Vienoje šeimoje – gedulas, o Panevėžio ligoninėje gydomas kupiškėnas ugniagesys 31 metų Mindaugas Anikevičius jaučiasi patyręs likimo malonę.
Šeštadienio vakarą Kupiškio rajone stipraus vėjo neatlaikęs medis virsdamas užmušė Ritą Bričkuvienę, o šalia stovintį gelbėtoją tik sužalojo.
Nelaimė atsitiko Aukštupėnų kaime šėlstant pūgai. Kupiškio ugniagesiai buvo iškviesti atlikti įprasto darbo – pašalinti ant kelio užvirtusio medžio.
Tačiau vos tik jiems pradėjus dirbti lūžo kitas to paties medžio kamienas. Jis su trenksmu krito tarp dviejų ant kelio stovinčių žmonių: ugniagesio gelbėtojo M.Anikevičiaus ir iš netoliese esančios sodybos atbėgusios R.Bričkuvienės.
Storų medžio šakų kirčiai moteriai buvo mirtini. Ugniagesį kliudė kiek plonesnių šakų vainikas, todėl vyras liko gyvas.
Atsipeikėjo automobilyje
„Nuolat galvoju apie tai, kad ir manęs jau galėjo nebūti tarp gyvųjų. Kartu su manimi tą vakarą dirbęs kolega pasakojo, kad krisdamas medis man nuplėšė nuo galvos šalmą, o mane patį nusviedė į griovį.
Aš praradau sąmonę ir atsipeikėjau greitosios pagalbos automobilyje. Apie žuvusią moterį sužinojau tik atvežtas į Panevėžio ligoninę. Tą patį vakarą mane aplankė kolegos ir viską smulkiau papasakojo“, – vakar „Lietuvos rytui“ kalbėjo Neurochirurgijos skyriaus palatoje gulintis M.Anikevičius.
Vyras pats irgi prisiminė kai kurias nelaimės aplinkybes. Tą vakarą jis su kolega Gintaru Gedminu nuvažiavo į Aukštupėnų kaimą – buvo pranešta, kad vėjo nulaužtas medis užtvėrė kelią ir trukdo važiuoti.
Skyrininkas M.Anikevičius pagal darbo instrukcijas atliko žvalgybą. Buvo aiškiai matyti, kad lūžusio medžio kamienas yra nupuvęs. Kitas to paties medžio kamienas nesukėlė įtarimo.
„Aš norėjau pats pjauti, bet bendradarbis pasakė, kad jis imsis šio darbo. Tada pasukau automobilio link paimti apsauginės juostos.
Mačiau, kad jau aplinkui renkasi žmonės, stoja automobiliai.
Staiga šalia manęs iš kažkur atsirado moteris. Aš jai pasakiau, kad čia būti pavojinga, pamodamas ranka liepiau eiti tolyn. Ji pakluso, pradėjo eiti, bet kaip tik tuomet lūžo medis. Atsipeikėjau tik medikų automobilyje“, – prisiminė ugniagesys gelbėtojas.
Vyrui sutrenkta galva, įtariamas raktikaulio skilimas. Medžio nudrėkstas šalmas ant galvos paliko žymių. Dešimt metų ugniagesiu dirbantis M.Anikevičius daugybę kartų padėjo įvairiausių nelaimių ištiktiems žmonėms.
Jam iki šiol niekada nebuvo atėję į galvą, kad vieną kartą pats gali tapti nelaimingo atsitikimo auka.
M.Anikevičius sakė nelaimės vakarą paskambinęs žmonai: „Aš jos negąsdinau, ramiai pasakiau, kad man nieko bloga nenutiko.“
Motina kaltino save
Kupiškio rajono Aukštupėnų kaime gyvenanti 77 metų Palmyra Grigaliūnienė rytoj laidos savo jauniausią dukterį Ritą.
Motina, jos keturi sūnūs, duktė ir žentas Marius Bričkus negali patikėti, kad šeštadienio vakarą trumpam iš namų išbėgusią R.Bričkuvienę mirtinai sužalojo netoli namų augęs medis. Moteris mirė nuo daugybinių krūtinės ląstos sužalojimų.
P.Grigaliūnienė negali atsitokėti, kad mirtį pasėjo medis, kurį pasodino jos tėvai ir šalia kurio ji užaugo. Pensininkė dėl šios tragedijos kaltino save.
Šeštadienio vakarą, apie 18 valandą, likus maždaug pusvalandžiui iki tragedijos, gyvenimas P.Grigaliūnienės namuose tekėjo įprastu ritmu.
Pensininkės duktė Rita su vyru Mariumi ir tame pačiame kaime gyvenančiu broliu Gintu žiūrėjo televizijos transliuojamas krepšinio rungtynes.
Tiktai prieš metus susituokusi pora džiaugėsi ir tą vakarą gerai nusiteikusia penkių mėnesių dukrele Daniela. Pati P.Grigaliūnienė, pamelžusi karves, pripylė stiklainį pieno ir išnešė kaimynei.
Eidama iš kiemo moteris pamatė, kaip gatvėje nuo vėjo lūžo vienas vinkšnos kamienas ir su trenksmu nuvirto ant kelio.
Nedaug trūko, kad jis būtų užgriuvęs ant važiuojančio automobilio. Tačiau vairuotojas spėjo jį sustabdyti likus keliems metrams iki griūvančio medžio.
„Aš mačiau, kaip vairuotojas apsuko mašiną ir nuvažiavo Kupiškio link. Jis tikriausiai ir iškvietė gaisrininkus. O aš parėjau namo ir papasakojau, kas atsitiko. Ir kodėl taip padariau?
Po kiek laiko atvažiavo ugniagesiai. Rita pasakė, kad nueis pasižiūrėti, kaip pjaunamas medis, o paskui lėks į parduotuvę apsipirkti“, – paskutines akimirkas, praleistas su dukterimi, prisiminė motina.
R.Bričkuvienė padavė dukrelę vyrui Mariui, o pati išėjo į lauką, kur tebesiautėjo vėjas su šlapiu sniegu. Troboje sėdintys artimieji po pusvalandžio ėmė nerimauti, kad Rita negrįžta. Jos ieškoti išėjo brolis Gintas.
Ugniagesys bandė gaivinti
Netrukus vyras parbėgo į trobą verkdamas. „Duok man vaiką, bėk pats žiūrėti, kas ten atsitiko“, – pasakė jis Mariui, nedrįsdamas pranešti pačios blogiausios žinios, kad sesers nebėra gyvos.
Kai M.Bričkus nulėkė prie nuvirtusio medžio, nelaimės vietoje jau buvo greitosios pagalbos brigada. Medikai konstatavo R.Bričkuvienės mirtį.
„Ji gulėjo ant kelio. Marius su vienu ugniagesiu parnešė ją į namus ir paguldė virtuvėje ant grindų. Tada tas jaunas ugniagesys patikrino ir užčiuopė Ritai prie kaklo pulsą. Jis ėmė ją gaivinti, mes antrą kartą iškvietėme greitąją. Ji atvažiavo tik po pusvalandžio. Visą tą laiką gelbėtojas bandė dukterį atgaivinti.
Medikai paklausė, kodėl greitąją pagalbą mes kviečiame jau mirusiam žmogui“, – paskutines menkos vilties akimirkas ir bandymą iš mirties nagų išplėšti dukterį prisiminė motina.
Kaip atsitiko nelaimė, sumaišties metu nelabai kas matė. Aišku tik tiek, kad, ugniagesiams pradėjus pjaustyti vieną nulūžusį vinkšnos kamieną, vėjo neatlaikė ir antrasis.
Kai pirmąjį medžio kamieną pjaustęs G.Gedminas atsisuko, jis pamatė ant kelio kito kamieno prispaustą moterį ir į griovį nublokštą savo kolegą M.Anikevičių.
Artimieji turi daug klausimų
„Seseriai nereikėjo ten eiti. Bet kodėl jai leido stovėti pavojingoje vietoje? Kodėl ugniagesiai ar policijos pareigūnai pašaliniam žmogui neliepė pasitraukti?
Kodėl pavojingos teritorijos neužtvėrė STOP juosta?“ – šie klausimai tragedijos vakarą nuolat skambėjo iš šoką patyrusių žuvusios moters artimųjų.
Jie labiausiai neduoda ramybės žuvusiosios broliui Sigitui Grigaliūnui. Vyras, šeštadienio vakarą telefonu išgirdęs apie nelaimę, skubiai atlėkė iš Šiaulių.
„Man pasakė, kad Ritos nebėra, negalėjau patikėti. Ir dabar dar negaliu, nors savo akimis mačiau ją negyvą gulinčią ant virtuvės grindų“, – kalbėjo šoko ištiktas vyras.
Po nelaimės R.Bričkuvienės artimieji prisiminė lemtingas aplinkybes.
Prieš kiek laiko buvo tvarkomas regioninės reikšmės kelias, einantis pro Aukštupėnų kaimą.
Tuo metu dvikamienė vinkšna jau buvo sutrūnijusi ir gerokai apdžiūvusi.
„Kodėl jos tuomet nenupjovė? Prie namo mes patys kelis senus storus medžius nupjovėme. O to, atokiau augančio, nedrįsome liesti be valdžios leidimo, nes jis buvo šalia elektros laidų.
Pernai jau prašėme, kad išpjautų prie kelio augančius menkaverčius medžius“, – kalbėjo S.Grigaliūnas, rodydamas į kelis kelmus, esančius prie motinos namų.
R.Bričkuvienės artimieji svarsto, gal nelaimės būtų buvę įmanoma išvengti, jei kelias būtų apšviestas.
Gal ugniagesiai būtų pastebėję, kad netrukus nulūš ir antrasis vinkšnos kamienas? Bet taupymo sumetimais kelio ir kaimo gatvės apšvietimas jau kurį laiką būdavo išjungtas.
Našlys nežino, kaip gyvens
„Galima nepavargstant ieškoti kaltųjų. Gal juos ir surastume. Bet Ritos jau nebesugrąžinsime“, – neatmesdami ir pačios žuvusiosios neatsargumo kalbėjo jos artimieji.
Žmonos netekęs M.Bričkus tylomis klausėsi, kaip lemtingo vakaro aplinkybes svarsto troboje susirinkę žmonės.
„Mes buvome laimingi, planavome ateitį ir laukėme, kada mūsų dukrytė pradės šliaužioti“, – ištarė vyras. Kaip dabar reikės gyventi vienam, likusiam be žmonos, jis dar negali pagalvoti.
Rita keliolika metų dirbo Kupiškio ligoninės operacinėje slauge.
Kai skyrius buvo uždarytas, ji susirado kitą darbą. Dabar dirbo puse etato vienoje bendrovėje.
Šeima gyveno iš to, ką uždirbdavo Rita, jiems kaip galėdama padėjo ir P.Grigaliūnienė, kurios namuose glaudėsi duktė su savo vyru ir dukrele.
Statybininko specialybę turintis Marius tik prieš metus – iškart po verstuvių – atsikraustė į Aukštupėnus.
Tačiau kol kas jis bedarbis. O dabar dar liko ir našlys su dukrele ant rankų.
Nėščią išgąsdino vilkų ataka
Su R.Bričkuviene lrytas.lt korespondentė Rasa Stundžienė kalbėjo pernai, liepos viduryje. Po to, kai jos sodybos kieme būrys vilkų užpuolė ir sunkiai sužalojo moters augintinį – 4 mėnesių jautuką. Gyvulį, kurį darbšti moteris tikėjosi užauginusi parduoti, teko papjauti. Tuomet dukrelę dar po širdimi nešiojusi moteris baiminosi, kad išgąstis nepakenktų jos būsimam kūdikiui.
Naktį, apie 2 val. nakties iš sesers kiemo sklindantį keistą triukšmą išgirdo netoliese gyvenantis brolis Virgis Grigaliūnas. Išgirdęs veršio bliovimą ir kitus keistus garsus, jis puolė į sesers sodybą. Vyriškis tamsoje pamatė, kad jos kieme pririštą veršį apipuolęs būrys vilkų. Vienas jų net buvo užšokęs ant besimuistančio jautuko nugaros. Tik žmogui pradėjus šaukti, plėšrūnai pabėgo.
„Brolio teigimu, veršį buvo užpuolę maždaug septyni vilkai, greičiausiai tėvai su jaunikliais“, – tuomet lrytas.lt sakė moteris.
Šeimininkė iškvietė veterinarą, o šis smarkiai sužalotą veršį patarė papjauti. Jaunam gyvuliui buvo nuplėšta viena ausis, sėklidės, daugybėje vietų sukandžiotos kojos.
Tuomet besilaukianti aukštupėnietė baiminosi, kad naktinis išgąstis po vilkų atakos nepakenktų jos pirmagimiui. Gaila moteriai buvo ir prarasto veršio – už mėsai užaugintą gyvulį šeima būtų gavusi apie 3 tūkst. litų, o vietoj to jo mėsą teko sušerti šuniui.
Moteris stebėjosi, kad vilkų teisės iškeliamos aukščiau, nei žmonių. „Paskambinau gamtos apsaugai, sakau – darykit ką nors, bet jie aiškina, kad vilkus saugo įstatymai. Bet mes juk ne vilkams gyvulius auginam, niekas mums nuostolių nekompensuoja“, – tuomet lrytas.lt sakė simpatiška aukštupėnietė.
Moteris pasiguodė, kad nuo vilkų yra nukentėjusi ir 2012 metų rugpjūtį. Tuomet jie papjovė kiek toliau namų, ganykloje prie pirties pririštą jos veršį.
Rytą pamačiusi, kad veršis dingo su visa grandine, moteris iš pradžių pagalvojo, kad jį kažkas pavogė. Tačiau kartu su iškviestu apylinkės įgaliotiniu netrukus jį rado papjautą. Kad tai plėšrūnų darbas, abejonių nekilo – jaučiui buvo išdraskytas pilvas.
„Sako, kad kai bulvės žydi, vilkai pradeda mokyti paaugusius vilkiukus medžioti“, – pernai lrytas.lt sakė Rita. Po to, kai neteko jau antro veršio ir baimindamasi, kad vilkai neužpultų karvių, moteris žadėjo jas vakarais iš ganyklos parsivesti į tvartą.
Gamtos stichija traiško gyvybes
* 2012 metų liepos 6-ąją Varėnos rajone staiga atūžęs vėjas, lydimas krušos, perkūnijos ir žaibų, ėmė laužyti ir vartyti medžius.
* Prie „Keružės“ poilsiavietės šalia Lavyso ežero iškylavęs 46 metų kaunietis bandė prilaikyti palapinę, kad vėjas jos nenuneštų.
* Galynėdamasis su audra vyras nepastebėjo, kaip pusiau lūžo aukšta dvikamienė pušis. Virsdamas medis trenkė jam į nugarą ir mirtinai sužalojo. Pušis pataikė ir šalia buvusiai kartu iš Kauno atvykusiai 40-metei moteriai. Jai lūžo stuburas.
* 2011 metų rugsėjo 14-ąją siautęs smarkus vėjas tragišką nelaimę sukėlė Šilutėje. Vėjo gūsio neišlaikęs senas klevas užvirto tiesiai ant 65 metų praeivės. Medis trenkė Traksėdžių kaimo (Šilutės r.) gyventojai tiesiai per galvą.
* 2010 metų rugpjūčio 8-ąją kelias valandas siautusi stichija nusinešė keturių žmonių gyvybę.
* Nulaužta liepa pražudė Verbyliškių kaime, Prienų rajone, iškylavusią 27 metų Viktoriją Golovinovą – šaka pataikė jai į galvą. Kurį laiką jauna moteris dar buvo gyva, bet atvykus medikams jos gyvybė jau buvo užgesusi. Manoma, kad Viktorija išgelbėjo greta jos palapinėje buvusį draugą, nes jam ant peties buvo padėjusi galvą. Todėl jis išvengė mirtino smūgio.
* Iškyla į gamtą tragedija virto ir vilniečių Norkūnų šeimai. Tą naktį prie Titno ežero netoli Rudnios nuvirtusio medžio šaka pataikė tiesiai į širdį 41 metų Juozui Norkūnui. Palapinėje verslininkas buvo su žmona Irma ir šešerių metų sūnumi Ignu. Likus valandai iki audros tarsi nujausdamas artėjančią nelaimę J.Norkūnas suspėjo su sūnumi pasikeisti vietomis. Taip tėvas išgelbėjo sūnų.
* Rugpjūčio 8-ąją gamtos stichija užklupo žvejojančius Varėnos rajono Sarapiniškių kaimo gyventojus 25 metų Audrių Kalvaną, 29 metų Artūrą Zaliecką ir 20-metį Mindaugą Kosčisą.
* Per stebuklą žūties išvengę A.Kalvanas ir A.Zalieckas buvo sunkiai sužaloti. M.Kosčisas iškart užduso, kai užvirtęs medis sulaužė šonkaulius, o jie pradūrė plaučius.
* Praūžusi vėtra pražudė karvių melžti susiruošusią Žeimių (Šiaulių r.) kaimo gyventoją 46 metų Ritą Aliejūnienę. Moterį mirtinai sužalojo stipraus vėjo šuoro ant jos užversta daugiau kaip pusantros tonos sverianti kilnojamoji karvių melžimo aikštelė su pašarais.
* 2000-ųjų rugpjūčio 19 dieną praūžęs viesulas nusinešė 41 metų Henriko Baranovskio gyvybę. Šalčininkų rajone, Pabarės kaime, ant namo verandos užvirtus medžiui žuvo viduje buvęs 41 metų vyras. Namo savininkas Benediktas Krupovičius buvo sužalotas.
