Net 74-erius savo gyvenimo metus kunigo tarnystei skyrusį J.Voverį garbingo jubiliejaus proga visą pastarąją savaitę sveikino parapijiečiai, o sekmadienį pilnutėlėje Taujėnų Šv.Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje už jį buvo meldžiamasi, rašo „Lietuvos rytas".
Per bažnyčioje vykusias iškilmes dalyvavo dešimt kunigų, o šv.mišioms už šį vyriausią visos Lietuvos kunigą vadovavo Kauno arkivyskupijos vyskupas Kęstutis Kėvalas.
Pats J.Voveris jo garbei skirtose šv.mišiose nedalyvavo, nes išvakarėse atgulė į ligos patalą.
Kelerius pastaruosius metus prastai girdintis, sunkiai vaikštantis ir nieko nebematantis J.Voveris dėl savo negalių nesiskundė ir nedejavo.
„Viskas pakeliama. Juk gyvenime visaip būna: ir sunkiau, ir geriau. Džiaugiuosi už išsipildžiusią gyvenimo svajonę būti kunigu ir Dievo pagalbą bei globą atliekant šį darbą”, – „Lietuvos rytui” sakė J.Voveris.
Nuo 1970-ųjų Taujėnuose, bažnyčios pašonėje esančioje klebonijoje, gyvenantis J.Voveris dabar šiokiadienius leidžia kambaryje sėdėdamas krėsle – daug melsdamasis ir klausydamasis Marijos radijo. Savaitgaliais, lydimas savo šeimininkės Aldonos Skebaitės, kunigas eina į bažnyčią.
„Dar prieš metus atsisėdęs klausykloje jis klausydavo išpažinčių, o prasidėjus šv.mišioms eidavo prie altoriaus. Tačiau dabar jam tai daryti jau per sunku. Bet yra parapijiečių, kurie savo nuodėmes nori išpažinti tik jam”, – sakė jau šešerius metus su J.Voveriu gyvenanti šeimininkė 68 metų A.Skebaitė.
Kunigas niekada nemėgo žiūrėti televizoriaus. Vienas didžiausių jo pomėgių buvo knygų skaitymas. J.Voveris skaitė ne tik lietuviškai, bet ir vokiečių, rusų, lotynų, lenkų kalbomis.
J.Voveris yra parašęs vienuolika knygų su pamokslais, religiniais eilėraščiais, daug metų leido parapijos laikraštį „Tėviškėlė”.
„Alkoholio negėriau, niekada nepersivalgydavau, mėsą tik sekmadieniais valgiau, kas rytą iki pusės nusirengęs prausdavausi tik šaltu vandeniu, teisingai gyvenau pagal Dievo įsakymus, kas dvi savaites išpažinties ėjau, todėl ir sulaukiau šimto metų”, – ilgo gyvenimo patirtimi dalijosi dvasininkas.
Jis per savo ilgą gyvenimą rimtų sveikatos bėdų neturėjo, išskyrus prieš šešerius metus per šv.mišias ištikusį infarktą.
Dažniausiai dvasininką kamuodavo tik įvairios peršalimo ligos. O jo regėjimas staigiai ėmė blogėti po kraupaus įvykio klebonijoje.
Prieš vienuolika metų nusikaltėlis užmušė klebono šeimininkę, o jį patį sumušė ir laikė uždaręs tualete, kol iškrėtė namą ieškodamas pinigų ir vertingų daiktų.
