Miegas išgaravo per sekundę. Moteris puolė žadinti šalia snaudusio vyro bei vaikų – 12-metės Paulos, 9-mečio Patriko, 5 su puse metų Patricijos ir trejų dar neturinčio Pijaus.
Gaisras per keliolika minučių prarijo nedidelį Valų kaimo (Trakų raj., Lentvario sen.) gyventojų Ingos (34 m.) ir Artūro (34 m.) Skvorčinskų sodo namelį. Nelaimė sukrėtė, bet ir suvienijo šeimą. Ji atskleidė mažo berniuko didvyriškumą.
Šeštukas miegojo nė 50 kv.m. neturinčiame pirmame medinio namo aukšte. Kaip vėliau paaiškėjo, antrasis aukštas jau pleškėjo. Medinis plastmasinėmis lentelėmis apkaltas vasarnamis užsidegė nuo dūmtraukio, kuris buvo nevykusiai įrengtas. Trūkus gilzei, ėmė kaisti betonas, kuris uždegė medinį namo karkasą.
Išsigelbėti iš fakelu virstančio namo daugiavaikė šeima turėjo vos kelias minutes. Inga su pižama, Artūras su chalatu ir šlepetėmis nė negalvojo apsirengti. Pirmiausia rūpinosi iš namo išgabenti vaikus. „Nežinau, ką be jų daryčiau“, - vėliau prisipažino mama.
Ingą labai sujaudino vyriausiojo sūnaus elgesys. Ji įdavė devynmečiui sūnui broliuką. „Paprašiau, kad išneštų Pijų. Patrikas neišsigando, nepanikavo. Dar paėmė iš manęs antklodę ir su broliu ant rankų nuskuodė į netoliese stovėjusį mūsų automobilį. Jis tikras didvyris. Ir kasdienybėje labai mėgsta padėti“, - pasakojo motina.
Netrukus trečiokas dar labiau nustebino gimdytoją. „Jau sėdėdama mašinoje pastebėjau, kad Patrikas iš degančio namo spėjo išsinešti ir savo mokyklinę kuprinę. Jis nelabai mėgsta mokytis, bet turbūt suprato, kad kuprinė bus jam reikalinga“, - kalbėjo I.Skvorčinskienė.
Ji bardavo sūnų, kam laiko kuprinę prie lauko durų, šalia batų, bet sūnus vis neklausydavo mamos. Per gaisrą „nepatogiai“ padėta kuprinė buvo kaip tik po ranka.
Beveik visas vaiko gyvenimas – 8-eri metai – prabėgo sudegusiame name. Nelaimė jį pakeitė. Anksčiau iš lego kaladėlių vaikas statydavo laivus arba automobilius. Dabar renčia namukus. „Pirmąjį pastatė tokį, koks buvo mūsų. „Mama, mes pastatysim tą namą“, - guodė mane apkabinęs, kai verkiau“, - trečioko sūnaus gailestį prisiminė Inga.
Patrikas ir jo vyresnė sesuo Paula tris dienas į mokyklą nėjo. Klasės draugai juodu vėl pamatė šį pirmadienį.
Trijų kambarių bute – aštuoniese
Jau savaitė praėjo, kai Skvorčinskai gyvena pas Ingos mamą trijų kambarių bute Grigiškėse. Šešių asmenų šeima ir Ingos tėvai – iš viso aštuoni žmonės. Ingos brolis po gaisro išsikėlė gyventi pas draugę, kad seseriai būtų daugiau vietos.
Daugiavaikė šeima jau buvo pripratusi prie nedidelio būsto. Pas Ingos tėvus jie turi dvigulę lovą sau ir mažajam bei dviaukštę lovelę kitiems trims vaikams. „Grįžome į tą patį kambarį, kuriame gyvenome teturėdami tik du vaikus“, - prisiminė moteris.
Keturių vaikų tėvai įpratę gyventi glaudžiai. Jie švelniai vadina savo šeimą skruzdėlynu. „Man kartais prisireikia porą minučių pabūti vienai, bet paskui ir vėl pasiilgstu visų. Net į svečius nesinori eiti po vieną, smagiau visiems kartu“, - juokėsi daugiavaikė mama.
Kai Patrikas kartais likdavo nakvoti pas senelius – iš ten jam mokykla arčiau – mama pasiilgdavo sūnaus. „Nors namuose likdavo dar trys vaikai, jausdavau, kad kažko vis tiek trūksta“, - tikino Valų kaimo gyventoja.
Pora planuoja statytis namą sudegusio vietoje. „Ten – mano tėvų žemė. Kaime gyventi sunkiau nei mieste, bet jau pripratome. Vaikams ten gerai – gamta, dviračiai, supynės – viskas šalia. Bet dabar statysime mūrinį. Turime daug draugų, pažįstamų statybininkų. Per vasarą, rudenį ką nors įsirengsime“, - planavo I.Skvorčinskienė.
Vežiojo gesintuvus
Moterį sujaudino gerų žmonių pagalba be nieko likusiai šeimai. Valų kaimo pirmininkė Elžbieta Ščipienė netruko paskelbti apie gaisrą ir paprašė Skvorčinskams gyventojų pagalbos. „Man buvo šokas. Nepažįstama kaimo gyventoja atėjo, apkabino. Nieko nesakė. Įdavė 100 litų, striukę mergaitėms, mažajam batukus“, - susijaudinimo neslėpė pašnekovė.
Kaimynai ir draugai greitai privežė šeimai įvairių rūbų, indų. Siūlė ir baldų, bet kol kas jų nėra kur dėti.
Likimo nuskriaustai šeimai sunku ir dėl to, kad Artūras yra bedarbis. Prieš kelerius metus jis dirbo vidaus apdailininku. Vyro širdis ėmė streikuoti, dėl širdies nepakankamumo gydytojai pripažino jį neįgaliu.
A.Skvorčinskas nenuleido rankų. Išsilaikė B kategorijos teises ir dirbo vairuotoju. Į tolimus reisus jis negali važiuoti – sunkvežimio teisėms gauti reikia tvirtesnės sveikatos.
Dar prieš keletą mėnesių jis vežiodavo įmonės „Geslita“ gesintuvus. Kieme prie namų kartais stovėdavo mašina su šimtu gesintuvų priekaboje. Tačiau įmonėje kilus sunkumams – Inga pasakojo, kad jos savininkas buvo areštuotas – Artūras neteko darbo.
Du mėnesius gyveno iš 200 litų pašalpos
Gruodį ir sausį šeima gyveno iš 200 litų pašalpos už vaikus. Vienas kitas papildomas litas atsirasdavo Artūrui padirbėjus garaže. Vasarį šeimos mėnesio biudžetas turėtų padidėti iki 1500 litų, mat Artūras sausį užsiregistravo Darbo biržoje.
„Maistu pastaraisiais mėnesiais padėjo Daugiavaikių šeimų asociacija MES. Ji dovanojo ir bilietus į teatrą, per Kalėdas vaikai gavo asociacijos parengtų dovanėlių“, - vardijo Inga.
Ta pati asociacija antrus metus iš dalies apmokėdavo šeimos poilsį prie jūros. Tiesa, šeima dalį sumos turėjo susimokėti pati. Kai vyras dirbdavo, jie kas mėnesį sugebėdavo po 100 litų atsidėti vasaros atostogoms.
Inga nedejuoja dėl to, kad trūksta pinigų. Žino, kad kažkaip išsivers. Tačiau jei atsiras norinčių jiems padėti, žadėjo mielai priimti pagalbą.
Jei norite padėti Skvorčinskų šeimai išgyventi šiuo sunkiu momentu, galite pervesti savo auką į paramos ir labdaros fondo „Algojimas“ sąskaitą „Swedbanke“ LT05 7300 0101 2121 7083. Būtinai nurodykite paskirtį – „Ingai ir Artūrui“.
