Lygino su Čikagos bename dailininke
Daugiau nei 25 tūkst. peržiūrų ir beveik 150 komentarų sulaukė straipsnis „Panevėžiečius stebina benamio piešiniai tušinuku“. Smagu, kad dauguma jų – linkintys sėkmės ir besižavintys savamokslio menininko kūryba.
„Pagarba šiam žmogui! Džiugu, kad yra gabus, kad sugeba nustebinti savo talentu. Tiek kruopštumo visiems tiems piešiniams reikia, nėra taip lengva, kaip iš pažiūros atrodo... Linkiu sėkmės šiam talentingam žmogui, o visiems kitiems (kurie nesigėdija parašyt kažką bjauraus, kad numuštų žmogui ūpą ar pažemintų) linkiu prikąst liežuvį – nežinia, kaip gali kiekvieno iš mūsų gyvenimas susiklostyti: šiandien turime viską, o rytoj – galbūt nieko. Gyvenimas – nenuspėjamas, tad nežvelkime į kitus, užrietę nosis, nes, jei patys krisime, kas nors nepastebėję gali mus sumindyti...“, – rašė Berta pasivadinusi skaitytoja.
Galbūt iš kitos Atlanto vandenyno pusės atskriejo kitas komentaras, pasirašytas Chicago. „Čikagos centre (Michigan gatvėje), prie prabangių parduotuvių ant šaligatvio įsitaisiusi BENAMĖ dažnai piešdavo žmones, aplinkinius pastatus (išlikusį originalų Čikagos vandens bokštą, kuris nesudegė per didįjį Čikagos gaisrą 1871 m.) ir t.t. Jos piešinius pirkdavo vietiniai ir turistai, kadangi ji labai gražiai pieše, net ir spalvotai. Prieš kelerius metus ji mirė. Jos piešiniai dabar yra įvertinti milijonais...
Linkiu šiam GABIAM žmogui išeiti į platesnius vandenis. Manau, kad jo darbus mielai pirktų savi ir užsieniečiai, tik reikia juos tinkamai pristatyti, o jis ir pats turėtų ten dalyvauti ir piešti, kad žmonės pamatytų, koks tai gabus dailininkas. Mieli žmonės, pasirūpinkite juo, tokių žmonių yra labai reta, o tuo labiau Lietuvoje. Sėkmės Tau, dailininke, laikykis !!!“.
Originalus taupo parodai
Apie tai, kad internautai aptarinėja jo darbus, yra ir norinčių jam padėti, R.Šaparnis sužinojo iš Panevėžio ligoninės Pulmonologijos skyriaus, kuriame šiuo metu gydosi, darbuotojų ir „Lietuvos ryto“ žurnalistų. Jis neturi kompiuterio, nesinaudoja internetu.
„Ot, tai triukšmą sukėlėm“, – sutrikęs sakė vyriškis, nepratęs prie tokio jam rodomo dėmesio. Tiesa, nors ir sulaukęs kelių pasiūlymų parduoti savo piešinius, R.Šaparnis neketina naudodamasis jam parodytu susidomėjimu iškart pulti savo darbų originalus pardavinėti – nebent jų kopijas.
„Taip, aš neturiu telefono ir kartais net cigarečių už ką nusipirkti, tačiau nenoriu visus piešinius tiesiog išparduoti ir viskas“, – lrytas.lt sakė antradienį ligoninėje aplankytas benamis. Jis labai norėtų surengti visų savo dabar turimų piešinių parodą, kad juos pamatytų daugiau žmonių.
„Originalai yra originalai – kopijų galima daug prispausdinti, tačiau pati technika matosi žiūrint tik į originalius piešinius“, – paaiškino vien tik juodais tušinukais paveikslus piešiantis vyriškis. Prie popieriaus lapo, kol šis virsta originaliu piešiniu, Rimantas praleidžia net po 50 valandų. Kartais prisipažįsta piešiantis ir po 15 valandų iš eilės.
Nors komentaruose po straipsniu apie R.Šaparnį net keli žmonės parašė, kad galėtų suteikti pastogę savo namų neturinčiam menininkui, nei vienas jų benamio kol kas nesusirado. O patį klajoklį menininką suintrigavo vienos žemaitės, paskambinusios į „Lietuvos ryto“ televiziją, pasiūlymas priimti jį į savo namus.
Tačiau pajuokavus, kad galbūt dabar jam priklausytų „svajonių jaunikio“ titulas, R.Šaparnis tik rankomis sumosavo: „Koks gi iš manęs jaunikis“.
Atsirado norinčių pasinaudoti
Tiesa, atsirado ir norinčių savanaudiškai pasinaudoti R.Šaparnio talentu. „Sveiki, aš turiu jo piešinių. Rašykit į gmail, susitarsim“, „Jei kam reikia jo piešinių, rašykit į gmailą“, – tokie Deividu pasivadinusio asmens pasiūlymai pasirodė komentaruose prie straipsnio apie benamį dailininką.
Paklaustas, ar kažkas iš tiesų su jo žinia pardavinėja jo piešinius, R.Šaparnis sakė pirmą kartą apie tai girdįs. „Čia gali būti toks jaunas vaikinas Deividas. Kai gyvenau Rokiškio rajone, buvome draugai. Aš kai iš ten išvažiavau keli darbai, gal kokie septyni aštuoni, pas jį liko. Tačiau aš juk jų jam nepadovanojau, neleidau pardavinėti – kodėl jis taip elgiasi. Nors jis visą laiką verslininko gyslelę turėjo?“, – nesupranta tokio pažįstamo jaunuolio elgesio savamokslis menininkas.
Tiesa, nuo dabartinių jo darbų pas minėtą vaikiną likę piešiniai skiriasi – anksčiau R.Šaparnis piešė ant kvadratinių lapų, o dabar – ant stačiakampių.
Už atvirutę – paroda
Kaip tik šiomis dienomis Panevėžio „Žemynos“ progimnazijoje pakabinta R.Šaparnio piešinių paroda. Savo darbų kopijas šiai mokyklai panevėžietis menininkas padovanojo prieš porą savaičių.
„Mane labai sujaudino, kai prieš Kalėdas ligoniams buvo įteikti šios mokyklos pradinukų padaryti atvirukai. Tokie su meile, kruopščiai padaryti. Aš irgi vieną tokį, su palinkėjimu pasveikti, gavau. Nusprendžiau kažkaip už tai atsilyginti“, – lrytas.lt pasakojo R.Šaparnis.
Todėl prieš kelias savaites, pasidaręs savo piešinių kopijas, jas benamis menininkas ryžosi nunešti į „Žemynos“ progimnaziją.
Pasak šios mokyklos direktoriaus Romualdo Grilausko, netikėta dovana mokyklos bendruomenę maloniai nustebino. Savamokslio dailininko piešiniai jam pačiam paliko gilų įspūdį, juos susidomėję apžiūrinėjo ir kiti pedagogai, moksleiviai. Mokyklos vadovas neatmeta galimybės, kad originalia technika kuriantį R.Šaparnį pavyks pasikviesti į mokyklą – galbūt jis savo piešimo paslapčių moksleiviams atskleis specialiai organizuotose dailės pamokose.
Vakar „Žemynos“ progimnazijoje apsilankęs R.Šaparnis sakė mielai parodysiąs savo sugebėjimus moksleiviams. Jam padarė įspūdį ir pokalbis su jo piešinius atėjusiais apžiūrėti pradinukais. Viena mergaitė, dailininko paklausta, kokios spalvos daugiausia jo juodai baltuose darbuose matanti, atsakė, jog raudonos.
„Per 20 metų tai antras žmogus, kuris pasakė teisingai, nes į tuos paveikslus reikia žiūrėt ne tik akimi, bet ir širdimi. Juose daug meilės“, – paaiškino savamokslis menininkas.
Susidomėję R.Šaparnio kūryba ir norintys jam ištiesti pagalbos ranką žmonės gali rašyti: rstundziene@lrytas.lt
