Nuo 16 metų dirbusiai kaunietei – 270 litų pensija

2014 m. gegužės 15 d. 18:41
Sigita Purytė
Kas rytą 66 metų kaunietė Liva Butienė anksti keliasi ir skuba į darbą. Prieš 8 val. ji jau sukasi Lietuvos samariečių bendrijos (LSB) rūbų punkte – ruošia labdaringai surinktus drabužius bedaliams. Nuo 9 val. į punktą plūsteli pagalbos reikalingi žmonės. Tokie, kaip ir pati L.Butienė.
Daugiau nuotraukų (1)
Per 270 litų pensija ir dar keliasdešimt litų iš seniūnijos – tai viskas, ką pensininkė gauna per mėnesį. Jų vos užtenka mokesčiams už butą. Finansine prasme neguodžia ir darbas LBS. Ten moteris savanoriauja.
Iki 62 metų ji dirbo sunkų fizinį darbą – naktimis įmonėse atlikinėjo inventorizaciją. Dėl didelių skrandžio problemų turėjo atsisakyti darbo.
Kai sužinojo, kokią gaus pensiją, žagtelėjo. „Panašiai kaip Audrio Juozo Bačkio“, - menką dvasininko pensiją prisiminė kaunietė.
Jei būtų veltėdė, dykinėjusi visą gyvenimą, nesiskųstų. Koją jai pakišo popieriai. „Neradau dokumentų, įrodančių darbo stažą. Trūksta bent penkių įmonių dokumentų“, - aiškino pensininkė.
Įrodymai apie jos darbo stažą – archyvuose ar jau bankrutavusiose įmonėse. Kai kurių dokumentų reikėtų reikalauti per teismus. Tai, anot pensininkės, brangiai atsieitų.
Be to, eidama į pensiją ji ir norėdama negalėjo dokumentų ieškoti. Iš darbo moteris išėjo, nes jos gyvybei grėsė pavojus. Medikai turėjo daryti skubią skrandžio operaciją.
L.Butienei gydytojai pašalino dalį skrandžio ir dvylikapirštę žarną. „Nei maistas, nei skysčiai jau nepraėjo. Galėjau numirti, jei nebūtų operavę“, - prisiminė moteris.
Žiemą praleido be šildymo
Grįžusią iš ligoninės ją pasitiko kitos bėdos. Minimalios pensijos neužtekdavo net mokesčiams už butą susimokėti.
Vieną žiemą kaunietė gyveno be jokio šildymo. Bute tekdavo vilkėti žieminę striukę.
Pagalbos iš artimųjų L.Butienė nesulaukė. Jos tėvai jau mirę. Su vyru ji senokai išsiskyrusi. Vaikų pora neužgyveno.
Nuo 35 metų moteris liko visiškai viena.
Liva turi seserį, tačiau kalbėdama apie ją, pensininkė vos sulaiko pykčio ašaras. Moteris leidžia suprasti, kad dalis rūpesčių ją prislėgė būtent dėl sesers kaltės.
Praėjus metams po operacijos L.Butienė truputį atsigavo, pradėjo ieškoti išeities.
Tada jos gyvenime atsidaro LSB Kauno skyriaus pirmininkas Mindaugas Vėlyvis. „Jis – labai geras žmogus, daug padėjo. Jo dėka šiandien išsimaitinu ir vėl jaučiuosi žmogumi“, - sakė LSB savanorė.
Ji LSB kasdien dirba 8-10 valandų. Į punktą atsiveža rūbus, juos išpakuoja, išrūšiuoja, išdėlioja salėje, kur vėliau žmonės pasirenka, kas jiems tinka.
Už darbą labdaringo punkto įkūrėja ir vadovė negauna nė lito. LSB ją remia maistu ir drabužiais.
L.Butienė žvali. Savanoriaudama LSB ji atgavo orumą, kurį gyvenime trypė ir artimieji, ir nepažįstami. „Dabar ir vėl esu energinga“, - džiaugėsi savanorė.
Maistas ir drabužiai – iš labdaros
Dovanai dirbti LSB ji pradėjo prieš 4 metus. Visiškai sužlugdytą, sergančią, neturinčią ką valgyti ją priėmė M.Vėlyvis.
„Atėjau pas samariečius artimųjų ir pažįstamų sužlugdyta. Jaučiausi niekam nereikalinga“, - ašaras sunkiai tvardė kaunietė.
M.Vėlyvis drąsino L.Butienę, davė jai maisto, pasiūlė savanoriauti.
L.Butienė pradėjo darbuotis vaikų dienos centre, vėliau Kauno skyriaus vadovui padėjo tvarkyti dokumentus, archyvą. Dabar dirba labdaros paramos punkte, kurį pati įsteigė.
„Nesijaučiu viena, nereikalinga. Jaučiuosi žmogumi. Pakilau dvasiškai. Šiandien aš gyvenu“, - džiaugsmo neslėpė pašnekovė.
Ji neįsivaizduoja, ką darytų be LBS pagalbos.
LSB maisto punkte ji gauna maisto davinius – vaisių, duonos, batono, silkės, mėsos, salotų, kruopų, aliejaus. Maistą LSB aukoja parduotuvės ir kepyklos.
Prireikus, rūbų punkte ji pasiima drabužių.
Šildymo sąskaita – kaip dviejų mėnesių pajamos
Visi 350 litų, kuriuos ji gauna per mėnesį, skiriami mokesčiams. Šalčiausią mėnesį sąskaita už šildymą buvo apie 700 litų. Todėl net vasarą gautas pensijas moteris kaupia mokesčiams.
„Dėkui Dievui, kad gyvenu 5 minutės kelio nuo darbo vietos. Nereikia pinigų transportui“, - džiaugėsi LBS savanorė.
Būtiniausių vaistų, maisto papildų savanoriams kartais parūpina LBS Kauno skyriaus pirmininkas. Jei reikia vaistų širdžiai, L.Butienė atvirai gydytojos prašo: „Nerašykit, aš jų nepirksiu.“
Moteris taupo viską, ką gali. Jei įjungia televizorių, išjungia šviesą, naudoja tik šaltą vandenį, jį šildosi tik nusiprausti. Net mokestį už šiukšlių išvežimą paprašė sumažinti.
L.Butienė gyveno tėvo paliktame 60 kvad.m. 4 kambarių bute. Nuomininko moteris nenori: sunkiai dirba, grįžta pavargusi, savo namuose nenori svetimos tvarkos.
Ateityje ji ketina parduoti šį butą ir pirkti mažesnį. Taip pat rasti trūkstamus darbo stažą įrodančius popierius ir taip gauti didesnę pensiją.
Dirba nuo 16 metų
Ji sakė, kad gyvybingumu panaši į tėvą Alfonsą Žukauską. Jis mirė sulaukęs 88-erių. Ekonomistas jautėsi už viską atsakingas, buvo nepakantus netvarkai, nemandagiam elgesiui. „Vienadienis“ - taip vyras vadindavo neatsakingus žmones.
L.Butienės mama Julija augindama dvi dukras šeimininkavo namuose. Paskui dirbo fabrike, higienos kambaryje. Kadangi šeima gyveno nepasiturinčiai, motina įdarbino ir savo dukras paaugles.
Nuo 16 metų Liva kojinių fabrike rūšiavo, pakavo gaminius ir atliko jų kontrolę.
Mergaitė tuo pačiu metu mokėsi medicinos mokykloje.
Kaunietei visada kliūdavo sunkūs fiziniai darbai. Ji pripažįsta – neišnaudojo savo galimybių. Jei būtų baigusi rimtesnius mokslus, galbūt gyvenime būtų vargusi mažiau.
Tačiau skaudi patirtis jai padeda užjausti kitus nelaimėlius. „Aš visus suprantu – net tą visiškai prasigėrusį benamį. Žinau, ką reiškia būti tokioje situacijoje. Kas jiems padės, jei ne mes?“ - vilties nepraranda LBS savanorė.
Rūbų punkto lankytojai ją vadina teta, mama, atsiprašo, jei prikiaulina, dažnai apkabina. Moteris mielai dalinasi savo maistu, kartais ir litą paaukoja. Ji – mėgstama varguolių.
***
„Lietuvos ryto“ televizija ir Lietuvos samariečių bendrija organizuoja labdaros koncertą „Tyra vaikystės siela“, kuris vyks birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Jo metu surinktos lėšos bus skirtos vaikų dienos centrui „Užuovėja“ įrengti. Šis centras – tai užuovėja vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose. Jie čia pietauja, ruošia pamokas, žaidžia, sportuoja, lanko parodas ir muziejus, kuria spektaklius. Padėti įrengti vaikų centrą galite ir jūs! Skambinkite jau dabar trumpaisiais numeriais 1416 (auka - 2 Lt) arba 1417 (auka - 5 Lt) arba perveskite pinigų į Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriaus sąskaitą LT 697044060003153102. Šiam projektui taip pat galite aukoti ir portale www.aukok.lt.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.