Iki sutiko savo gyvenimo meilę, Onai Raslanienei (85 m.) vis tekdavo rinktis iš dviejų vyrų. Kai rinkosi tarp savo būsimo vyro ir kito kavalieriaus, sekretorė iš Šiaulių paėmė atostogas ir išvyko į Kaukazą.
„Kaukaze per atostogas turėjau nuspręsti – arba inžinierius Vytautas, arba dailininkas Jurgis“, - sakė moteris.
Inžinierius iš Kauno jai vis paskambindavo. „Kalbėdamas telefonu, Vytautas nepaklausė, kaip aš į Kaukazą keliausiu ar ką veiksiu. Nusivyliau“, - sakė senolė.
Grįžusi iš atostogų ji paskambino savo būsimam vyrui Jurgiui Raslanui. „Daugiau viena tu niekur nevažiuosi“, - tokiais žodžiais mylimasis pasitiko ją prie savo dirbtuvių.
Netrukus jiedu susituokė. Moteriai buvo 48-eri.
Griaudavo vestuvių planus
Visos ankstesnės draugystės gražiai prasidėjusios baigdavosi skyrybomis.
„Padraugaudavom apie metus, jie pasipiršdavo, nutardavau tekėti, bet paskui nebegalėdavau – nebenorėjau su jais būti, imdavo kažko trūkti, darytis nuobodu, net fiziškai skaudėti širdį“, - prisiminė vyrų dėmesio nestokojusi šiaulietė.
Kartą ji nutraukė draugystę, kai jau buvo nupirkti vestuviniai žiedai. „Vestuvių planų turėjome su kokiais trim vyrais. Bet tik su vienu jau buvo žiedai. Viską išardžiau“, - juokdamasi pasakojo senolė.
Vyrą sapnuoja retai
Onos vyro žodžiai išsipildė – jie visur važinėdavo kartu. Įsimylėjėliai keliavo po Sovietų Sąjungą. Vyras dalyvaudavo parodose, Ona jį lydėdavo.
Nuotraukose įamžintos jų kelionės, parodos, atostogos, šypsenos ir apsikabinimai. „Čia mes Kryme. Čia jį parodoje sveikina. O čia – dar tarybinių laikų plakatas „Elektrifikuokime kolūkius“. Mano vyras jame nusipiešė pats save, sakė, gražesnio vyro nerado“, - vyro humorą prisiminusi kvatojo menininko žmona.
Jie abu mėgo muziką, dainas, dailę. „Jis sukuria vieną darbą ir pakviečia mane į dirbtuves. Aš pas jį bėgu kaip į didžiausią parodą. Viskuo dalinomės. Papildėme vienas kitą“, - prisiminė senolė.
„Jis mano širdyje. Dažnai jo ilgiuosi ir prisimenu. Linkiu, kad jūsų gyvenime atsirastų toks žmogus, kuris širdyje liktų visam laikui“, - pasakojimą apie vyrą pradėjo O.Raslanienė.
Moteris labai norėtų dažniau sapnuoti vyrą. „Labai retai jis mane lanko sapnuose, o aš taip norėčiau susapnuoti jį. Kai pasiilgstu, vartau mudviejų nuotraukas“, - storą albumą čežančiais viršeliais vartė pašnekovė.
Po vyro mirties – į senelių namus
Greitai bus 15 metų, kaip ji našlė. Vyras mirė būdamas 73 metų. Iki šiol svarbiausia jos pokalbių tema – eilėraščiais išsakomas vyro ilgesys.
Ona eilėraščius deklamavo ir portalo lrytas.lt žurnalistei. „Nekeikiu lemties, kad viena palikau. Aš dėkinga likimui, kad tave pažinau. Kad išmokau mylėt ir liūdėt, ir kentėt. Ir skausme, ir džiaugsme su tavim pakalbėt. Ant peties tavo ranką kaip šiandien jaučiu, tavo balsą girdžiu. Suprantu, išėjai, bet mano širdy palikai amžinai“, - eilėmis kalbėjo O.Raslanienė.
Dėl amžiaus Ona jau nebegalėjo susilaukti mažylių. Pora vaikų neturėjo. Nepaisant to, vedybas ji vadina sėkmingomis. „Mes labai gražiai sugyvenom. Aš sirgau už kiekvieną jo darbą. Jis mane įkvėpdavo kūrybai“, - sakė moteris, iki šiol įsimylėjusi savo vyrą.
Netrukus po vyro mirties ji persikėlė gyventi į senelių namus.
Tetą kartais aplanko dukterėčia – sesers duktė. Tačiau ir be lankytojų Ona turi ką veikti. „Prašiau dažnai nelankyti manęs. Esu užsiėmusi. Daug skaitau, rašau eilėraščius“, - vardijo senolė.
Senelių namuose kiekvieno mėnesio paskutinę dieną senoliai švenčia gimtadienius. Ona kaskart deklamuoja eiles. Moteris nežino, kiek eilėraščių moka mintinai. „Tūkstantį? Tiek nemoku“, - nusijuokė skaitovė.
Artėja ir skaitovės gimtadienis. Balandį ji švęs 86-ąją gimimo dieną.
