Apie pardavimą – nė minties
„Žirgo mokymas prasideda nuo pasitikėjimo. Vedžioji jį, glostai, prižiūri, vedi maudytis, šeri... Arklio ir žmogaus draugystė ir pasitikėjimas vienas kitu turi būti abipusiai“, – pasakojo 6 metus sportiniais žirgais jodinėjanti 16-metė pušalotietė Vytautė Bedalytė.
Savo mylimiausia žemaitukų veislės kumele Aušra ji pasitikinti labiau nei savimi – per varžybas pati gali išsigąsti artėjančios kliūties, bet žino, kad žirgas nepabūgs ir nesustos.
V.Bedalytei šis arklys atrodo tobulas ir perspektyviausias iš visų 4 šeimos žirgų. Merginos nuomone, treniruodamasi ir varžydamasi žemaitukė jaučia malonumą.
„Per varžybas žmonės dažnai atkreipia dėmesį į Aušrą, klausinėja, iš kur gavome šią neklaužadą, teiraujasi, už kiek parduotume. Bet aš net tokios minties neprisileidžiu“, – sakė V.Bedalytė.
Pasak Vytautės, Aušra – labai meili ir sumani kumelė, sušvilpus prie šeimininkės tekinom atlekia pirma. O kartą arkliai ganėsi prie močiutės sodybos kitame Pušaloto gale. Naktį paskambinę gyventojai teiravosi, ar ne jų žirgai risnoja miestelio gatvėmis. Iš tiesų – kieme netrukus pasirodė Bedalių gražuoliai, o namo juos parvedė gudruolė žemaitukė.
Yra buvę, kad vasarą dėl skaudžiai ir įkyriai geliančių vabzdžių žirgai patys parbėgo į sodybą.
Gaila varinėti veteraną
Be žemaitukės Aušros, Bedalių šeima dar laiko du anglų grynakraujus ir ristūną: Perlitą, Monako Vind ir Čipo Vil. Jie į Pušalotą atkeliavo prieš 4 metus.
„Jau prieš tai porą metų jodinėjau kaime gyvenančių žmonių arkliais, po to treniravausi žirgyne. Tėvai nusprendė, kad verta nusipirkti savo žirgus. Iš pradžių tėvai leido man juos apžiūrėti, o rudenį jau suvarėme į savo tvartą“, – prisiminė V.Bedalytė.
Nemokytas žirgas kainuoja apie 3 tūkst. litų. Vytautė juos mokė ir viena, ir su trenerės pagalba.
Mergina pasakojo, kad žirgai, kaip ir žmonės, turi savo gyvenimo istorijas, o 18 metų Perlitas – itin daug matęs ir patyręs. Kadaise lenktynėse dalyvaudavęs arklys sunkiai sirgo ir jau skaičiavo paskutines dienas. Laimei, veterinarai surado negalavimo priežastį ir pagijęs žirgas konkūruose tapo čempionu.
Vytautė prisipažino, kad jai dabar jau gaila varinėti tiek išgyvenusį veteraną. Kitiems žirgams – 5-6 metai.
Sekundė lyg užkeikta
Paklausta, ar tėvai nebijo leisti jodinėti tokiais patrakėliais, V.Bedalytė nusijuokė, kad žirgai buvo tėvų, ypač mamos, sumanymas. Ji labai jaudinasi ir per dukros varžybas.
Vytautė rodo laimėtas 7 taures. Brangiausia – pati pirmoji, iškovota per antras varžybas.
Mergina sakė, kad tąkart tiesiog jautė sėkmę, ir iš tiesų laimėjo antrą vietą.
„Mama pasakojo, kad per pastarąsias varžybas kitų jojikų treneris drąsino mane: „Varyk, varyk!..“ Atrodė, jau laimėsiu, bet atsilikau viena sekunde. Ir taip jau trečią kartą“, – Vytautei ta sekundė – lyg užkeikimas.
Per varžybas starto mokestis kainuoja apie 20-50 litų. Iškovojusieji taurę gauna piniginį prizą, o jo dydis priklauso nuo dalyvių skaičiaus. V.Bedalytė yra laimėjusi 200 litų, o mažiausia už prizinę vietą gauta suma – 60 litų.
Pamiršta apie pavojus
V.Bedalytė džiaugėsi, kad jai neteko patirti lūžių, bet kristi nuo žirgo – ir jai ne naujiena.
„Esu susimušusi visą kūną, kanopa esu gavusi į galvą. Arklys kanopa ant krūtinės kartą yra užlipęs, bet netyčia – iš karto pasitraukė... Jodinėjimas – toks malonumas, kad apie pavojus negalvoji, tai mano gyvenimo dalis“, – tvirtino pušalotietė.
Pasak jos, žirgas žmogui specialiai nekenks, bet kiekvienas turi savo charakterį. Net kantriausioji Aušra, per šaltį nesulaukusi, kol parves į tvartą, kartą įkando mamai. Vytautei nieko panašaus nėra nutikę. „Kai prižiūri savo arklį ir jį gerai pažįsti, lengva priversti jį paklusti“, – žemaitukės poelgį bando pateisinti V.Bedalytė.
Ji leidžia ir kaimo vaikams bei suaugusiems žmonėms pavedžioti, paglostyti žirgus, pajodinėti.
Su vienu arkliu Vytautė jodinėja po valandą ar pusantros, todėl prajodinėti visus keturis per vieną dieną neįmanoma. Laiko atima ir arklidžių statyba, joje bus įrengti 4 gardai.
Joniškėlio G.Petkevičaitės-Bitės gimnazijoje, 10 klasėje, besimokanti V.Bedalytė ketina studijuoti veterinariją ir susieti ateitį su žirgais. Anksčiau kraujo bijodavusi mergina sakė, kad pagaliau ji persilaužė ir nebesišlykšti jokiais vaizdais.
Mato dukters tobulėjimą
Vytautė padeda ūkininkauti ir tėvams. Socialine darbuotoja dirbanti mama Dalia laiko 3 melžiamas karves, 2 telyčias ir jautukų. Tėvas Romas Bedalis augina grūdines kultūras.
Pasak R.Bedalio, žirgai – tai investicija į vaiką. Tėvams džiugu matyti, kaip Vytautė tobulėja, o bendravimas su gyvūnu, noras žirgu rūpintis, jį šerti, prižiūrėti išmoko atsakomybės.
Užuot kaip bendraamžiai dienas leidusi prie kompiuterio ekrano, mergaitė ilgai būna gryname ore, pasikrauna teigiamų emocijų, pasportuoja.
Pušalotietis sakė, kad visiškai pasitiki Vytaute, jos sugebėjimu valdyti arklį, dėl to nekyla jokių abejonių ar problemų.
Žirgus myli jų visa šeima, bet žmona nejodinėja, o jis pats ant žirgo sėda, kai turi laisvo laiko. Jodinėja savo malonumui, varžybose nedalyvauja, nes tam reikia daug ko išmokti. Čipo Vil yra jo žirgas.
