Ligos persekiojo nuo gimimo
Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas jau dešimtą kartą kvietė į labdaros vakarą. Gerumo dienos labiausiai laukė pavasarį trečią gimtadienį švęsiančios papyvesietės Ivetos Šileikaitės tėvai, nes jų dukrai ir atiteks paaukoti pinigai.
Ligų kamuojama mergaitė dar nesupranta pinigų ir pagalbos vertės, tačiau žino, kad suaugusiųjų prisilietimas bent kiek sumažina jos skausmą.
Kai mergaitės mama pasakoja apie dukros bėdas, visuomet jos akyse suspindi ašaros. Moteriai sunku žodžiais nupasakoti, kokias kančias teko iškęsti mažai jos dukrai.
Iveta gimė su abipusiu gomurio ir lūpos nesuaugimu, o abiejų rankų trečias ir ketvirtas pirštukai yra suaugę tarpusavyje.
J.Šileikienė prisipažino, kai po gimdymo sužinojo, kad jos naujagimė yra kitokia nei kiti vaikai, ją ištiko šokas. Tačiau vėliau suprato, kad veido bei rankų defektai nėra patys svarbiausi. Kur kas baisiau buvo didžiuliai šlapimo pūslės skausmai. Jie prasidėjo mergaitei atšventus pirmąjį gimtadienį.
Ilgai nesuvokė skausmų priežasties
„Iveta be perstojo klykdavo po kelias valandas, nuo ilgo verkimo suprakaituodavo, šlapi būdavome ir mes su vyru. Kol aprimdavo skausmai, dukrytę paeiliui nešiodavome. Vos prisėdę mes patys išvargę užmigdavome. Gydytojai ilgai nesuprato skausmų priežasties“, – sakė Papyvesių kaimo gyventoja.
Medikai įtarė inkstų uždegimą, alergiją. Viena Vilniaus gydytoja kartą pareiškė, kad Iveta verkia dėl paraudusio užpakaliuko. Kur tik tėvai nuvažiuodavo, medikai mažylei skirdavo antibiotikus, juos tekdavo gerti kone saujomis. Vartojant medikamentus, skausmai aprimdavo. Nustojus gerti, liga vėl paūmėdavo.
Tik po kelių mėnesių nežinios vienas sostinės gydytojas nustatė, kad I.Šileikaitės skausmų priežastis – neurogeninė šlapimo pūslė. Tai reiškia, kad mažylės pūslėje užsilaiko šlapimas. Nors medikai sakė, jog kateterį įstatyti galima ne dažniau kaip kas 6 valandas, dabar šią medicininę procedūrą išmokusi atlikti mama nebeleidžia dukrytei kankintis. Kateterį moteris įveda nežiūrėdama į laikrodį – tuomet, kai dukra pati paprašo.
J.Šileikienė išgirdo, kad tokie negalavimai negydomi. Gydytojai tėvus guodžia tik tuo, kad ši liga vaikui augant pati gali pasitraukti.
„Noriu tikėti medikų žodžiais, tačiau ligoninėje susipažinau su keliomis mamomis, kurių vaikus taip pat kamuoja tokie pat negalavimai. Tik šie jau paaugliai, patys išmoksta naudotis kateteriu ir tėvų pagalbos nebereikia“, – atviravo vilties neprarandanti moteris.
Pavasarį laukia ketvirta operacija
Vilniaus Santariškių klinikose, veido nesuaugimo centre, mažajai ligonei jau atliktos trys operacijos. Pirmąją sudėtingą operaciją mažylei teko iškęsti, kai jai buvo vienuolika mėnesių. Kitos dvi buvo atliktos kas pusę metų.
Vos tik J.Šileikienė pradeda pasakoti apie kovo mėnesį lauksiančią pirštukų atskyrimo operaciją, Iveta patenkinta rodo, kad ir jos pirštukai bus tokie patys kaip vyresniojo 8 metų brolio Eligijaus.
Tėvai žino, kad dukters laukia ilgas gydymas. Kai Iveta bus paauglė ir baigsis veido formavimasis, prireiks sukandimą koreguojančių operacijų. Mergaitė jau dabar lankosi Pasvalyje pas logopedą, nes bendrauti mėgstanti mažylė daug čiauška. Tačiau ji nesugeba ištarti lūpinių garsų: raidžių „b“, „p“, „m“.
Pasaulį nori matyti šviesų
Nors mergaitę kamuoja fizinės negalios, motina džiaugiasi, kad Iveta auga protinga, linksma, geros širdies.
„Dukrelė pripratusi prie svetimų žmonių. Ji daug drąsesnė už savo brolį. Kai medikai ima kraują, ji nebeverkia. Iveta supranta, kad ligoninėje dirbantys suaugusieji jai nori tik gero“, – kalbėjo Papyvesių kaimo gyventoja.
I.Šileikaitė pasižymi kruopštumu, ne pagal savo amžių gražiai spalvina. Apžiūrint jos spalvinimo knygeles sunku patikėti, kad ji pati, be vyresniųjų pagalbos, išmargina paveikslėlius. Nė vienas pieštuko brūkšnys neišeina iš piešinio kontūrų.
Motina dukrelei patarė banginį spalvinti mėlynos spalvos pieštuku. Tačiau mažoji dailininkė turi savo nuomonę ir nori, kad visi piešiniai būtų išmarginti šviesiomis spalvomis. Mažylei gražiausias banginis buvo rožinės spalvos.
Ligonės tėvo namuose nebuvo. Jis dėl nugaros skausmų pats lankėsi pas gydytojus.
Kursis savuose namuose
Jauna šeima glaudžiasi Jovitos tėvų namuose, tačiau pavasarį planuoja persikelti į tame pačiame kaime nusipirktą butą. Moteris tvirtino, kad po vienu stogu gyvenanti šeima yra tarsi didelis kumštis. Vieni be kitų pagalbos neišsiverčia. Jos tėvai padėjo užauginti sūnų, pagelbėja prižiūrint Ivetą.
Jovita toli pabėgti nuo gimtųjų namų negali, nes jos pagalbos reikia sunkiai vaikštančiai mamai, viengungiams broliams.
Dukrelės liga tėvus dar labiau suvienijo. Šileikos žino, kad tik tarpusavio supratimas ir palaikymas padės nueiti dar jų laukiantį nelengvą kelią.
Vyrą surado miške
29 metų moteris juokauja, kad prieš vienuolika metų savo vyrą ji sutiko miške tarp eglučių.
„Ketveriais metais už mane vyresnis Aidas yra buvusio Žadeikių eigulio sūnus, aš su drauge tada nuvažiaviau pas eigulį padėti sodinti eglučių. Mums į talką atėjo ir du išvaizdūs vaikinai. Taip miške ir gimė mūsų meilė“, – prisiminė J.Šileikienė.
Moteris anksčiau dirbo bendrovės „Pas Rimą“ konditerijos ceche, tačiau gimus Ivetai į darbą nebegrįžo. Visą laiką ji skiria šeimai. Šeimos galva darbuojasi įmonėje „Pasvalio agrodileris“.
Sulaukę žinios, kad šiemečiame mero labdaros vakare bus renkami pinigai Ivetai gydyti, mergaitės tėvai ilgokai svarstė, ar priimti pagalbą. Šileikų manymu, galbūt yra didesnių bėdų užkluptų šeimų.
Tačiau vėliau jie vis dėlto sutiko, juk ateityje mažylės laukia ne tik korekcinės, bet ir plastinės operacijos. Nemažai pinigų pareikalaus ir ortodonto paslaugos, nes mergaitei dygstantys kai kurie dantys jau būna pažeisti ėduonies.
