Juvelyras M.Kähleris, jau ketverius metus gyvenantis Vilniaus Užupio rajone, tikino per savo gyvenimą artimai pažinęs apie 200 moterų. Nors neseniai vokiečiui diagnozuotas vėlyvosios stadijos gerklų vėžys, vyras neprarado optimizmo ir neišsižadėjo moterų draugijos, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.
Sužinojęs, kad Varėnos rajone gyvena dar vienas meilės rekordininkas, vokietis panoro su juo susipažinti.
Žurnalistas L.Daugėla, kuris prasitarė per gyvenimą mylėjęsis su 40 moterų, irgi serga. Tačiau nors ir prastai jausdamasis vyras vokietį pakvietė į Matuizų kaimą.
Lietuvis ir vokietis, abu atsidūrę prie nebūties slenksčio, daugiausia kalbėjosi apie savo aistringą gyvenimą. Michaeliui tai buvo kaip stipri vitaminų dozė, mat Vokietijoje netrukus jo laukė sudėtinga operacija.
Nors vokiečio ir lietuvio patirtis panaši, jų požiūris į moteris, santuoką bei intymų bendravimą skiriasi.
– Michaeli, jums Vokietijoje bus atlikta sunki gerklų operacija. Jus, Leonai, kamuoja opaligė, streikuoja kepenys. Į veidrodį žiūrėti nelabai norite, nes veidas geltonas, o kojos smarkiai ištinusios. Bet, nepaisydami užgriuvusių sunkumų, susėdote prie vieno stalo pasikalbėti apie didžiąją gyvenimo pagundą – moteris.
Michaelis: Moterys yra gyvenimo spalva ir skonis. Viskas sukasi apie moteris – esu nuo jų priklausomas, jas gerbiu ir žaviuosi, iš jų mokausi didžiadvasiškumo, kilnumo ir išminties. Moterys yra tai, dėl ko vyrui verta gyventi.
Leonas: Vyrai ir moterys niekada tarpusavyje nesusikalbės, iki galo nesupras vienas kito, nes žmonėms skirta gyventi po vieną.
Neturiu jokių iliuzijų dėl ilgai trunkančios harmoningos meilės: viskas turi pradžią ir pabaigą – nebuvimą kartu. Kai kurie ištveria kartu iki gyvenimo galo, nors abejoju, ar jų vienišumas dviese turi kokią nors vertę.
– Kada pamilote pirmą kartą?
Leonas: Mano pirmoji meilė mokėsi šeštoje klasėje. Aš – irgi. Pavaikščiodavome, pasvajodavome. Apie seksą nė minties nebuvo – tada norėjome būti kosmonautais.
– Kada pirmą kartą mylėjotės?
Michaelis: O, man buvo tik keturiolika. Šis nuostabus susitikimas įvyko vasaros stovykloje Vokietijoje prieš 48 metus. Greta buvo įrengtos dvi stovyklos – vaikinų ir merginų.
Marie buvo iš Prancūzijos. Niekada jos nepamiršiu: juodi plaukai, didžiulės spindinčios akys. Šiek tiek vyresnė už mane, jai buvo septyniolika.
Ji mane suvedžiojo. (Juokiasi.) Ir tai buvo nepakartojama – niekada gyvenime jos nepamiršiu. (Michaelio akys sudrėksta.)
Ji buvo stebuklinga išimtis tarp daugybės moterų, kurias vėliau pažinau. Po to dar mylėjausi su galybe moterų – jų buvo apie du šimtus.
Bet su Marie buvo pirmas kartas, ir tuo viskas pasakyta. Tokius prisiminimus žmonės nešiojasi širdyje visą gyvenimą.
– Ar grįžęs namo iš stovyklos apie pirmąjį meilės nuotykį papasakojote motinai?
Michaelis: Žinoma. Jaučiausi labai išdidus, kad taip nutiko. Grįžęs iškart pasigyriau. Motina susiėmė už galvos: „Viešpatie, Michaeli, ar žinai, kad, būdamas vos keturiolikos metų, gali tapti tėvu?“
Mano mama net nenutuokė, kad vyresnioji sesuo man buvo davusi prezervatyvų ir patarusi: „Nerodyk mamai, bet pasiimk: tokie dalykai stovyklose kartais praverčia.“ Sesuo buvo teisi.
Ji žinojo, kaip stipriai siautėja vaikino kūnas, – tereikia mažos kibirkšties. Be to, prieš keturiasdešimt metų Vakarų Europoje laisvos meilės idėja buvo labai populiari. Ir jauni vyrai, ir moterys tuo žavėjosi.
Dabar požiūris Vokietijoje jau kitoks: žmonės suprato, kad laisva meilė nėra taip puiku, kaip tada manėme. Ji turi ne tik žaviąją pusę, o ir pragaištingų padarinių, ypač moterims.
– Ar motinai rūpėjo moralinis jūsų meilės nuotykio aspektas?
Michaelis: Abu mano tėvai buvo menininkai ir priklausė bohemai. Mano mama buvo Berlyno operos dainininkė, sopranas, daug talentingesnė už tėvą. Ji buvo laisva, temperamentinga, graži, geidžiama. Tėvas jai pavydėjo talento ir gyvybingumo.
Jie išsiskyrė, nes motinos svajonė buvo pabėgti iš Rytų Vokietijos į Vakarų pusę, o tėvas bendradarbiavo su „Stasi“ – Rytų Vokietijos saugumu, tad atsisakė bėgti. Mano vaikystė nebuvo paprasta.
– Kokią moterį laikote idealu?
Leonas: Netikiu, kad yra idealių vyrų ir idealių moterų. Jeigu tokią sutikčiau, bėgčiau kuo toliau. Angelų tarp žmonių nėra, net Milo Venera ne visiems patinka.
Įsivaizduoti, kad kur nors kada nors sutiksi tobulybę, – didžiausias neišmintingumas.
Michaelis: Man ideali moteris atrodė mano žmona Tina – mus siejo tobula partnerystė, absoliutus pasitikėjimas ir stiprus kūniškas ryšys. Tinai buvo vos dvidešimt, kai ją sutikau.
Ką tik buvo grįžusi iš Meksikos: žvilgtelėjau į ją ir supratau – toji mergina skirta man. Man buvo 28-eri.
– Ar vyrui sunku suartėti su nauja moterimi ir greitai pasiekti, kad ji jo įsigeistų?
Leonas: Nesigulu su pirma sutikta prie stoties. Jeigu jau reikalas priartėja iki lovos, vadinasi, esama šio to daugiau nei vien fizinis potraukis.
Michaelis: Man fiziologinis potraukis ir seksualumas yra labai svarbūs. Jaunystėje tai netgi buvo svarbiausias dalykas, nes esu aistringas.
Vėliau, jau brandesniame amžiuje, išmokau save kontroliuoti. Supratau, kad vyras, suartėdamas su moterimi, ne tik patenkina savo fiziologinį poreikį, bet ir įgyja nuostabią galimybę per moters kūną pažinti jos sielą.
Dovanodama savo kūną moteris apdovanoja vyrą galimybe praplėsti jo suvokimą apie tai, kas yra moters pasaulis ir iš ko jis susideda.
Vokiečiai savo prigimtimi nėra romantikai, bet aš – romantikas, ir moterys tai jaučia.
– O ką manote apie lietuvių vyrų romantiškumą?
Michaelis: Blogai manau. Štai mano Užupio kaimynas Tomas moterį vertina panašiai kaip gaidys vištą: nužiūrėjai, užgriuvai, nusipurtei ir nuėjai pasišvilpaudamas.
Jam nerūpi, ką ji jaučia, ko trokšta, ko norėtų. Tai būdinga lietuviams vyrams.
Tokiam elgesiui sugalvojau apibūdinimą: „Litauische Romantik“ (išvertus iš vokiečių k. – lietuviškoji romantika.)
O gal aš Užupyje sutikau ne pačius geriausius vyrus. (Juokiasi.)
Leonas: Kategoriškai nesutinku, kad visi lietuviai vyrai taip elgiasi. Pažįstu daugybę vyrų, ypač jaunesnės kartos, kurie moterį gerbia, jai padeda ir neužkrauna savęs ant pečių kaip neįkainojamos dovanos.
Nė viena mano žmonų ar draugių nesiuvo man sagų, nelygino kelnių ir neskalbė mano apatinių – viską pasidarydavau pats.
Su pirmąja žmona gyvenau 11 metų, susilaukiau dviejų sūnų ir tikrai jos neišnaudojau, neniekinau. Matyt, Michaeliui kelyje pasipainiojo ne tokie kaip aš lietuviai.
– Su kiek moterų jau buvote suartėjęs iki tol, kol sutikote savo būsimąją žmoną?
Michaelis: Gal su dešimčia. Bet nebuvau cinikas: niekada tuo pat metu nedraugavau ir nesimylėjau su dviem moterimis.
– Kodėl santuokai nepasirinkote nė vienos jų?
Michaelis: Nes tik sutikęs Tiną suvokiau, kokie esame artimi. Artimumas buvo neįtikėtinas. Jūs tik pamanykite: pats ryžausi priimti abi naujagimes dukteris, kai Tina atsisakė gimdyti ligoninėje.
Mes jautėme ir žinojome, kad esame vienas kitam skirti.
Mes su Tina visose gyvenimo situacijose elgėmės kaip vieninga komanda. Jei jaučiate poreikį elgtis kaip komanda, esate sukurti vienas kitam. Tai pagrindinė taisyklė, kuri patikrina, ar vyras ir moteris myli vienas kitą.
– Ką Tina veikė Meksikoje iki jums susitinkant?
Michaelis: O, ji turėjo lakią vaizduotę – buvo ten nukeliavusi įsigyti narkotikų. Tai buvo populiaru prieš kelias dešimtis metų – vakariečiai jaunuoliai bastėsi po pasaulį, uostė žolę, išbandė viską, ką siūlė laisvasis pasaulis.
– Ar Tina vartojo narkotikus ir laukdamasi?
Michaelis: Ne, ką jūs. Ji rimtai žiūrėjo į motinystę. Tina buvo Moteris iš didžiosios raidės – protinga, ištikima, nuostabi. Tačiau ji susirgo kraujo vėžiu ir mirė, o tada mano gyvenimas subyrėjo.
Įvyko daug negerų dalykų, kurie sugadino mano santykius su dukterimis. Joms buvo labai nedaug metų – vyresnėlei devyneri, o mažei – apie penkerius. Tai labai skausmingi prisiminimai.
Tinai mirus komandos nebeliko. Sielvartavau taip stipriai, kad nesugebėjau vienas daryti to, kas su Tina atrodė savaime suprantama ir klostėsi labai lengvai.
– Jūs abu labai daug kalbate apie jausmus. Ar yra kuriam nors iš jūsų nutikę taip, kad moters mintys ir protas žavi, o kūnas netraukia?
Leonas: Dar ir kaip būna. Būtų kvaila neigti, kad fiziškai vyras ir moteris turi atitikti vienas kitą. Pasakysiu šiurkščiai, nors nesu cinikas: plaukuota moters krūtinė manęs visai nežavi.
Tačiau didžiausia problema yra ta, kad lietuvių vyrai yra nesveikai drovūs. Mes drovimės kalbėtis apie kūniškąjį neatitikimą ir taip dar labiau apsunkiname sau gyvenimą.
Michaelis: Moterys ir vyrai skirtingi. Vyras privalo teirautis, kas moteriai patinka, kokių glamonių ji norėtų per suartėjimą, kokios jos erotinės fantazijos. Dėl moters reikia stengtis, o ne naudotis ja savo paties malonumui pasiekti.
Leonas: Klausk neklausęs, gyvenime viskas vyksta ne pagal instrukcijas. Ar jiems kartu gera, abu supranta tik tada, kai pabando mylėtis.
Michaelis: Netiesa. Reikia ištirti, kas moteriai malonu. Būtina įdėti sąmoningų pastangų, kad suprastum, kas moteriai kelia geismą.
Užupyje į mūsų kiemą, kuriame dabar gyvenu, užsuko kokių 50 metų moteris. Sėdėjome trise – kaimynas, aš ir ta moteris.
Staiga pastebėjau, kokia grakšti tos penkiasdešimtmetės koja. Nepastebimai nuleidau ranką po stalu ir nuaviau batelį. Nuostabi pėda. Ėmiau glostyti tarpupirščius ir ji ėmė aimanuoti iš malonumo. Net sudejavo: „Niekada nesu patyrusi tokio puikaus malonumo.“ Mes tapome meilužiais.
Vėliau dailininkų stovykloje sutikau moterį, kuri paklausė: „Ar tu privertei dejuoti iš malonumo mano draugę?“ Šyptelėjau.
Nuėjęs vos kelis metrus į šalį gavau jos žinutę: „Ir aš noriu tai patirti. Aš tave jau dabar myliu.“
Štai kaip nutinka, kai paisai moterų norų.
– Kokią didžiausią klaidą padarėte savo gyvenime?
Michaelis: Kai žmona mirė, likęs vienas nemokėjau savo dukterims atstoti motinos. Jos norėdavo atbėgti pas mane į lovą, nes buvo pratusios, kad į mamos lovą galima įsikraustyti kada nori.
Bet Vokietija yra taisyklių šalis. Jei mokykloje dukterys būtų prasitarusios, kad miega vienoje lovoje su tėvu, šitai būtų pasibaigę dideliais nemalonumais.
Aš troškau visiems gero, bet vienam man nepavyko to padaryti. Parsivežiau iš slaugos ligoninės į namus Tinos motiną, kuriai reikėjo priežiūros. Norėjau, kad ji būtų arčiau anūkių. Daug ko norėjau, bet baigėsi tuo, kad netrukus vedžiau kitą moterį. Ji buvo tikra pabaisa – kaip pamotė iš lietuviškų pasakų.
Dukterys man to niekada neatleido: sakė, kad jautėsi labai vienišos ir išduotos. Vyresnioji duktė, kuriai dabar jau 31-eri, tvirtina, kad buvau labai blogas tėvas.
– O kiek vaikų turite jūs, Leonai, ir kokie jūsų santykiai su jais?
Leonas: Keturis. Jie jau suaugę. Mados sveikinti vieni kitų su gimimo dienomis mes neturime, todėl net tiksliai ir nepasakyčiau jų metų: vyriausiam Arūnui apie 42-ejus, Linui – apie 37-erius. Ignui, kuris su motina gyvena jos gimtojoje Baltarusijoje, – apie 30. Nesantuokinė Ieva – studentiško amžiaus, studijuoja Anglijoje.
Visi mano vaikai protingi, išsilavinę. Ievos, kai jai suėjo 16-a, esu tiesiai paklausęs, ar ji nesijautė nuskriausta, ar nebuvo pravardžiuojama benkarte. Ji šyptelėjo ir atsakė: „Dabar ne tokie laikai, tėve.“
Visi mano vaikai mane lanko, leidžia Matuizų kaime atostogas. O Ignas užaugęs net nustebino: baltarusiškame pase pasikeitė savo vardą ir tėvavardžio formą. Buvo įrašyta „Daugėla Ignat Leonidovič“, o jis įsirašė lietuviškai „Daugėla Ignas, Leono“. Tai apie mano ryšį su vaikais pasako daugiau nei kasdieniai susitikimai.
Net skyrybos su moterimis įvykdavo labiau dėl objektyvių aplinkybių, o ne dėl didelių nesutarimų ar blogo mūsų charakterio.
Todėl negaliu sakyti, kad mano gyvenime buvo daug moterų: greičiau buvo daug netinkamai susiklosčiusių aplinkybių, taip pat nenoro likti kartu bendrumo jausmui išblėsus.
Michaelis: Aš irgi papasakosiu keistą, ne visiems turbūt suprantamą atsitikimą, kaip tapau geru savo vyresniosios dukters draugu.
Jaunystėje ji buvo pakliuvusi į kalėjimą už narkotikus. Aš ją lankiau, nors kelias buvo tolimas. Išėjusi iš kalėjimo ji paklausė: „Tėveli, aš niekados nesu bandžiusi LSD. Ar mes galėtume pabandyti kartu?“
Nors skambėjo absurdiškai, sutikau. Ir ji man atleido už praeitį. Ir kai neseniai sužinojau, kad sunkiai sergu vėžiu, būtent ji palydėjo mane į ligoninę tyrimų. Ji buvo kartu. Beje, ji seniai nebevartoja narkotikų, jos gyvenimas susitvarkė.
Leonas: Man tokia bendrystės istorija skamba klaikiai. Nenorėčiau tokiu būdu padėti savo vaikams.
– Kaip jūs abudu gyvenate dabar? Abiem jau nemažai metų, galbūt tenka mokėti pinigus moterims už suteiktą meilę?
Michaelis: Aš niekada nesu mokėjęs moteriai pinigų už mylėjimąsi. Dabar laikinuosiuose namuose Užupyje mano guolyje ilsisi Ela. Ji yra elitinė prostitutė, bet man tai nerūpi. Ji man patinka. Ji yra graži 27 metų moteris, o ne prekė.
– Tačiau kodėl ji dabar gyvena pas jus?
Michaelis: Jai reikia pailsėti, ji serga. Ir dabar liko mano bute, kad išsimiegotų. Iš pradžių norėjo važiuoti su mumis į Matuizų kaimą, bet paskui apsigalvojo. Nes pavydi manęs kitoms moterims. Šiandien pavydi jums, žurnalistei. Keista, kai moteris, kuri užsidirba iš sekso paslaugų, pavydi manęs kitoms. Visos pasaulio moterys yra pavydžios.
Būtent pavydas labiausiai apsunkina jų santykius su vyrais.
– O jūs nebijote turėti intymių santykių su prostitute?
Michaelis: Ne, nebijau, ji atsargi, švari ir naudoja apsisaugojimo priemones.
Ji užjaučia mane ir nori kuo daugiau laiko praleisti kartu. Be to, ji pati serga: jeigu išsikapstysiu, išsivešiu ją į Vokietiją ir net vesiu, kad ten ji gautų draudimą ir galėtų gydytis.
– Ką galėtumėte patarti jauniems vyrams, turintiems dar mažai patirties su moterimis?
Michaelis: Gyvendamas Lietuvoje susidariau įspūdį, kad čia labiausiai paplitusios dvi vyrų kategorijos.
Vieni muša gyvūnus, taip pat jie elgiasi ir su moterimis. Merginos, atidžiai stebėkite, kaip jūsų būsimieji elgiasi su gyvūnais.
Antroji vyrų kategorija išsirinktą moterį paverčia tarsi savo motina ir siekia, kad aplink jį tūpčiotų. Moterys, neleiskite, kad su jumis taip elgtųsi.
Leonas: Aš bet kuriam jaunam vyrui patarčiau kitaip. Gyvenk vienas. Negi nori, kad tave įtrauktų vystyklų ir rūpesčių liūnas.
Ar įsivaizduoji, koks bus tavo gyvenimas, kai vaikai sirgs, kai neturėsi buto, nesugebėsi uždirbti šeimai? Pagalvok, ar tikrai esi pasirengęs tokiems išbandymams?
Vyrui ir moteriai gyventi kartu – didelis dvasinis ir fizinis vargas.
Michaelis: O aš pasakysiu priešingai. Susipažink su moters fiziologija ir psichologija. Mokykis pažinti, suprasti, apsaugoti, padėti, suteikti malonumą ir rūpintis. Tada ji bus laiminga.
