M.Girulis – neįgalus vaikinas, svajojantis apie bioninę ranką. Jis gimė pažeistomis rankomis ir kojomis. Dabar vaikinui – 21-eri.
„Kai pamačiau kūdikį, buvo šokas. Nenorėjau matyti žmonių. Norėjosi įsilįsti vienai ir pabūti“, - praeityje paskendusias akimirkas prisiminė D.Girulienė.
Gimdymo namuose Šilutėje ji išbuvo savaitę. Paskui išrūko į Klaipėdą. Nebebuvo kada liūdėti. Uostamiesčio gydytojai sugipsavo naujagimio kojas, klubus įtvirtino metaliniu branktu, rankas – langete.
„Negalėjau priglausti vaiko prie krūtinės. Jis visas buvo apkaustytas metalu ir gipsu. Nenaudojau įprastų vystyklų, vyniojau jį į paklodes“, - prisiminė Danguolė.
Kūdikis muistydavosi, kai gipsas spausdavo paaugusias jo kojeles. „Vyras imdavo pjūkliuką ir gipsą nupjaudavo. Kitą dieną veždavome vaiką iš naujo gipsuoti. Ir taip kas dvi savaites“, - pasakojo Martyno mama.
Šeima neturėjo automobilio. 100 kilometrų iš Pagėgių į Klaipėdą jie įveikdavo automobilį pasiskolinę iš kaimynų. Padėdavo ir geri giminaičiai, kurie paveždavo iki ligoninės.
Po pustrečių metų medikai pamatė, kad gipsas niekuo nepadeda. Jie pasiūlė šeimai operuoti berniuko kojas.
Operacija – po metų ligų ir laukimo
Danguolė prisiminė, kaip sunkiai jie sulaukė pirmosios kojų operacijos. „Kai jau atėjo eilė, Martynas sugripavo. Mus vėl perkėlė į eilės galą. Antrąkart atėjus eilei berniuką užpuolė žarnyno infekcija. Taip operacijos pralaukėme metus“, - pasakojo D.Girulienė.
Labiausiai Martynui padėjo klubų sutvirtinimas. Netrukus po gimimo jis buvo suvaržytas metaliniais strypai. Danguolė prisiminė, kad tuo metu mažai judindavo sūnelį, kad tik vaikas ateityje galėtų lengviau judėti.
Kai Martynas paaugo, jo pusbrolis surado Švedijoje vieną organizaciją, kuri padėdavo vaikams, turintiems panašių bėdų. Metus laiko jie susirašinėjo, kol švedai pakvietė lietuvį darytis operacijos.
Iš viso Martynas yra patyręs 10 stambių operacijų – 6 kojų ir 4 rankų. Dauguma jų atliktos Švedijoje.
Su broliu – ir į tualetą
Martynas – jauniausias Girulių vaikas. Kai tėvai parsivežė berniuką namo, jo laukė 2-ejų ir 4-erių metų sesutės – Vaida ir Rosita. Joms neįgalus brolis tapo išbandymu. Martynui visur reikėjo pagalbos. Jos ir į tualetą brolį lydėdavo. „Nereiškė jokių pretenzijų, juk žmogus – savas“, - sakė mama.
Dėka artimųjų Martynas galėjo lankyti mokyklą. Pradinėse klasėse su juo visą laiką buvo mama. Mokytojai moteriai pasiūlė įsidarbinti. Danguolė plaudavo mokyklos grindis, ruošdavo priešpiečius kitiems vaikams.
Ji gyveno dėl sūnaus. „Nesijaučiu, kad aukojausi, taip reikėjo“, - sako Pagėgių gyventoja.
Vėliau Martynu ėmė rūpintis vyresnės jo seserys. Berniukas kartu su jomis eidavo į mokyklą. Vaikui susidėti knygas pagelbėdavo ir klasės draugai bei mokytojai. Niekas iš jo nesityčiojo.
Martynas daugiausia klausėsi. Rašyti jis galėjo nedaug, vieną kitą sakinį užrašydavo pasidėjęs lapelį ant kelių.
Dešimt klasių baigęs vaikinas svajoja baigti vidurinę ir studijuoti, padėti neįgaliems žmonėms. Jau rudenį norėtų lankyti mokyklą.
Mėgstamiausi jo užsiėmimai – skaityti knygas ir sekti naujienas žiniasklaidoje. Martynas labai domisi automobiliais, kartą net aiškinosi, kaip automobilį vairuoti kojomis.
„Mums belieka jį palaikyti. Jis labai nori tos bioninės rankos. Nors jam reikės save įveikti – išmokti valdyti tai, ko niekada neturėjo. Bet bent savimi galės pasirūpinti. Liūdna pagalvojus, kad po mūsų mirties jo laukia nebent senelių namai“, - baiminosi D.Girulienė.
Paaukojo 30 karvių
Dėl būsimos Martyno rankos tėvai nemažai paaukojo. Kaimenė galvijų miesto žmonėms turbūt jau nieko nereiškia. Užtat kaime gyvenančiai Girulių šeimai tai buvo visas jų gyvenimas. Dėl sūnaus sveikatos jie pardavė 30 karvių ir ūkinę techniką.
„Svarsčiau, ar nufotografuoti prieš parduodant, bet nesiskaudinom. Geriau apie tai neprisiminti“, - graudinosi Danguolė Girulienė.
Apie 30 galvijų dabar teprimena žemės ūkio ministerijos raštas. Metų ūkio apdovanojimu už pažangų ūkininkavimą Girulius įvertino tuometis žemės ūkio ministras.
60 tūkst. litų, kuriuos gavo pardavę karves 2009 metais, tėvai paskyrė sūnaus operacijai.
Dabar šeima suka galvą, kaip iki balandžio surinkti 92 tūkst. eurų (per 317 tūkst. litų). Tiek kainuos pats prietaisas. Per 40 tūkst. litų už operaciją galbūt padengs mūsų šalies ligonių kasos.
Martyno Girulio paramos fonde jau yra 72 tūkst. litų, dar tiek tėvai netrukus įneš. Tai pinigai už traktorių, kurį neseniai pardavė.
Nemažą sumą yra paaukoję visai nepažįstami geradariai. Jiems Girulių šeima nenustoja dėkoti. Jie dar kartą kviečia visus prisidėti prie Martyno svajonės išsipildymo.
Jei Austrijos medikams pavyktų sėkmingai pritaisyti Martynui dirbtinę ranką, jis būtų pirmasis žmogus pasaulyje, kuriam neįgalią ranką pakeistų bioninė.
Savo auką galite pervesti į Martyno Girulio paramos fondą, fondo kodas – 302744171, sąskaitos banke „Swedbank“ numeris LT797300010130920989.
