Šiais dviem trumpais sakiniais pasakoma visa Vokietijoje gyvenančio Maiko Mahlowo (37 m.) istorijos esmė. O ji prasidėjo praėjusių metų pabaigoje, kai gydytojas diagnozavo jam piktybinę ligą.
„Daugių daugiausia gyvensite dar tris mėnesius“, – M.Mahlowui pasakė medikas.
Bet vyriškis nutarė jam likusius tris gyvenimo mėnesius geriau švęsti nei tūnoti ligoninėje, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Gyvenimo būdas".
„Išsimiegosime tada, kai būsime negyvi“, – įsitikinęs M.Mahlowas.
Nepaisydamas baisios diagnozės ir negailestingo gydytojo nuosprendžio, vyriškis atrado dar vieną verslo giją. Jis įsteigė interneto parduotuvę, prekiaujančią kompiuterine įranga ir kompiuteriais.
Bendrovė dirba taip sėkmingai, kad jos darbuotojų skaičius per šešis mėnesius išaugo iki 50, o klientų – iki pusės milijono.
Multimilijonieriumi tapęs M.Mahlowas puolė žarstyti pinigus į kairę ir į dešinę: šėlioti brangiuose naktiniuose klubuose, į vakarėlius kviesti daugiau ar mažiau išgarsėjusius žmones.
M.Mahlowas ėmė rengti modelių atrankas, linksmintis Leipcige, Hanoveryje, Manheime. Jis nepraleidžia progos stebėti profesionalių boksininkų kovų, žinoma, įsitaisęs pirmosiose žiūrovų eilėse.
Jis paaukojo daugiau nei 25 tūkstančius eurų potvynio aukoms Saksonijoje ir daugiau nei 100 tūkstančių eurų vėžiu sergančiai mergaitei gydyti. Jis ėmė keliauti po visą pasaulį – lankėsi Paryžiuje, Maljorkoje, Honkonge.
Žiniasklaidai patinka mirtinai sergančio, bet nesigydančio ir milijonus švaistančio M.Mahlowo istorija. Su smulkiausiomis detalėmis pristatomi jo gyvenimo įvykiai.
Tiesa, atsiranda ir abejojančių jo istorija. Ar vyras iš tiesų serga vėžiu? Įtarimų kelia tai, kad vėžys jam neva nustatytas Ukrainoje.
„Buvau ten verslo reikalais. Ten netikėtai apčiuopiau didžiulį gumbą ir nuėjau į ligoninę“, – pasakojo vyriškis. Pasak jo, tai buvusi kažin kokia ligoninė Ukrainos sostinėje, bet labai šiuolaikinė.
Kokius medikamentus M.Mahlowas vartoja skausmams nuslopinti?
„Nuryju keletą tablečių, bet pagrindinė mano priemonė – insulinas“, – sako jis.
M.Mahlowas serga cukriniu diabetu. Bet gydytis nuo vėžio jis negalvoja. Juk vis tiek mirs. Jam atrodo, jog geriausias vaistas nuo mirtinos ligos – vakarėliai, pobūviai. Juk į aną pasaulį sunkvežimiai paskui jo karstą nevažiuos ir turto neveš.
Parengė Ona Kacėnaitė
