23 metų Nerijus Šukutis buvo niekam nežinomas vaikinas iš kaimo. Uždainavęs prieš kameras „Dvi minutės šlovės“ jis pribloškė ir žiūrovus, ir muzikos profesorius. Paaiškėjus, kad skambaus balso tenoras niekur nesimokė dainavimo ir nepažįsta natų, muzikos profesionalai jam primygtinai siūlė stoti į Muzikos ir teatro akademiją. Tačiau kaimo vaikas į situaciją pažiūrėjo pragmatiškai: kas iš tų mokslų, jei akademijos diplomas įklampins į skolas ir paskui visą gyvenimą teks atidavinėti studijoms paimtą paskolą?
Ėmė dainuoti renginiuose
Muzikiniame šou „Dvi minutės šlovės“ N.Šukutis užėmė antrą vietą ir gavo piniginį apdovanojimą. Vaikinas nepasinaudojo profesorių patarimu ir nepradėjo studijuoti. Šiandien N.Šukutis gyvena Vabalninke. Vaikinas prieš pusantrų metų čia persikraustė iš Radviliškio rajone, Šaukoto seniūnijoje, esančio tėvų ūkio, įsikūrė sužadėtinės Justės Mirošničenkaitės tėvų namuose. Duoną jis užsidirba ne ūkininkaudamas, o dainuodamas įvairiuose renginiuose.
N.Šukutis turi išsiėmęs verslo liudijimą ir dirba pagal autorines sutartis. „Televizijoje išgirdę mano balsą prodiuseriai sakė, jog dainuoju nerealiai, tikino, kad po laidos mano gyvenimas smarkiai pasikeis. Tiesa, šis tas pasikeitė, bet niekas nieko ant padėklo neatnešė, didelė sėkmė neatėjo, netapau nei žinomas, nei atpažįstamas. Turiu pats eiti ir siūlytis, rodyti, ką sugebu“, – pasakojo vaikinas. N.Šukutis dažniausiai dainuoja kaimų ir nedidelių miestų kultūros centruose, bendruomenių rengiamose šventėse, asmeniniuose jubiliejuose ir vestuvėse.
Kad pripažintų, reikia belstis
Sužadėtinės Justės šeima muzikali, ji ir mama yra dainavusios chore, bet jų namuose apsigyvenus N.Šukučiui nei viena, nei kita moteris nebedrįsta dainuoti. „Jo balsas skamba, o mūsų ne“, – paaiškina mergina. Vabalninkiečiai N.Šukutį jau pažįsta, tačiau tik todėl, kad šis pats nuėjo ir prisistatė į seniūniją, pasiūlė kokia nors proga pakoncertuoti.
„Kai kas galvoja, kad televizija man atnešė šlovę ir išgarsino. Bet taip nėra. Kai atvažiavau į Vabalninką, beveik niekas nebuvo matęs tos laidos ir negirdėjęs mano dainavimo. Dėl televizijos sulaukiau tik vieno skambučio iš Kėdainių su pasiūlymu koncertuoti. Biržų ir Pasvalio rajonuose į visas duris reikėjo belstis pačiam“, – pasakojo N.Šukutis. Kai N.Šukutis savo dainavimo paslaugas pasiūlė Biržų kultūros centrui, tenykštės darbuotojos gūžčiojo pečiais ir tikino tokio atlikėjo negirdėjusios, sakė, turinčios sočiai dainininkų iš vietinės muzikos mokyklos.
Kitą kartą N.Šukutis atsivežė aparatūrą, pasileido muziką ir gyvai pademonstravo, ką sugeba. Tada buvo pakviestas dainuoti miesto šventėje.
Stovi tarp Radžio ir Merūno
N.Šukučiui malonu, kai klausytojai jo balsą prilygina anksčiau TV rodyto muzikinio realybės šou „Kelias į žvaigždes“ nugalėtojo Merūno Vitulskio tenorui. M.Vitulskis irgi išgarsėjo dėl muzikinio šou laidos. Tačiau jis, skirtingai nei N.Šukutis, prieš patekdamas į televiziją jau studijavo Muzikos ir teatro akademijoje, o sulaukęs žiūrovų pripažinimo dar uoliau kibo į mokslus.
Šiuo metu M.Vitulskis yra vienas iš populiariausių šalies dainininkų. N.Šukutį ne vienas taip pat lygina ir su buvusiu pagrindiniu M.Vitulskio konkurentu muzikiniame šou – Radžiu. Kai kam atrodo, kad vabalninkietis išvaizda labai panašus į garsųjį romą. Kai N.Šukutis pirmą kartą įsuko į savo draugės tėvų kiemą, šeima su kaimynais ir giminaičiais prie ugniakuro kepė šašlykus.
Pamatę vaikiną visi labai nustebo: pas ką čia Radžis atvažiavo? „Žmonės sako, kad esu panašus į Radžį, o balsą turiu Merūno“, – šypsosi vaikinas. Su Juste Nerijus draugauja jau dveji metai, merginą vadina sužadėtine. „Vestuvės bus tada, kai užsidirbsiu joms pinigų. Tikiuosi, tai bus labai greitai“, – šypsosi atlikėjas.
Net pats nežinojo, kokį balsą turi
N.Šukučio kelias į muzikos pasaulį buvo net jam pačiam netikėtas. Nei mažas, nei mokykliniais metais dainuoti nebuvo bandęs, apie muziką nieko neišmanė, ja nesidomėjo ir savo balso galimybių nežinojo. Niekas iš šeimos muzikiniais gabumais nepasižymėjo.
Tėvai yra žemės ūkio specialistai, vyresnysis brolis gabus baldžius, jaunėlis linkęs į mokslus, studijuoja universitete informacines technologijas. Tėvai sūnui pasakojo, kad „Dainų dainelės“ konkursui buvo ruošiama 7 metų sesutė, bet jame sudalyvauti nespėjo, nuskendo tvenkinyje.
Tada Nerijus nebuvo net gimęs. Jis nuo vaikystės daug sportavo, iš pradžių lankė lengvąją atletiką, paskutinėse vidurinės klasėse užsiėmė kultūrizmu, dalyvavo varžybose ir kaupė diplomus. Baigęs 12 klasių jis bandė stoti į Kauno kūno kultūros akademiją, bet pritrūko balų. Prisipažįsta, kad mokslai niekad nebuvo jo stiprioji pusė. Matematika sekėsi, o kiti dalykai ne itin. Tada jaunuolis įstojo į Šeduvos profesinę mokyklą mokytis smulkaus verslo paslaugų teikėjo specialybės.
Kartą su bendrabučio kaimynu nuėjo į kultūros namus, kur vyko saviveiklininkų repeticija. Abu sėdėjo salėje ir šiek tiek šaipėsi iš dainuojančiųjų. Vadovė, netekusi kantrybės, paprašė šmaikštuolių patiems padainuoti. Nerijus nieko negalvodamas ėmė ir uždainavo.
Dainavimo įrašą padarė mobiliuoju telefonu
„Manęs klausinėjo: kur dainavau, pas ką mokiausi? Sakiau, kad dainuoju gyvenime pirmą kartą, natų nepažįstu“, – kultūros namų darbuotojos nustebimą prisiminė Nerijus. Paragintas dalyvauti kokiame nors muzikiniame kolektyve Nerijus ėmė lankyti seniūnijos kultūros centro meno vadovo Egidijaus Lubicko repeticijas.
„Jis išmokė mane dainavimo pradžiamokslio, parinkdavo mano balso kūrinius. Kai pasirodžiau renginiuose, daug kas stebėjosi, kodėl anksčiau nedainavau“, – kalbėjo Nerijus. Vieno renginio metu savo dainavimą N.Šukutis įsirašė mobiliuoju telefonu ir įkėlė į internetinę vaizdo įrašų svetainę „Yotube“. Vėliau šią nuorodą nusiuntė projekto „Dvi minutės šlovės“ rengėjams. Beveik iš karto N.Šukutis sulaukė žinutės, kad kviečiamas dalyvauti laidoje.
Kabinėjosi prie žandikaulio
Prieš filmavimą paklausę N.Šukučio dainavimo, prodiuseriai jį nuvežė pas operinio dainavimo grandus Virgilijų Noreiką ir Vytautą Juozapaitį. „V.Noreika nustatė, kad dainuoju tenoru. Televizininkai klausė, ką jaunuoliui toliau daryti. V.Noreika liepė stoti į Muzikos akademiją, bet pasakė, kad arsiu juodai, patarė susirasti rėmėją, nes metai mokslo kainuoja 18 tūkst. litų. Mokytis reikia 5 metus, o dar dveji būtų paruošiamieji, jie kainuotų po 7 tūkst. litų.
V.Juozapaitis kalbėjo panašiai, siūlė stoti į jo privačią kolegiją, ten už metus tektų mokėti 14 tūkst. litų. Aš pats pinigų neturiu, suskaičiavau, kad baigti mokslams reikėtų apie 100 tūkstančių litų, nes gyvenimas ir butas sostinėje daug kainuoja. Tėvai lašinių bei kumpių gal ir įdėtų, bet visa kita reikėtų turėti pačiam. Todėl nusprendžiau, kad aukštieji muzikos mokslai – ne mano nosiai“, – dėstė N.Šukutis.
N.Šukutis 3 kartus važiavo pas Šiaulių universiteto docentą, muzikos pedagogą ir chorvedį Juozą Lygutą. „Jis guldė mane ant stalo, mokė eisenos, sceninio elgesio. Bet nenorėjau ilgiau pas jį mokytis, nes kabinėjosi prie mano žandikaulio ir atliekamų kūrinių“, – aiškino vaikinas.
Nedainuos tik Selo
N.Šukutis dabar dainuoti mokosi savo jėgomis. Koncertuodamas renginiuose ir asmeninėse šventėse N.Šukutis perdainuoja įvairių lietuvių ir užsienio atlikėjų dainas. Kad tiksliai atkartotų dainos melodiją, vaikinui užtenka vieną sykį ją perklausyti. „Jei kūrinys sudėtingesnis, pasaulinio lygio, reikia ir du kartus paklausyti. O kad galėčiau kokybiškai jį perdainuoti, klausau net 10 kartų“, – apie mokymosi būdą kalbėjo N.Šukutis.
Renginio programą vaikinas susidaro pats. Dažniausiai įtraukia R.Cicino, V.Šiškausko, Radžio, E.Kučinsko dainas, įterpia ir kelis operinius kūrinius. N.Šukutis tikina, jog klausytojai neretai pasako, kad jis sudainuoja net geriau už garsius atlikėjus. Kai užsakovai paprašo dainų, kurių N.Šukutis dar nėra dainavęs, vaikinas stengiasi jas tuojau pat išmokti.
„Neseniai prašė senoviškos dainos „Žygiuoja kareivis per smėlį“. Reikės pasiieškoti, kaip ji skamba, ir kitam kartui jau mokėsiu. Viename vakarėlyje jaunimas prašė Selo dainų. Deja, tai ne mano stilius, jų nesiruošiu mokytis“, – nukirto atlikėjas.
