblyje jis sugebėjo įtraukti net UEFA Čempionų lygos finalinio mačo organizatorius – jie ne tik parėmė jaunuolį finansiškai, bet ir suteikė jam teisę išbėgti ant vejos apsirengusiam kryžiuočio kostiumu.
Iš viso Stephenas suspėjo padėti paukščiuką prie 38 iš 46 savo priešmirtinių norų.
Maža to, nuo 2010-ųjų sunkiai sergantis vaikinas sugebėjo parašyti ir išleisti patarimų knygą, skirtą kitiems panašaus likimo žmonėms: kasmet Jungtinėje Karalystėje apie 2,2 tūkst. jaunuolių nuo 13 iki 24 metų diagnozuojamas vėžys.
Sulaukė milijono gerbėjų
Prieš tris savaites – balandžio 22-ąją Stepheno sveikata labai pablogėjo. Sutriko jo kvėpavimas. Skubiai atvežtam į ligoninę jaunuoliui medikai nieko gera nebežadėjo.
Savo internetinio dienoraščio skaitytojams, kurių jis tuomet turėjo apie 25 tūkstančius, Stephenas pasiuntė paskutinę pakeltų nykščių nuotrauką su prierašu: „Vėžys yra šlykštus, o gyvenimas gražus. Štai ir viskas. Ilgokai sugebėjau išsisukti iš mirties. Deja, šįkart nebepavyks. Tęskite mano darbą.“
Ta nuotrauka ir liūdna žinutė balandžio pabaigoje tarsi virusas išplito socialiniuose tinkluose. Stepheno kreipimąsi internete persiuntė žymūs britų komikai, aktoriai, rašytojai, sportininkai ir politikai, turintys šimtus tūkstančių sekėjų.
Į vaikino „Facebook“ paskirą sugužėjo apie milijoną lankytojų, o jo labdaringa sąskaita ėmė augti lyg ant mielių.
Gegužės 2-ąją įvyko mažas medicininis stebuklas: Stephenas tiesiog iškosėjo vieną jo kvėpavimo takus blokavusių piktybinių auglių.
Vaikino sveikata kiek pagerėjo: jam net buvo leista grįžti į namus Berntvud Grino mieste, Stafordšyro grafystėje.
Reikalavo grąžinti pinigus
Toks posūkis pradžiugino daugumą jaunuolio giminių, draugų ir geros valios žmonių.
Tačiau internete atsirado būrys piktybinių „trolių“, kurie apkaltino Stepheną „sąmoningu apgaudinėjimu“.
Kai kurie itin ciniški „troliai“ net pareikalavo, kad sergantis vaikinas atiduotų atgal jų paaukotus pinigus.
Į šiuos kaltinimus pats ligonis sureagavo su karčia nuoskauda. „Twitter“ tinkle jis parašė: „Žinote ką, aš vis dar tebesergu vėžiu, ir jis vis dar nepagydomas.
Gal dabar nebesijausite tokie apgauti.“
Kalti žiopli medikai
Gegužės 12-ąją Londono dienraštis „Daily Mail“ išspausdino paskutinį Stepheno interviu.
Jame vaikinas prisipažino, kad 2009–2010 metais jam, tuomet vos 14-mečiam paaugliui, grupė nekompetentingų medikų net 6 mėnesius mėgino įrodinėti, kad nuolatiniai stiprūs pilvo skausmai tebuvo vidurių užkietėjimas, o ne vėžio pradžia.
Tokių istorijų, kai žiopli medikai nepastebi pavojingų ligų simptomų ir į juos numoja ranka, šalies žiniasklaidoje pastaruoju metu tikrai netrūksta.
Medikai vis dažniau peikiami dėl neatsakingo požiūrio į pacientus, nors lėšų sveikatos apsaugai tikrai netrūksta.
Stephenas ir jo motina Jane veltui stengėsi įtikinti skeptiškus gydytojus, kad jo šeimos vyriškoji pusė yra gana pažeidžiama vadinamojo Lyncho sindromo – genetinės ligos, smarkiai padidinančios riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.
Tik tuomet, kai sportiško paauglio sveikata visiškai pašlijo, medikai pagaliau atliko rimtą jo pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimą.
„Visada liks pykčio. Jei liga būtų buvusi rasta anksčiau, prognozė būtų buvusi geresnė ir situacija galbūt būtų buvusi kitokia. Bet aš nenoriu nuolat grįžti į praeitį. Yra taip, kaip yra. Aš gyvenimą matuoju ne pragyventais metais, o tuo, ką aš realiai sugebėjau nuveikti.“
Pasiekė daugiau nei kiti
Per savo trumpus 19 metų Stephenas pasiekė daug daugiau nei daugelis ilgai gyvenančių.
„Tas vaikis niekada nesiskundė, kad jam iš šventės teks pasitraukti per anksti. Jis džiaugėsi vien tuo, kad iš viso pavyko dalyvauti vakarėlyje, kurio vardas – gyvenimas“, – praėjus vos kelioms valandoms po Stepheno mirties sakė žinomas britų komikas Jasonas Manfordas.
Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną, kai užgeso S.Suttono gyvybė, labdaringas britų fondas, pavadintas Velso princesės Dianos vardu, skyrė Stephenui savo premiją.
„Stephenas – nuostabus jaunas žmogus, daug pasiekęs ir daug kam padėjęs.
Jis mus įkvėpė ir privertė susimąstyti“, – teigė „Diana Award“ organizacijos vadovė Tessy Ojo.
Organizacija „Teenage Cancer Trust“ jau patvirtino, kad milijonus svarų labdarai surinkusio jaunuolio atminimas bus įamžintas tinkamu būdu: greičiausiai jo vardu bus pavadinta viena iš tęstinių ilgamečių edukacinių programų, kurių tikslas – šviesti jaunimą apie ankstyvų vėžio simptomų identifikavimą.
