„Nors chirurgu dirbu jau 35 metus, taip sprogimo sužalotą žmogų mačiau pirmąkart“, – ištarė Biržų ligoninės chirurgas Dangyras Čiuplinskas.
Pirmadienio vakarą budėjęs gydytojas pirmasis suteikė pagalbą lietuviškų sprogmenų išradėjui 68 metų Romaldui Sukarevičiui, rašo „Lietuvos rytas".
Įtariama, kad šis savamokslis sprogstamųjų medžiagų kūrėjas smarkiai susižalojo, kai savo namo rūsyje Biržuose kažką meistravo.
Prognozės – tik niūrios
Sunkiai sužalotas ir trauminio šoko ištiktas R.Sukarevičius buvo atvežtas į Biržų ligoninę.
Čia suteikus būtiniausią pagalbą jis reanimobiliu išgabentas į Santariškių klinikas.
Tą pačią naktį sostinės medikai jį operavo.
Antradienį gydytojai dar nedrįso prognozuoti, ar biržietis liks gyvas. Tačiau ir išgelbėjus šio vyro gyvybę jis liks neįgalus – greičiausiai be abiejų plaštakų, aklas ir galbūt praradęs klausą.
Gydytojų pagalbos prireikė ir R.Sukarevičiaus žmonai. Moterį, išvydusią sunkiai susižalojusį sutuoktinį, su kuriuo ji užaugino dvi dukteris, ištiko šokas. Kiek atsigavusi biržietė išvyko įkandin vyro į Vilnių.
Pražudė eksperimentai?
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis.
R.Sukarevičiaus pomėgis gaminti sprogmenis nebuvo paslaptis biržiečiams.
Daug kas žino, kad jis yra sukūręs sprogstamąją medžiagą „Dinamonas ROS“, kuri gaminama pramoniniu būdu.
Biržų rajono policija iki šiol neturėjo duomenų, kad vyras atliktų kokius nors bandymus ar gamintų sprogmenis savo namuose.
Po sprogimo į Laisvės gatvėje esančius sužeistojo namus atvykę „Aro“ pareigūnai išsivežė įvairių medžiagų, reikalingų sprogmenims gaminti.
Kol kas pareigūnams nepavyko apklausti R.Sukarevičiaus, todėl neaišku, kodėl nugriaudėjo sprogimas. Neatmetama, kad nelaimė įvyko, kai šeimininkas rūsyje eksperimentavo su sprogstamosiomis medžiagomis.
Sprogdinimai itin tikslūs
„Romaldas – profesionalas iš didžiosios raidės. Neįsivaizduoju, kas nutiko, kad įvyko ši nelaimė. Greičiausiai kaltas žmogiškasis veiksnys, padaryta kažkokia klaida“, – vakar kalbėjo Biržų rajono tarybos narys Kęstutis Slavinskas, neblogai pažįstantis R.Sukarevičių.
Jis yra stebėjęs ne vieną šito sprogdintojo eksperimentą, matęs, kaip jis griauna didžiulius objektus.
R.Sukarevičiui ir jo įmonei maždaug prieš dešimtmetį buvo patikėta nuversti Biržų vandentiekio bokštą.
Pačiame miesto centre, Vytauto gatvėje, kur dabar įsikūręs prekybos centras „Iki“, didžiulis mūrinis bokštas turėjo būti griaunamas itin tiksliai, nes aplinkui – daugybė pastatų.
„Romaldas viską apskaičiavo taip, kad po sprogimo bokštas nuvirto tiksliai taip, kaip buvo numatyta, niekam nepadarydamas žalos“, – daugybę smalsuolių pritraukusią operaciją prisiminė Biržų politikas.
K.Slavinsko teigimu, sprogmenys – tai visas R.Sukarevičiaus gyvenimas: „Jis labai sunkiai beldėsi į įvairias instancijas, kol pagaliau įtikino, kad savamokslis žmogus gali sukurti sprogmenis, kuriuos galima naudoti taikiems tikslams.“
Pažįstamiems atrodė, jog R.Sukarevičius visuomet būdavo labai atsargus, saugodavo ir save, ir aplinkinius.
„Romaldas sakydavo, kad jo sukurti milteliai patys nesprogsta, norint sukelti sprogimą reikia elektrinio detonatoriaus.
Todėl gali būti, kad jis pirmadienį, kai įvyko nelaimė, bandė kažkokias kitas medžiagas“, – spėliojo K.Slavinskas.
Žinių suteikė vokiška knyga
Sprogmenimis R.Sukarevičius susidomėjo pokario metais dar būdamas paauglys.
Vyriškis prieš metus „Lietuvos rytui“ yra pasakojęs, kokį didžiulį įspūdį jam padarė apylinkėse dirbę sprogdinimų specialistai – jie į šipulius suskaldydavo didžiulius riedulius.
R.Sukarevičiui didelis autoritetas buvo ir jo dėdė Domas Steponaitis.
Šis užsienyje mokslus baigęs Lietuvos karo aviacijos pulkininkas ir mokslininkas vadovavo Kaune veikusiai pusiau sukarintai slaptajai tyrimo laboratorijai.
Iš savo dėdės nugvelbęs kokių nors cheminių medžiagų Romaldas slapta darydavo bandymus.
Iš D.Steponaičio paveldėta ikikarinė vokiška knyga pravertė R.Sukarevičiui, kai jis pats kūrė sprogstamąją medžiagą.
Toje knygoje buvo tiksliai aprašytos sprogstamųjų medžiagų gamybos technologijos.
Kartą jau buvo nukentėjęs
1969 metais baigęs Kauno politechnikos institutą ir gavęs inžinieriaus ekonomisto diplomą, R.Sukarevičius daugiau negu du dešimtmečius dirbo Biržų autotransporto įmonėje, daugiausia eksploatacijos skyriaus viršininku. Tačiau vyriškio aistra vis tiek liko sprogmenys.
Biržietis apie savo svajonę – iš vietinių žaliavų sukurti naujų efektyvių ir pigių sprogmenų – ilgai garsiai nekalbėjo, nes baiminosi, kad bus pavadintas ne išradėju, o bepročiu.
Tiesa, bandymų, kartais netgi pavojingų gyvybei, vyras neatsisakė. 1990 metų pabaigoje jis net atsidūrė vienoje Vilniaus ligoninėje, kai jo rankose sprogo buteliukas su kažkokia medžiaga.
Tuomet skeveldros išdraskė R.Sukarevičiui pilvą, sužalojo rankas, veidą.
Vyriškis tebegulėjo ligoninėje ir tuo metu, kai po 1991 metų sausio įvykių į ją buvo vežami sužeisti Televizijos bokšto ir kitų svarbių pastatų gynėjai.
Žaibiškai įtikino premjerą
Mintis, kad jo išrastas sprogstamasis mišinys gali būti naudingas ir plačiai naudojamas, R.Sukarevičiui kilo, kai Sovietų Sąjunga pradėjo spausti jauną Lietuvos valstybę.
Tada buvo nutrauktas sprogstamosios medžiagos amonito įvežimas iš Rusijos, o sprogmenų reikėjo – trupinti uolienas keliams tiesti ar cementui gaminti.
1994 metų pradžioje R.Sukarevičius apie galimybę gaminti pigius lietuviškus sprogmenis pirmiausia pranešė tuomečiam premjerui Adolfui Šleževičiui, kai šis lankėsi Biržų rajone.
Prasibrovęs prie politiko, atkaklus biržietis sugebėjo jį sudominti savo išradimu.
Netrukus išradėjas sulaukė laiško iš tuomečio susisiekimo ministro Jono Biržiškio.
Jis pažadėjo tarpininkauti atliekant naujosios sprogstamosios medžiagos bandomosios partijos gamybą ir jos bandymus.
Po bandymų buvo nustatyta, jog R.Sukarevičiaus sukurta sprogstamoji medžiaga „Dinamonas ROS“ yra tinkama vykdyti civilinius sprogdinimus, todėl leista ją gaminti pramoniniu būdu.
1996 metais biržietis savo išradimą patentavo. Tais pačiais metais jis įsidarbino Kauno bendrovėje „Detonas“, kuri vienintelė Lietuvoje turėjo teisę atlikti įvairius sprogdinimo darbus.
Čia, sukūrus būtiną technologinę įrangą, buvo pradėta pramoninė sprogstamosios medžiagos „Dinamonas ROS“ gamyba, o biržietis tapo bendrovės sprogstamųjų medžiagų gamybos vadovu.
Nebrangūs, bet galingi
Per dieną buvo galima pagaminti iki keliolikos tonų „Dinamono ROS“.
Paprastai šių sprogmenų „Detonui“ per metus prireikia maždaug 1300 tonų. Iš amonio nitrato ir degiosios medžiagos gaminami sprogmenys yra nebrangūs, be to, nepritrūks žaliavos jų gamybai.
Dar vienas šios sprogstamosios medžiagos privalumas – nėra pavojaus, kad ją deginant ar daužant įvyks sprogimas, ją patogu vežti.
Pagrindinis bendrovės „Detonas“ darbas – sprogimais susmulkinti granitą, kalkakmenį ir dolomitą karjeruose.
Sprogdintojai pagelbėja ir durpynuose ar tiesiant kelius.
R.Sukarevičiaus sukurta sprogstamoji medžiaga naudojama ir specialiesiems darbams – griaunant pastatus, kaminus, šienainio bokštus, pašalinant ledų sangrūdas prie tiltų.
Sprogdinami ir ne vietoje riogsantys rieduliai ar net medžių kelmai – taip prieš kurį laiką Biržų girioje buvo pašalinti didžiuliai kelmai, trukdę tiesti kelią.
Į išsprogdintą duobę – obelis
Aistringai sprogmenimis domėjęsis R.Sukarevičius buvo įsitikinęs, kad sprogmenis civiliniame gyvenime galima panaudoti dar plačiau.
Jo teigimu, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Čekijoje, sprogimais paruošiama net vieta medžiams sodinti.
Tokį žemės išpurenimo būdą biržietis ir pats išbandė. Jo teigimu, dirvą maždaug pusantro metro gilyje ir 3 metrų spinduliu aplink sprogimo vietą išpurenti užtenka apie 100–200 gramų jo sukurtos sprogstamosios medžiagos.
Tada kasti didelės duobės medeliui nebereikia – užtenka prasklaidžius žemę jį įsodinti į sprogimo epicentro vietą ir palaistyti.
„Vaismedžiai stebėtinai auga“, – džiaugėsi R.Sukarevičius.
Maždaug prieš dešimtmetį taip padėjęs pasodinti sodą pažįstamam biržiečiui ir stebėdamas, kaip auga šalia tuo pačiu metu įprastu būdu pasodinti vaismedžiai, vyriškis sakė pamatęs akivaizdų skirtumą.
Sprogimų vietoje obelys daug storesnės ir vešlesnės. R.Sukarevičiaus nuomone, medžių šaknims daug lengviau skverbtis į išjudintą gruntą, todėl jie lengviau prigyja ir greičiau auga.
Darbštus auksarankis
Nuosavas namas, kuriame užvakar įvyko nelaimė, – išpuoselėtas paties R.Sukarevičiaus rankomis. Nedideliame bute anksčiau gyvenęs biržietis 1977 metais pats ėmė statytis namą Laisvės gatvėje.
Pats iškasęs ir išbetonavęs rūsį bei dalį sienų pamūrijęs, šeimininkas pasisamdė statybininkus užbaigti mūrijimo darbų. Vėliau pats namui pagamino ir įstatė medinius langus ir duris.
Dar prieš saulės energijos vajų R.Sukarevičius ant savo namo sumontavo saulės kolektorių, nors jo pajėgumais pastaruoju metu jau nebuvo patenkintas – esą tik vasarą vandenį juo pasišildo.
Tačiau namui papildomai šildyti auksarankis biržietis įsirengė šilumos siurblį, panaudojantį rūsyje besikaupiančią šilumą.
Jau kelis dešimtmečius R.Sukarevičius ūkio darbams naudojo paties sukonstruotą traktorių. Šiam 21 arklio galios traktoriui nagingas biržietis panaudojo 1973 metų gamybos Ždanovo gamyklos variklį.
Traktorius buvo įregistruotas ir sėkmingai pereidavo techninę apžiūrą. Juo šeimininkas ne tik malkų iš savo miško parsiveždavo, bet ir įvairius kitus ūkio darbus atlikdavo, nes yra pasigaminęs ir papildomų priedų: manipuliatorių, gręžtuvą, buldozerį.
Tačiau po kraupios pirmadienio nelaimės vargu ar jų vyrui prireiks.
Po sprogimo – mirtinas šūvis
* Aistra ginklams bei sprogmenims pražudė ir kaunietį Vytautą Grybauską.
* 1997 metų gruodžio 10-ąją vyriškio namo rūsyje nugriaudėjo sprogimas, kai jis paėmė į rankas savadarbį sprogmenį.
* Užtaisas nutraukė žmogui dešinę ranką, išdraskė šlaunikaulį, prasidėjo smarkus kraujavimas.
* Sunkiai sužalotas V.Grybauskas sugebėjo paimti nelegaliai laikomą pistoletą ir nusišovė praėjus porai minučių po sprogimo.
* Vėliau pareigūnai jo namuose rado pistoletą „Walther“ su duslintuvu ir lazeriniu taikikliu, granatą F-1, šovinių, duslintuvų kitiems šaunamiesiems ginklams, sprogstamojo mišinio, lagaminą su įrenginiu šaudyti, įvairių detalių ir įrankių ginklams gaminti.
* Po kelerių metų tyrėjai išsiaiškino, kad V.Grybauskas galėjo dalyvauti nužudant buvusį savanorį Jurą Abromavičių.
* Šis kaunietis žuvo 1997 metų sausio 31-ąją, kai sprogo prie Kuršių gatvėje stovinčio jo automobilio „Volkswagen Passat“ pritvirtintas maždaug 500 gramų heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu, užtaisas.
* V.Grybauskas buvo minimas ir kitose garsiose bylose – dėl pasikėsinimo į žinomą Kauno neurochirurgą profesorių Leoną Klumbį 1996 metų gruodžio 5-ąją ir namo sprogdinimo Garliavoje (Kauno r.) 1995-ųjų sausį.
* V.Grybauskas artimai bendravo su kitu ginklų kūrėju, buvusiu Seimo nariu Algirdu Petrusevičiumi.
