KVAC direktoriaus pavaduotoja ugdymui Raimonda Juknevičienė neigia, kad vaistai – sąlyga vaikui pasilikti centre. „Tėvų valia – vaistus duoti arba neduoti. Negalime to liepti“, – aiškino pedagogė.
Ji sakė, kad berniukas agresyvus, tai pavojinga kitiems klasėje besimokantiems vaikams. Dėl to centro direktorė motinai patarė pasikonsultuoti su sūnaus psichiatru.
Svarsto išvažiuoti į Airiją
„Reikėtų, kad psichiatras patartų, ką daryti, kad vaiko elgesys būtų prognozuojamas, kokią dienotvarkę jam sudėlioti, kaip jį priimti. Mes į tai atkreiptume dėmesį ir ugdytume vaiką pagal rekomendacijas. Netiesa, kad sutiktume juo rūpintis tik, jei jis gertų vaistus“, – tikino R.Juknevičienė.
KVAC neturi savo psichiatro, dėl to motinos prašė kreiptis į berniuko psichiatrą. „Klasėje pedagogas turi užsiimti ne tik su šituo vaiku, klasėje yra 6 vaikai. Kai vieną ištinka priepuolis, gali kilti grėsmė ir šalia esančiam draugui, ir mokytojai“, – pasiūlymą kreiptis į psichiatrą argumentavo direktoriaus pavaduotoja.
Berniuko pykčio priepuolius R.Pakutkienė aiškina pasikeitusia aplinka – sūnus pradėjo lankyti kitą abilitacijos centrą, be to, iš Marijampolės persikėlė į Kauną, pasikeitė berniuko namai.
R.Juknevičienė pripažįsta, kad priepuoliai vaiką gali ištikti dėl gausybės pokyčių jo gyvenime. „Vaikui, turinčiam autizmo sindromą, rutinos pakeitimas gali būti labai skausmingas dalykas. Galbūt ir tėčio nebuvimas šalia turi įtakos“, – sakė pedagogė.
Berniuko tėvas 8 metus dirba Airijoje, siunčia žmonai ir sūnui pinigų. R.Pakutkienė nebežino, kur Lietuvoje galėtų ugdyti savo sūnų, dėl to galvoja išvažiuoti į Airiją.
„Nenorėjome keisti šalies – mūsų čia namai. Ir kalbos barjeras būtų. Stovių kryžkelėje – ar važiuoti į Airiją, ar nevažiuoti. Kaune tokios pagalbos, kaip aš įsivaizduoju, negausiu“, – sakė moteris.
Vaistai žalotų vidaus organus
Jos sūnui autizmas buvo nustatytas 2007 metais. Sutrikę ir vaiko intelektas, emocijos, elgesys.
Rita, tikėdamasi surasti kvalifikuotą pagalbą sūnui, iš Marijampolės persikėlė į Kauną. Laikinojoje sostinėje šeima nuomojasi butą. R.Pakutkienė su dideliu entuziazmu ir viltimi kraustėsi į didmiestį dėl vaikų abilitacijos centro, kuriame ugdomi autistai.
„Pirmą savaitę gavome it šaukštu per kaktą. Autistų centre stebėjosi ir piktinosi mano vaiko elgesiu“, – pasakojo marijampolietė.
Jos teigimu, KVAC darbuotojai nustebo, kad 10-metis agresijos priepuolius patiriantis berniukas dar nevartoja cheminių psicholeptikų. „Darbuotojai stebėjosi: visi autistai vartojat, o jūs ne. O man atrodo, kad tai nėra geras dalykas, nes tai veikia vidaus organus, kurie yra sveiki“, – tikino autisto motina.
Motinos sūnaus priepuoliai nestebina. Jie kartais ištikdavo berniuką ir namuose. „Jis prieš tai duoda ženklus, kad jam taip bus. Jei pedagogė nepastebi tų ženklų, viskas išvirsta į pykčio protrūkį. Kartais taip nutinka ir namie, bet aš jį apkabinu iš nugaros, suimu rankas ir linguodama dainuoju arba niūniuoju. Bet centro darbuotojai galvos vaikui neglostys ir nebandys pažvelgti į sielą, kuri ir taip yra sužeista“, – apgailestavo autisto motina.
Mokosi 46 autistai
KVAC direktoriaus pavaduotoja ugdymui R.Juknevičienė sakė, kad centre mokosi 46 vaikai, sergantys autizmu. „Reikia užtikrinti ir kitų vaikų saugumą“, – aiškino specialistė.
Ji negalėjo pasakyti, kiek iš jų geria vaistus. „Tai galėtų pasakyti medikė, ji šią savaitę kursuose“, – kalbėjo moteris.
Pedagogė tikino, kad centro darbuotojai stengiasi kiek įmanoma padėti vaikams, o ne juos išstumti.
„Yra daug daugiau patenkintų nei nepatenkintų. Yra vaikų, kurie iš mokyklų sugrįžta pas mus. Yra berniukas, kuris 4 kartą grįžo pas mus iš bendrojo lavinimo mokyklos. Jis nemokėjo elgtis su kitais vaikais. Autistai paprastai nemoka reikšti savo jausmų“, – sakė R.Juknevičienė.
