Alkoholis anksčiau nei merginos
Laimis pasakoja, kad gerti pradėjo itin anksti – nuo 13 metų. „Pigaus vyno skonį prisimenu iki šiol. Pirmojo gurkšnio skonis persekios mane visą gyvenimą“, - prisipažįsta pašnekovas.
Svaigintis Laimis pradėjo iš smalsumo, tada atsirado kompanija, noras pasirodyti „kietam“, laisvai bendrauti su merginomis.
Po kurio laiko „draugystės“ su alkoholiu trauką gražioms merginoms pakeitė agresija ir noras muštis. Išgertuvės ir vakarėliai buvo lydimi smulkių vagysčių, o jos – pirmųjų įrašų policijos nuovadoje.
Sulaukęs vos 16 metų vaikinas suprato, kad lengvai savo įpročių nepakeis.
Bėgimas nuo savęs baigėsi Lukiškėse
Paaugliui tuomet nerūpėjo keičiamos mokyklos, areštai, problemos šeimoje. Visas jo gyvenimas virto nuolatiniu rūpesčiu, iš kur gauti pinigų svaigalams, kaip surengti kuo įspūdingesnį vakarėlį, ką daryti, kad šventė kuo ilgiau nesibaigtų, nesvarbu, kuri tai savaitės diena.
Alkoholio nebeužteko, Laimis pradėjo vartoti ir vadinamuosius lengvuosius narkotikus. „Artimuosius mokėjau įtikinti, kad judu teisinga linkme, tvarkausi gyvenimą, ieškau darbo. Apgaudinėjau ir juos ir save“, - pasakoja vaikinas.
Savo gyvenimą Laimis bandė keisti bėgdamas į Vokietiją, kur dirbdamas išvalė organizmą nuo narkotinių medžiagų, atsikratė jį kamuojančių baimių ir paranojos.
Tiesa, neilgam. Netrukus jis vėl grįžo prie senų įpročių, kurie baigėsi įkalinimu Lukiškėse.
Susiėmė tik pasiekęs dugną
Išėjęs iš kalėjimo Laimis nusprendė keistis, įsidarbino degalinėje, tačiau pripažįsta, jog kelias į abstinenciją jam tuomet pasirodė per sunkus. Ir vėl vaikiną įtraukė bedarbystė, alkoholis, narkotikai.
Tik pasiekęs visišką dugną, jis žengė pirmą rimtą žingsnį link naujo gyvenimo. „Pirmasis žingsnis – detoksikacija. Nustojęs svaigintis supratau, kad niekas už mane mano gyvenimo nenugyvens. Pagalba, kurios man taip reikėjo, visuomet buvo šalia, tik atsisakiau ją matyti“, - teigia vaikinas.
Jis iki šiol dalyvauja viename iš reintegracijos projektų, kuriame bando atsikratyti savo praeities šleifo.
Pavyzdingas studentas gauna stipendiją
„Kai tvirtai apsisprendžiau keistis, viskas pradėjo klostytis mano naudai – pateikiau dokumentus ir įstojau į kolegiją mokytis verslo vadybos. Kai reikėjo pinigų sumokėti už studijas, likimas padovanojo galimybę užsidirbti“, - savo sėkme džiaugiasi dabar jau antrakursis Laimis.
Būtent studijos, įvairūs darbai ir užsiėmimai, savanorystė padėjo jam kovoti su priklausomybėmis, tapti geresniu žmogumi ir pavyzdingu studentu, gaunančiu stipendiją.
Statistiška rodo, kad visiškai išlipti iš alkoholio liūno pavyksta tik 3 proc. pasiryžusiųjų. „Džiaugiuosi, jog laiku susigriebiau ir man pavyko, nes mačiau daug tokių, kuriems padėti jau buvo nebeįmanoma“, - pasakoja Laimis.
Plėšo stingdančias etiketes
Jau beveik trejus metus Laimis gyvena blaivų gyvenimą ir padeda kitiems suvokti, kad tokių, kaip jis nereikia bijoti. Tapęs projekto „Gyvoji biblioteka“ dalimi, jis savo istorija su nepažįstamaisiais dalinasi nuolat.
„Vieni į biblioteką atėję žmonės mane teisia, kitiems įdomus mano gyvenimas, yra ir tokių, kurie nuoširdžiai mane sveikina pasirinkus teisingą kelią. Žmonės nėra tokie abejingi ir nesupratingi, kaip gali pasirodyti“, - teigia vaikinas.
Nors Laimis susilaukia įvairių reakcijų, tačiau daugeliui žmonių pabendravus su juo pavyksta atsikratyti stereotipų ir baimių.
„Kai žmonės sužino, kas slypi po priklijuotomis etiketėmis „narkomanas“, „alkoholikas“, „kalinys“, jie pakeičia savo nuomonę. Visuomet atvirai kalbu apie savo praeitį, todėl nepalieku jokių galimybių manipuliuoti šia informacija, - atvirauja Laimis ir priduria. - Esu vertas daugiau nei mano praeitis“.
***
Laimis yra projekto „Gyvoji biblioteka“ dalyvis. Visiems norintiems jis pasakoja savo istoriją – kaip įniko į svaigalus, pasiekė dugną ir kaip išsikapstė.
